Šiais laikais parduotuvių apsauga kaip niekad moderni, kartais net nenumanome, kad kai kurios prekės apsaugotos nematomomis priemonėmis. Vis dėlto vagys taip pat nesnaudžia – jų išradingumui nėra ribų. Modernėjant priemonėms, prie pokyčių prisitaiko ir jie, o vagysčių iš parduotuvių skaičius nemažėja.
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas teigia, kad vagystės iš parduotuvių yra toks pat senas reiškinys, kaip ir pačios parduotuvės. „Kai kurioms
parduotuvėms tai yra iššūkis, kurio kaštai net įskaičiuojami į metinius įmonės finansinius rodiklius“, – sako L. Vilimas.

Vagių krepšelių turinys keičiasi

Policijos departamento duomenimis, visais laikais vagiamiausios prekės būdavo ir yra tos, kurios lengviausiai realizuojamos turguose ir baruose. Policijos atstovai pasakoja, kad pasitaiko, ir kai vagiama pagal užsakymus – tai gali būti bet kokia prekė.

Oficialiais duomenimis, anksčiau labiausiai mėgiamos vagišių prekės būdavo kava, cigaretės, alkoholiniai gėrimai, kosmetika, parfumerija, gumos, šokoladai, o šiuo metu pirmoje vietoje yra alkoholiniai gėrimai, ypač konjakai ir viskiai. Šios prekės populiariausios tarp vagių „profesionalų“, t.y. tų, kurie vagia kiekvieną dieną ir vogtas prekes pardavinėja.

Atvirai papasakojo, ką lietuviai išdarinėja parduotuvėse: triukų, kaip nesusimokėti, apstu
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

LPIA vykdomasis direktorius taip pat sako, kad didžiausią pagundą ilgapirščiams kelia smulkios ir brangios prekės, pavyzdžiui, papuošalai, brangi kosmetika, smulki elektronika ir pan. O maisto
prekių parduotuvėse vienareikšmiškai daugiausia bandoma pavogti alkoholinių gėrimų. „Kartais žmonės parduotuvės apsaugos darbuotojams įkliūva dėl labai smulkių ir nebrangių prekių vagysčių, tokių kaip prie kasų esantys žiebtuvėliai ar saldumynai“, – vardija L. Vilimas.

Jis pasakoja, kad yra pasitaikę atvejų, kai pirkėjai prisikrauna pilną vežimėlį prekių, už jas sumoka didžiulę sumą, bet kartu bando kišenėje ar kitaip išsinešti nesumokėjus vieną ar kelis smulkius daiktus, kurių vertė vienas ar keli eurai. „Kodėl taip žmonės daro, matyt, geriau galėtų paaiškinti psichologai, analizuojantys vartotojų elgseną. Šiais laikais parduotuvių stebėjimo ir apsaugos sistemos išties yra pažangios, tad rizikuoti turėti reikalų su teisėsauga dėl vagystės iš parduotuvių yra itin neprotinga“, – kalba L. Vilimas.

Policija pastebi, kad daugėja atvejų, kai vagiami momentiniai loterijos bilietai, esantys savitarnoje prie kasų. Vagis paima nuo priekasio pluoštą bilietų ir po to kelis padeda atgal, neva nebenori pirkti, ir likusius pasisavinęs pasišalina iš parduotuvės.

Vagystė parduotuvėje
Vagystė parduotuvėje
© Shutterstock

Kaip teigia Policijos departamento atstovai, asmenys, kurie vagia sau, t.y. prekes vartoja patys, į prekės ženklą ar kainą nežiūri. Jiems svarbu, kad būtų galima prekę lengvai pasislėpti ir nepastebimai išsinešti. Tai mažos talpos alkoholiniai gėrimai, įvairios smulkios prekės, maisto produktai, tokie kaip sūreliai, šokoladukai, gumos ir t.t.

