aA
Lietuva, Latvija ir Estija valstybės šimtmečius minės 2018 metais, Suomija – amžiaus jubiliejų švęs jau kitąmet. Visų šalių programos beveik sukonstruotos ir pamažu įsibėgėja.
Artėja šimtmečiai: kaip švęs lietuviai, latviai, estai ir suomiai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nagrinėjant Baltijos šalių pristatytas šimtmečio minėjimo programos idėjas galima matyti, jog didžiausias dėmesys – visuomenės telkimui ir savanoriavimui. Žmonės kviečiami teikti dovanas – pagalbą, renginius ir iniciatyvas.

Šimtmetis įsibėgėja

Lietuva – vyriausia iš Baltijos sesių, jos istorija kuriama daugiau nei 1000 metų. Žvelgiant į Lietuvos istoriją galima pastebėti, kad nuo pat pradžių Lietuvos valstybė savo gėrybėmis dalijosi su visu pasauliu. 1323 m. LDK kunigaikštis Gediminas kvietė amatininkus, prekeivius ir gydytojus atvykti į Vilnių ir naudotis privilegijomis kartu kuriant bendrą Lietuvos ir Europos ateitį.

1918 m. Lietuvos valstybės atkūrimas buvo milžiniškas žmonių, nepabūgusių prisiimti atsakomybę už ateitį, laimėjimas. Todėl Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės koncepcijos idėja įkūnija tris svarbias Lietuvos žmonių vertybes: kūrybingumą, dalijimąsi ir atsakomybę.

Dubysa is oro / A.Norkaus nuotr.
Dubysa is oro / A.Norkaus nuotr.
© VSTT nuotr.

Kodėl savanorystė

Minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį buvo nuspręsta, jog vienu iš šventės pagrindiniu akcentu taps „Šimtmečio savanorių“ iniciatyva – gyventojai bus skatinami dovanoti gimtadienio dovanas – gerus darbus visuomenei bei puoselėti gyventojų socialinę ir pilietinę atsakomybę.

Remiantis Pilietinės visuomenės instituto duomenimis, Lietuvoje savanoriškose veiklose dalyvauja vis mažiau žmonių. 2015 metais, nepaisant sėkmingų pavienių akcijų, net trečdalis Lietuvos gyventojų (34 proc.) nedalyvavo jokioje aplinkos tvarkymo, bendruomeninės veiklos, labdaros akcijos ar kitoje pilietinėje veikloje.

2015 m. pilietinės galios indekso tyrimas atskleidė, jog itin svarbiu veiksniu auginant visuomenės pilietinę galią yra kvietimas prisidėti prie pilietinių veiklų. Duomenys rodo, jog tie, kurie patys kviečia ir yra kitų kviečiami dalyvauti pilietinėse veiklose, kelis, keliolika ar net keliasdešimt kartų labiau linkę įsitraukti į pilietines veiklas, lyginant su tais, kurie nei patys kviečia, nei kitų yra kviečiami.

Artėja šimtmečiai: kaip švęs lietuviai, latviai, estai ir suomiai
© DELFI / Karolina Pansevič

Lietuvos gyventojai, priklausantys pilietiškai aktyvioms bendruomenės, dalyvauja daug įvairesnėse pilietinėse veiklose, o jų pilietinės galios indeksas yra 19,1 balo didesnis nei gyventojų, kurie savo socialinėje aplinkoje nesulaukia kvietimų ar raginimų prisidėti. Per pastaruosius metus net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nebuvo pakviesti ar kitaip paskatinti savo pažįstamų ar artimųjų sudalyvauti kokioje nors pilietinėje veikloje“, – sako Valstybės atkūrimo šimtmečio sekretoriato vyriausioji specialistė Karolina Vaitonytė.

Bus kviečiami į gimtadienį

Lietuvos gimtadienį švęsti ir įteikti dovaną Lietuvai kartu bus pakviestas kiekvienas pilietis. Indėlis į šventę galės būti įvairus: pagalba žmonėms, prisidėjimas prie įvairių projektų, renginių inicijavimas ir jų organizavimas.

Organizatoriai siekia kiekvienam šalies piliečiui sudaryti galimybes savanoriškai prisidėti prie šimtmečio programos įgyvendinimo. Skirtingai, nei Latvija, Estija ir Suomija, kurios kviečia pasitikti šimtmetį prisidedant prie šventinių renginių organizavimo, Lietuvos šimtojo gimtadienio šventės dalyviai bus kviečiami prisidėti visų pirma prie Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninių veiklų, o šventinių renginių organizavimas bus tik viena iš siūlomų veiklos krypčių.

2017–2020 m. vykdant šį projektą, visuomenės ir bendruomenių lyderiai, šalies talentai bus kviečiami tapti Šimtmečio ambasadoriais, telkti visuomenę ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, o išeivijos lietuvių bendruomenės ir kiti svetur esantys tautiečiai bus kviečiami kurti įvairius projektus ir dovanoti gerą darbą savo gyvenamoje aplinkoje. Tai bus ir socialinės verslo atsakomybės projektas, kviečiantis ir įmones prisidėti prie iniciatyvų, skirtų šimtmečio jubiliejui, įgyvendinimo.

