aA
Virusai ir bakterijos ne tik sukelia įvairias žmogaus ligas, bet ir įnirtingai kovoja tarpusavyje. Virusų, vadinamų bakteriofagais, atakos ir bakterijų bandymai joms pasipriešinti leido pasiūlyti naują būdą genetiniams susirgimams gydyti.
Atrado būdą, kaip gydyti genetinius susirgimus
© Reuters/Scanpix

„Bakteriofagai įšvirkščia savo genetinės medžiagos genetinės medžiagos – DNR – į bakteriją ir priverčia ją gaminti naujus virusus. Bakterijai žuvus, virusai pasklinda po aplinką, užkrėsdami vis naujas bakterijų ląsteles, kol galiausiai sunaikina visą jų populiaciją, – pasakoja Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Giedrius Sasnauskas. – Tokios bakteriofagų infekcijos gali pridaryti didelių nuostolių pramonės sritims, kuriose naudojamos bakterijos, pavyzdžiui, gaminant jogurtus ir sūrius.“

Kovodamos už išlikimą, bakterijos surado įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo bakteriofagų. Vienas efektyviausių – sukarpyti į bakteriją patekusią viruso DNR. Kad galėtų tai padaryti, bakterijos gamina specialius fermentus – restrikcijos endonukleazes, kurios dažniai vadinamos tiesiog mikroskopinėmis „žirklėmis“. Jos sukarpo virusinės DNR „siūlus“ ties tam tikromis vietomis.

„Prieš maždaug 40 metų atrastos „žirklės“ leidžia pagal žmogaus poreikius pertvarkyti – karpyti, jungti, perkelti iš vieno organizmo į kitą – įvairius genus koduojančią DNR, – sako VU universiteto mokslininkas dr. Gintautas Tamulaitis. – Galimybė kirpti ir jungti įvairių organizmų DNR sukėlė tikrą biomedicininių tyrimų ir biotechnologijos pramonės revoliuciją.“

Suvokus praktinę restrikcijos endonukleazių naudą, prasidėjo intensyvios jų paieškos įvairiuose mikroorganizmuose. Šiuo metu žinoma daugiau nei 4000 DNR karpančių fermentų, kurie atpažįsta per 300 skirtingų DNR sekų. Nemažai jų atrasta Sąjunginiame taikomosios enzimologijos mokslinių tyrimų institute, kuris vėliau tapo Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutu, taip pat – aukštųjų technologijų įmonėje „Fermentas“ (dabar – UABThermo Fisher Scientific Baltics“).

Nors mokslininkai atrasdavo vis naujų DNR karpančių fermentų, kitaip tariant – „žirklių“, tačiau apie jų sandarą ir veikimo principus nedaug težinojo. Ilgai manyta, kad visi šie fermentai yra giminingi, turi panašią sandarą ir panašiai veikia. Paprasčiausias jų taikymo būdas buvo DNR karpymas mėgintuvėlyje, tačiau VU Biotechnologijos instituto tyrėjai – dr. G. Sasnauskas, dr. Gintautas Tamulaitis ir dr. Mindaugas Zaremba – tuo neapsiribojo ir ėmė ieškoti naujų taikymo galimybių. Bendradarbiaudami, o kartais ir konkuruodami su kitų šalių mokslininkais, jie atskleidė, kad restrikcijos fermentų sandara, DNR atpažinimo būdai ir veikimo mechanizmai yra daug įvairesni nei manyta anksčiau.

„Šios žinios leido mums pasiūlyti naujų būdų, kaip patobulinti fermentus – didinti jų tikslumą, didinti ir kontroliuoti jų aktyvumą, t. y. paruošti naujoms sudėtingesnėms užduotims atlikti, – apibendrina VU mokslininkas dr. Mindaugas Zaremba. – Vienas įdomiausių DNR karpančių fermentų taikymo būdų – jų naudojimas genų terapijoje, kai ligą lemiantis „blogasis“ genas ląstelės genome keičiamas „geruoju“.“

Mokslininkų atskleistos įvairios fermentų aktyvumo reguliavimo ir pristatymo į ląsteles technologijos paskatino naujų genomų inžinerijai skirtų įrankių kūrimą. Už reikšmingus pasiekimus tiriant restrikcijos endonukleazių saveiką su DNR, reguliacijos ir katalizės mechanizmus dr. G. Sasnauskas, dr. G. Tamulaitis ir dr. M. Zaremba šiemet apdovanoti Lietuvos mokslo premija. 

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė, Čmilytė-Nielsen ir Armonaitė: kas šios politikės, kurių rankos formuos naują valdžią (78)

Antrojo Seimo rinkimų turo naktį paaiškėjo, kad naują valdančiąją koaliciją formuos trys...

Kas neišsipirko sodo, turėtų suskubti – valstybė betvarkę spręs viešais aukcionais (6)

Valstybė susiskaičiavo turinti iki 5000 tūkst. sklypų sodininkų bendrijose, kurių savininkai...

Raudonojoje zonoje – jau daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių: karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje (234)

Ateinančią savaitę nuo lapkričio 2, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai...

Nemokamo maisto rojus Suomijoje: gali pasiimti, kiek telpa, o mokėti nereikia (65)

Suvalgyk viską , ką nusipirkai. Neišmesk nė vieno produkto – tai dvi šventos taisyklės,...

Ilgąjį savaitgalį lietų keis šalnos – šiluma bus vis kuklesnė

Po lietingo penktadienio šeštadienį lietus iš Lietuvos trauksis. Ilgąjį savaitgalį dienos,...

Raudonoji zona plečiasi: paveiktų šalių sąrašą papildė dar daugiau valstybių ir regionų į raudonąją zoną pateko ir Lietuva (71)

Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų...

Stebuklingai išsigelbėjusi „Barcelona“ išplėšė dramatišką pergalę Vitorijoje (5)

„Barcelona“ (5/1) iškovojo penktą pergalę Eurolygoje ir kartu su Kauno „Žalgiriu“...

Sostinėje „Mecedes-Benz“ pėsčiųjų perėjoje partrenkė tėvą su dukra: automobilis pervažiavo jų šunį vyro būklė sunki (151)

Penktadienį, apie 22.10 val., Vilniuje , Olandų gatvėje , automobilis partrenkė du žmones su...

Pašiurpins net pačius drąsiausius: Lietuvoje įsikūrė tikras Helovino miestelis (1)

Aštrių pojūčių mėgėjai prieš šiurpiausią metų naktį plūsta į Kirkilų pramogų parką....

Su temperatūra prie ligoninės durų tenka šalti valandą ir ilgiau: Veryga siūlo šilčiau apsirengti (503)

Koronavirusu užsikrėtęs ir karščiuojantis vilnietis prie VUL Santaros klinikų durų lauke,...

|Maža didelių žinių kaina