Vagys darosi apsukresni

Policijos departamentas pastebi, kad vagys suįžūlėjo, vis dažniau nebeslepia prekių po drabužiais ar savo krepšiuose, o tiesiog, laikydami prekes rankose ar su pilnu krepšeliu, atvirai išeina pro prekybines kasas už prekes nesumokėję. Labai padažnėjo atvejų, kai vagiama grupėmis, pasiskirstant vaidmenimis: vienas prikrauna prekių į krepšelį, kitas jas nuneša ir palieka toliau, o trečias pavagia.

Kitas būdas, anot Policijos departamento atstovų, – kai vienu metu vagia trys ar keturi asmenys, žinodami, kad geriausiu atveju bus sulaikytas vienas ar du, o kiti bendrai ramiai džiaugsis grobiu, kuriuo vėliau, tikėtina, pasidalins visi, nes sulaikytiesiems yra surašomas protokolas ir jie paleidžiami. Pasitaiko atvejų, kai tas pats asmuo per dieną sulaikomas tris ir daugiau kartų.

Atvirai papasakojo, ką lietuviai išdarinėja parduotuvėse: triukų, kaip nesusimokėti, apstu
© DELFI / Tomas Vinickas

Policijos duomenimis, dažnai bandoma nukreipti apsaugos darbuotojų dėmesį įvairiais klausimais, tokiais kaip: ar neradote vaiko pirštinės, gal matėte piniginę – vakar pamečiau, gal kas atnešė skėtį, kurį už kasų palikau ir t.t. Tokiais, atrodo, nekaltais klausimais tikrinama, ar poste (apsaugos monitorinėje) yra apsaugos darbuotojas, gal kartais dirba naujokas, taip pat tuo momentu, kai nukreipiamas dėmesys, vykdoma vagystė, nes apsaugos darbuotojas nebežiūri į monitorių, o bendrauja su žmogumi, kuris neva prašo pagalbos. Policijos atstovai prisimena atveją, kai žmogus viduryje salės imitavo epilepsijos priepuolį ir tuo metu, kai apsaugos darbuotojas bandė jam suteikti reikalingą pagalbą, kiti krovėsi prekes ir nešė jas iš parduotuvės.

Vagių išradingumui, anot Policijos departamento atstovų, ribų nėra, jie suranda būdų, kaip pergudrauti ir technines parduotuvių apsaugos priemones. Sužymėtas ir elektroninės prekių apsaugos sistema apsaugotas prekes vagys slepia specialiuose maišuose, kuriuos patys labai lengvai pasigamina, arba nuima ar kitaip pažeidžia patį žymeklį.

Apsaugos priemonėmis prekiaujančios įmonės „Altum Retail“ rinkodaros vadybininkė Justina Saveikytė atskleidžia, kad dauguma apsaugos vartelių ne visada gali nustatyti sukčių prasinešamas užmaskuotas prekes su žymekliais, todėl brangesnių prekių parduotuvės, pavyzdžiui, juvelyrikos ar kailių salonai, įsirengia dar ir metalo detektorių sistemą.

Atvirai papasakojo, ką lietuviai išdarinėja parduotuvėse: triukų, kaip nesusimokėti, apstu
© Reuters/Scanpix

Vis dėlto įmonės atstovė sako, kad ir sugebėję išsinešti prekes iš parduotuvės vagys gali nieko nepešti. „Kai kurie prie prekių pritvirtinti žymekliai, bandant juos nuimti, sprogsta ir iš jų pasipila specialūs dažai. Kiti žymekliai yra aliarminiai, jie dažniausiai dedami ant brangesnių prekių, bandant juos nuimti nelegaliai, žymekliai ima skleisti specialų signalizuojantį garsą“, – pasakoja įmonės atstovė.

Ji prisipažįsta, kad kartais įmonė sulaukia įtartinų skambučių iš žmonių, besiteiraujančių apie žymeklių nuėmimo sistemas. „Mes visada tikriname, ar į mus kreipiasi įmonės atstovas, ar fizinis asmuo. Pavieniams žmonėms jokių savo prekių neparduodame. Tokius dalykus parduoti fiziniams asmenims draudžia ir Lietuvos įstatymai“, – teigia J. Saveikytė.