Planuojama, kad prie valstybės atkūrimo šimtmečio suvienijimo prisidės 1 milijonas žmonių, o iki 2020 m. pilietinės galios indeksas padidės bent 5 procentais.

Šimtmečius pasitiks kartu

Lietuvos šimtmečio programoje numatyti ir tarptautiniai projektai. Jie bus įgyvendinti su kitais valstybės šimtmečius mininčiomis valstybėmis – Latvija ir Estija.

Kultūros ministerijos Strateginio planavimo ir kontrolės departamento Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjos Daivos Parulskienės teigimu, jau suplanuotas dešimties bendrų Baltijos šalių renginių sąrašas. Jis esą negalutinis – gali būti koreguojamas.

Planuojama, kad vyks Lietuvos, Latvijos, Estijos operos teatrų gastrolių mainai, taip pat organizuojamas ir Baltijos simfoninės muzikos festivalis – tai devyni orkestrų koncertai, kurių po tris vyks kiekvienoje iš trijų valstybių.

Be to, Baltijos šalys kartu dalyvaus ir kitų šalių projektuose. Trijų šalių dailės muziejai Prancūzijos sostinėje Paryžiuje pristatys bendrą parodą „Simbolizmo amžius Baltijos šalyse“. Valstybės kartu dalyvaus ir Londono knygų mugėje.

„Negaliu išskirti svarbių ir svarbesnių renginių, nes tinkamai įgyvendinti visi būtų įdomūs tiek Lietuvos, tiek užsienio publikai. Na, o bendri projektai parodys, kad kartu Baltijos šalys galime būti stipresnės, labiau matomos ir, tam tikrais atvejais, įdomesnės užsienio publikai“, – sako D. Parulskienė.

Kaip šimtmetį minės Latvija?

Latvijos, taip pat 2018 m. švęsiančios valstybės sukūrimo šimtmetį, programoje numatyta daugiau nei 800 renginių. Jie 2017–2021 m. vyks 20 šalių. Ketinama pagerbti kultūrines vertybes, išleisti filmų ir knygų, atnaujinti miestų ir miestelių infrastruktūrą, sukurti naujų turizmo maršrutų.

Pasak Latvijos valstybės šimtmečio programos atstovės Lindos Pavlutos, pagrindinė jubiliejaus programos žinutė – „Aš esu Latvija“. Ji esą pabrėžia, kad pagrindinė valstybės vertybė yra žmonės – jų darbai formuoja dabartį ir tiesia pagrindą Latvijos ateičiai.

Ryga
Ryga
© Shutterstock

„Programa paremta idėja į valstybės šventės kūrimą įtraukti visuomenę – žmones, organizacijas ir institucijas. Siekiame suvienyti Latvijos gyventojus ir užsienyje esančius latvius – kad jie pajaustų esantys viena bendruomenė, kurią vienija bendras identitetas ir istorija. Norime, kad visi jie įsitrauktų į šventę ir ją kurtų kartu“, – teigia L. Pavluta.

Ji priduria, kad prie renginių planavimo ir organizavimo jau prisijungė daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių – pavienių gyventojų, įvairių įstaigų ir organizacijų narių.

L. Pavluta sako, kad programoje netrūksta renginių, pabrėžiančių istorijos, meno, kultūros svarbą. Vienos pagrindinių šimtmečio iniciatyvų: „Nacionalinis kostiumas kiekvienam“, „Latvijos šimtmečiui skirti latviški filmai“, „Latvijos nacionalinė enciklopedija“, 26-asis visų latviškų dainų festivalis, 16-asis šokių festivalis.

Estijoje – dėmesys vaikams ir jaunimui

Estijoje taip pat verda valstybės sukūrimo šimtmečio renginiai. Ši šalis jubiliejų minės irgi 2018 metais. O visa programa tęsis iki 2020 m.

Šimtmečio šūkis – „Teikime dovanas Estijai!“. Jis pabrėžia visos programos idėją – skatinimą gyventojus teikti dovanas – pagalbą, renginius, iniciatyvas.

Dovanų ir pasiūlymų, kaip prisidėti prie šventės gerovės, galima rasti oficialioje Estijos šimtmečio svetainėje. Čia jų jau – daugiau nei šimtas. Siūloma padėti pasirūpinti gamta, prisidėti prie žygių ir kitų sporto renginių bei juose dalyvauti. Taip pat – dovanoti pinigų, už kuriuos vaikams bus perkami muzikos instrumentai, kviečiama sodinti po ąžuolą, surengti nuosavo miesto ar kaimo šventę, skirtą Estijos šimtmečiui pamainėti.

Artėja šimtmečiai: kaip švęs lietuviai, latviai, estai ir suomiai
© Shutterstock nuotr.

„Siekiame įgyvendinti idėją, numatančią, kad kiekvienas privalo turėti galimybę švęsti Estijos šimtmetį taip, kaip jiems labiausiai patinka – nepaisant jų amžiaus, lyties, socialinio statuso ar gyvenamosios vietos“, – pasakoja Estijos šimtmečio programos atstovė Anneli Ohvril.

