aA
Utenos rajone esančiame Antalamėstės kaime Renata ir Ramūnas Lamauskai įkūrė tikrą triušelių rojų. Verslininkai kartu augina apie 250 pūkuotų ilgaausių, čia ganosi ir padykę Kamerūno ožiukai, galvomis linksi išdidūs stručiai.
© Asmeninio albumo nuotr.

Renata ir Ramūnas triušius pradėjo auginti dar prieš šešerius metus, o jų veisimo verslas pamažu išaugo į tikrą gyvūnų fermą. Į „Triušiukų slėnį“ paglostyti ilgaausius atkeliauja šeimos, pamaitinti ožkytes ar pajodinėti ant ponės Kaštonės veržiasi vaikai.

Nuo mažylių iki milžinų

„Pomėgis auginti triušiukus atsirado dar vaikystėje. Triušius auginau jau pirmoje klasėje, o prieš šešerius metus pradėjome veisti grynaveislius ir juos pardavinėti. Kada slėnyje atsirado daug skirtingų veislių, mums pradėjo skambinti mokyklų mokytojos, kadangi vaikai norėjo pamatyti triušius, jiems knietėjo juos paglostyti. Pastebėję tokį poreikį – nusprendėme organizuoti ekskursijas, pradėjo važiuoti šeimos su vaikais. Lankytojai taip pat pradėjo siūlyti savo pageidavimus, ką nori čia pamatyti, todėl įsigijome dar daugiau gyvūnų. Taip viskas per kokius trejus metus ir išsirutuliojo“, - verslo pradžią prisimena R. Lamauskas.

Šiuo metu „Triušiukų slėnyje“ ganosi taurieji elniai, striksi avys ir ožiukai, žolę rupšnoja žemaitukė Akustika su pone, vardu Kaštone. Žvilgtelėti galima ir į įdomų nutrijų gyvenimą, mažų putpeliukų ir žąsiukų šeimas.

Ramūnas Lamauskas
Ramūnas Lamauskas
© Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto, didžiausi slėnio karaliai – triušiai. Verslininkai augina net 43 skirtingų veislių triušius. Čia strikinėja nuo mažų dekoratyvinių triušiukų iki didžiulių Belgijos milžinų. Pastarieji užauga išties didžiuliai, pats didžiausias milžinas slėnyje sveria apie dvylika kilogramų.

Renata Lamauskienė pabrėžia, kad kiekviena veislė skiriasi ne tik išvaizda, bet ir charakteriu. Labiausiai užsispyrę yra Siamo veislės triušiai, kurių elgesys panašus į Siamo kačių. „Jeigu jis nenorės prieiti prie tavęs – tai neprisikviesi, - juokiasi ji. – Ugninių veislės triušiukams toks pavadinimas taip pat duotas neatsitiktinai – jie labai judrūs, žingeidūs, greiti. Prancūzijos avinai labai ramūs, ypatingai mamos jų būna geros“, - pasakoja verslininkė.

Lamauskai save vadina triušiukų veisimo pradininkais Lietuvoje. „Tokios vietos, kur galima rasti tiek rūšių veislinių triušių – nėra Lietuvoje, bent aš nežinau. Nežinau net ar Europoje tokių vietų yra“, - sako ji.

Triušienos nevalgo

Kadangi verslininkai mažuosius ilgaausius parduoda 2,5 mėnesio amžiaus, jie stengiasi per daug prie jų neprisirišti. Tačiau slėnio senbūviai čia turi ir vardus – nosį krutina Braškius, striksi Pūkis ir į tikrą bebrą panašus triušis Bebras. „Jo spalva, dantukai visai kaip bebro, - juokiasi. – Dar jis labai juokingai kriuksi, tokį keistą garsą skleidžia. Ypatingai kriuksi kai valgo, jei lygintume su žmogumi, sakytume, čepsi.“

Augina triušius-milžinus ir neatsigina lankytojų
© Asmeninio albumo nuotr.

R. Lamauskienė pabrėžia, kad triušienos jie nevalgo, o triušius veisia išskirtinai dėl veislės. Jiems gaila, kad šių mielų gyvūnų mėsa atsiranda lėkštėje, ant stalo, kai kurie veisliniai triušiai ypač vertinami dėl kailio, angoros veislės triušiai dėl ypatingo pūko.

„Mes ne tik kad nenorime, o žinome, kad mūsų parduodamų triušių tikrai nesuvalgys. Nusipirkti triušį kainuoja nemažus pinigėlius – nuo 15 iki 40 eurų, todėl jei kas nori valgyti triušieną, daug pigiau nusipirkti paruoštos mėsos, o ne gyvą triušį. Mūsų triušius perka, kad kergtų su kitais. Ir jei vėliau jų palikuonys ir parduodami mėsai, tai bent jau jie ne mūsų rankomis užauginti“, - sako ji.

Verslininkai bet kam neparduoda ir dekoratyvinių triušiukų. Prieš tai jie stengiasi gerai išsiaiškinti, kas per žmonės nori įsigyti naują šeimos draugą, kaip jie bendrauja. „Triušiai tikrai protingi gyvūnai, jie ir atpažįsta, ir laukia tavęs. Kai atvyksta lankytojai, prieš užeinant pas triušelius, būtinai pakalbame mes – šeimininkai, kad suprastų, jog ateina savi ir nebijotų. Tik tada leidžiame lankytojus, pasakojame apie kiekvieną veislę, leidžiame paglostyti. Dar nebuvo niekam jie įkandę“, - šypsosi ji.

Lamauskų auginami ilgaausiai prie žmogaus pratinami nuo mažų dienų, ant rankų jie imama vos sulaukę dešimties dienų, tik kai prasimerkia. R. Lamauskienė juokiasi, kad triušiai bėga labai greitai, tačiau nuo jų niekada nėra pasprukę, o tiems, kuriems pavyko išsiveržti į laisvę – vis tiek sugrįžo.