Kaip saugosi parduotuvės

Anot Policijos departamento atstovų, prekyba užsiimančios įmonės apsaugos klausimus sprendžia ir organizuoja pačios. Vienos daugiau dėmesio skiria fizinei apsaugai, kitos daugiau investuoja į techninę apsaugos dalį.

Policijos žiniomis, anksčiau, kai parduotuvėse būdavo mažiau vaizdo kamerų, apsaugos darbuotojai daugiau dirbdavo salėse, t.y. vaikščiodavo tarp lentynų, prekybines sales stebėdavo gyvai, tokiu būdu užtikrindavo viešąją tvarką ir vagysčių prevenciją.

Atvirai papasakojo, ką lietuviai išdarinėja parduotuvėse: triukų, kaip nesusimokėti, apstu
© DELFI / Audrius Solominas

Apsaugos priemonėmis prekiaujančios įmonės atstovė pasakoja, kad Lietuvos prekybininkai linkę taupyti, tad neretai ieško pigiausių apsaugos priemonių. „Viena populiariausių prekių Lietuvoje – sferiniai apsaugos veidrodžiai. Tai pakankamai praktiška ir pigi priemonė, be to, naudojama labai plačiai – yra tiek vidaus apsaugos veidrodžiai, tiek lauko“, – sako J. Saveikytė.

Kaip dar vieną pigią apsaugos priemonę ji įvardija netikras kameras. „Sprendimas įsirengti apsaugos kameras pareikalauja nemažai resursų, ne visos parduotuvės tai gali sau leisti. Kai kurie renkasi pakabinti netikras kameras – jomis siekiama tiesiog pagąsdinti klientus. Žinoma, dabar yra ir labai modernių galimybių – vaizdo stebėjimo kameros gali būti sujungtos į bendrą sistemą ir situaciją parduotuvėje galima stebėti iš viso pasaulio, o parduotuvės vadovas pranešimus, tarkim, apie pasirodžiusius įtartinus asmenis, gali gauti tiesiai į savo mobilųjį telefoną“, – pasakoja J. Saveikytė.

Dar viena naujovė, kaip pasakoja įmonės atstovė, – nematomi prekių apsaugos varteliai. Jų antenos montuojamos po grindimis, tad į parduotuvę įėjęs žmogus jų nemato, o veikia šie varteliai taip pat, kaip ir tradiciniai. „Varteliai yra dviejų tipų: vieni veikia silpniau, kiti – stipriau, t.y. apsaugo geriau. Pastarieji dažniausiai naudojami elektroninių prekių, taip pat brangiais aksesuarais prekiaujančiose parduotuvėse, platesniems praėjimams“, – aiškina J. Saveikytė ir priduria, kad vartelius pasirinkusios parduotuvės savo prekes saugo su vartelių technologija suderintais kietaisiais žymekliais.

Įmonės atstovė vardija, kad apsaugai naudojami ir lipdukai, įvairiausios saugojimo dėžutės, butelių apsaugos, būna paslėptų žymeklių ir pan. „Žinoma, kiekvienoje parduotuvėje reikia ir budrių pardavėjų, nes būna, kad šių laikų apsaugos priemonės, kaip ir visos technologijos, kartais stringa, lūžta“, – sako ji.

Vagystė parduotuvėje
Vagystė parduotuvėje
© Shutterstock

Vagysčių nemažėja

Policijos departamento duomenimis, pažvelgus į skaičius nuo 2011 m., vagysčių skaičius parduotuvėse nėra smarkiai pakitęs. Lyginant skaičius nuo 2015 m., t.y. po Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo, kai 50 str. smulkaus turto vertė nuo 1 MGL arba bazinės socialinės išmokos (anksčiau – minimalus gyvenimo lygis, dabar – bazinė socialinė išmoka) pakilo iki 3, atitinkamai išaugo ir vagiamų prekių „krepšelis“. Žalos suma išaugo vidutiniškai nuo 7,5 euro vieno asmens vagiamų prekių sumos 2011–2015 metais iki 12 eurų vagiamų prekių sumos nuo 2015 metų.