Vien iš triušių dar neišgyventų

Verslininkai džiaugiasi, kad jiems net nereikia reklamuotis – lankytojai atvažiuoja ištisais būriais, vien tą dieną, kada buvo darytas pokalbis, į slėnį atvažiavo pilni autobusai vaikų, viena po kitos sekė ekskursijos. „Geriausia reklama iš lūpų – į lūpas, kai kurie turi savo numylėtinius ir nuolat atvažiuoja pažiūrėti, kaip sekasi jų favoritams. Šią vasarą turėjome rekordą, kai vieni vilniečiai net devynis kartus lankėsi, lankydami stručiukus“, - sako R. Lamauskienė.

Augina triušius-milžinus ir neatsigina lankytojų
© Asmeninio albumo nuotr.

Vis dėlto, ji pripažįsta, kad pragyventi vien iš „Triušelių slėnio“ dar būtų sudėtinga. Nors lietuviai domisi triušiais, juos perka, veisia, o į slėnį atvažiuoja daug lankytojų, kol kas to neužtenka. „Vienas iš mūsų vis tiek turi dirbti valstybinį darbą, nes kitaip dar neišgyventume. Labai brangiai kainuoja jų išlaikymas, pašarai, daug pinigų suvalgo mokesčiai. Bet tai labiau mūsų hobis, viską darome savo rankomis, nesinaudojome jokiomis paramomis. Svarbu, kad mums ir mūsų vaikams tai teikia džiaugsmą, laimingi ir lankytojai“, - šypsosi moteris.

Už lankymąsi „Triušiukų slėnyje“ suaugę turi mokėti tris eurus, vaikai – du eurus. Lankytojai gali praleisti visą dieną gamtoje, maitinti žole triušius ir kitus gyvūnus, juos glostyti. Už vieną eurą jie taip pat gali pajodinėti poniu. R. Lamauskienė prasitaria, kad labiausiai triušiai mėgsta šviežią žolytę, o dėl pienių ir dobilų – eina iš proto.

Šeimos versle Lamauskams talkina ir vaikai. Jie padeda tvarkytis slėnyje, girdo gyvūnus, juos maitina: „Kiekvienas turi savo numylėtinius, tačiau turi ir pareigas. Vaikai tikrai turi tą potraukį gamtai, kartai jie patys, susitaupę pinigėlių, įsigyja kokį gyvūną. Tarkime, jie labai norėjo Kamerūno ožiukų, o dabar jie laksto pas mus slėnyje.“

Kartais „Triušiukų slėnyje“ apsilankę vaikai pareiškia savo tėvams: neišvažiuos iš čia tol, kol tėvai nenupirks triušiuko. Tačiau R. Lamauskienė jau atrado vaistą, kaip padėti tėvams išsisukti nuo tokių prašymų ir zirzimų. „Tada aš pasakoju, kad triušį reikia maitinti, prižiūrėti, tvarkyti ir jie labai susimąsto. Be to, pasiūlau savo numylėtinius lankyti čia, kur jų jiems nereikės prižiūrėti ir jie mielai sutinka. Svarbiausia, kad visi iš čia išvažiuoja su geromis emocijomis“, - šypsosi verslininkė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

KU: milijoniniai Indijos piliečio ieškiniai universitetui galėjo sukelti chaosą visoje Lietuvoje (114)

Milijoninių ieškinių taikiniu tapusio universiteto vadovybė sako, kad mielai pareikalautų buvusio...

Aferistai iš pašaukimo: jiems pavyko apmulkinti ištisas tautas (11)

Apšauti draugus balandžio 1-ąją gali kiekvienas, bet štai virtuoziškai suregzti išties...

Prancūzų šefas pademonstravo, kaip teisingai reikia paruošti midijas (3)

Prancūzų šefas Olivier Criou pademonstravo, kaip teisingai reikėtų paruošti midijas. Jas jis...

Siaubingus laikus išgyvenęs miestas sugebėjo atsitiesti: šiandien turistus vilioja žemomis kainomis ir egzotiškais vaizdais (47)

Planuoti atostogų kelionę – tikras galvosūkis. Kokią kryptį pasirinkti, kiek finansų tam...

Kristina Brazauskienė atvirame interviu papasakojo apie onkologinę ligą, gyvenimą be velionio vyro ir vienatvę (178)

Po to kai paaiškėjo, kad pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos respublikos prezidento Algirdo...

Atsikratyti arba išvengti mimikos raukšlių – įmanoma užduotis specialistų patarimai

Vadinamosios juoko raukšlės – menki juokai, jei svajojate apie lygią it kūdikio odą. „Harpers...

Gyvai / LKL rungtynės: „Lietkabelis“ – Prienų „CBet“ tiesioginė rungtynių transliacija (2)

„Betsafe-LKL“ čempionatas prasideda ir Panevėžyje. Pirmose sezono namų rungtynėse vietos...

Elektromobilio istorija: kadaise buvo laikomas skirtu moterims ir konkuravo su arkliais (8)

Daugelis pritartų, kad vairuoti elektromobilį šiandien yra modernu, ir pažangu. Vis dėlto...

Kad kelionė nesibaigtų dar net neprasidėjusi: kada vien paso vaikui neužteks?

Pasibaigus vasarai, šeimos kelionių sezonas tęsiasi dar mažiausiai porą mėnesių. Šiandieninės...

Kokios leidžiamos glifosato normos, kada galima purkšti

Skaitytojai pasakojo pastaruoju metu itin dažnai girdintys kalbant apie herbicidą glifosatą, jo...