Policijos atstovai pastebi ir vagysčių paūmėjimų laikotarpių, dažniausiai tai susiję su didžiosiomis šventėmis. Daugiausia vagiančių asmenų sugaunama prieš šv. Kalėdas ir Naujuosius metus. Anot Policijos departamento atstovų, prieššventiniu laikotarpiu prekybos salėse būna daugiau pirkėjų, tuomet nesąžiningiems žmonėms atsiranda daugiau galimybių likti nepastebėtiems. Policijos atstovai atskleidžia, kad tuomet neretai sulaikomi ir niekada iki tol nevogę asmenys, kurie teisinasi norėję padaryti dovaną savo artimiesiems.

Policijos departamentas pažymi, kad vagystes iš parduotuvių gali vykdyti ir asmenys, kurie to visiškai nenori daryti – tai prekybos žmonėmis aukos: nepilnamečiai, socialinės rizikos šeimų vaikai, globos namų auklėtiniai. Naudojamasi jų priklausomumu, pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, menku išsilavinimu, priklausomybe nuo narkotikų ar alkoholio. Į tokias nusikaltėlių pinkles patenka ir suaugusieji, neturintys nuolatinės gyvenamosios vietos, darbo ir pragyvenimo šaltinio, gyvenantys skurdžioje aplinkoje ir piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turintys skolų, ypač jei jos susijusios su verbuotoju, turintys nusikalstamą praeitį arba sąsajų su nusikalsti linkusiais asmenimis ir pan.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vieta, kuri privers pakeisti nuomonę apie Palangą ir pasijusti visiškai kitaip (18)

Palangoje , J. Basanavičiaus gatvėje, vietoj gyventojams galvos skausmą kėlusių karuselių tuos...

Užkalnis liko alkanas (154)

Vienas dalykas, kurio Lietuvai (ir Europai) reikia mokytis iš Amerikos, tai didelės porcijos...

Kauno r. nukrito dvimotoris lėktuvas (12)

Sekmadienį 15 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Duris į NBA užkulisius pravėręs Motiejūnas: „Rockets“ šiemet žengė didelį žingsnį atgal (29)

Penki sezonai, 248 rungtynės ir 1826 pelnyti taškai. Tokiais pasiekimais per savo NBA karjerą...

Darbo pokalbis: kokio atlyginimo prašyti? (10)

Eidami į darbo pokalbį kandidatai dažniausiai bijo vieno klausimo – kokio atlyginimo tikisi,...

Agnė Jagelavičiūtė su vyru pakrikštijo savo sūnų: krikštatėviu tapo Kęstas Rimdžius (191)

Šiandien, liepos 22 d., stilistei Agnei Jagelavičiūtei ir jos vyrui, verslininkui Mantui Volkui...

Ligoninės maistas užsienyje nustebino tik dėl vieno ingrediento (3)

Labai neplanuotai teko pabuvoti kelias dienas (š. m. 12-15/7) švediškoje ligoninėje Lidšiopingo...

Neseniai išsiskyrusi Karolina Meschino užfiksuota naujo vaikino glėbyje Palangoje (26)

Praėjusią savaitę socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino oficialiai patvirtino, kad ji...

Rusų žurnalistas: dideliame regione Europoje – Putino pralaimėjimas (233)

Rusija pralaimėjo kovą dėl įtakingumo Balkanuose – devynios iš 12 valstybių (ir Kosovas ,...

21 keistas, bet patikrintas faktas apie JAV (10)

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) – didžiausia šalis Vakarų pusrutulyje pagal sausumos plotą,...