Ji taip pat pabrėžia, kad šimtmečio šventės programa susieta su Estijos ateitimi. Didžiausias dėmesys sutelktas į ateities kūrėjus – vaikus ir jaunimą. Jų švietimui ir ugdymui skirta nemažai renginių. Pavyzdžiui, iniciatyvos „Vaikų respublika“ metu po Estijos miestus keliaus trupė su pasirodymais, žaidimais, seminarais ir kitais užsiėmimais vaikams. Projektas „Vaikai žaidžia ir mokosi mokyklos kiemuose“ skirtas švietimo įstaigų aikštelių atnaujinimui. Taip pat bus įgyvendinta programa „Gera visuomeninė vieta“, kurios metu 16 šalies miestų svarbiausios viešosios vietos bus atnaujintos, rekonstruotos – tam teikiamas specialus finansavimas. Orgnizuojamas filmų konkursas, o teatrai paruošė specialią, Estijos šimtmečiui skirtų spektaklių programą.

Suomiai švęs pirmieji

Suomija nepriklausoma tapo 1917 m. gruodžio 6 d., tad šimtą metų trunkančią nepriklausomybę minės anksčiau nei Baltijos šalys – 2017 m.

Šimtmečio pradžią suomiai ketina pažymėti jau šių Naujųjų metų naktį. Nuo pat vidurnakčio Helsinkyje vyks programos atidarymo ceremonija, lydima įvairiose vietose vyksiančių renginių ir įspūdingo fejerverkų pasirodymo, skelbiama oficialiame organizatorių pranešime spaudai.

„Iš viso suomiai su Suomijos draugais sukūrė milžinišką šimtmečio programą, kurioje numatyti daugiau nei 2000 projektų. Jie vyks net ir už Suomijos ribų – didieji metai bus švenčiami 70 skirtingų šalių“, – pranešime cituojamas šimtmečio programos generalinis sekretorius Pekka Timonen.

View to Market Square on Waterfront and Lutherian Cathedral, Helsinki, Finland, Scandinavia, Europe
View to Market Square on Waterfront and Lutherian Cathedral, Helsinki, Finland, Scandinavia, Europe
© Corbis

Jis taip pat pabrėžė, kad šimtmečio programa siekiama pabrėžti demokratijos vertybes, paskatinti pilietinę visuomenę ir padidinti jos bendrumo jausmą. Tad, kaip ir Baltijos šalių, Suomijos gimtadienio organizatoriai kvietė prie šventės prisidėti visus norinčius – šie galėjo siūlyti renginius, iniciatyvas ir kitus projektus bei juos įgyvendinti su valstybės skirtu finansavimu. Iki šiol gauta daugiau nei 600 pasiūlymų.

Numatyta, kad Suomijoje vyks daugybė koncertų, parodų, seminarų, žaidimų, švenčių. Taip pat bus atlikta daugybė gerų darbų ir įteikta dovanų – jau ne viena įmonė šimtmečio proga paaukojo įvairioms labdaros organizacijoms.

Organizatoriai taip pat nurodo, kad šimtmetis yra taškas, iš kurio galima apžvelgti per 100 metų susiklosčiusią valstybės perspektyvą. Todėl keli šimtai projektų yra skirti surasti sprendimus dėl ateityje valstybės laukiančių iššūkių, plėtoti tokias stiprybes kaip lygybė, švietimas, demokratija bei pasvarstyti apie Suomijos ateitį.

Suomijos ateities kūrimą pabrėžia ir šimtmečio tema – „Kartu“. Šalies statistikos departamento atlikta apklausa parodė, kad 9 iš dešimties respondentų bendrus darbus laiko svarbiu faktoriumi, lemiančiu sėkmingą valstybės ateitį.

Užsakymo nr.: PT_73104136

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Parodė nematomą Palangos pusę: turtuolių pliažas, pažinčių skelbimai ir audringų linksmybių namas (86)

Išskirtines ekskursijas Palangoje rengianti Agnė Adomaitytė turistams rodo nematomą šio kurorto...

Gydytoja – apie vitaminų preparatus: turite žinoti, kuo rizikuojate (40)

Pirmadienį žiniasklaidą apskriejo žinia, kad Londone, savo namuose, mįslingai mirė lietuvė....

Vasariška šiluma grįžta: artėja tiesiog nuostabios dienos (6)

Šiandien mūsų krašto orus ir toliau lems aukštesnio slėgio laukas. Rytas išauš gana saulėtas,...

Kaune nustatyta 18 koronavirusu užsikrėtusių asmenų, atvykusių iš Uzbekistano įmonė laikinai stabdo veiklą; papildyta 20.24 (882)

Vienai Kauno įmonių šios dienos – įtemptos. Liepos 2-ąją iš Uzbekijos į Lietuvą atskridus...

Pasaulinio garso kruiziniai laivai stovi tušti: bendrovės ieško skubių išeičių (37)

Prieš kelias savaites šimtai žmonių rikiavosi prie Glazgo Klaido upės krantų, kad galėtų...

Vilniuje rastas į miškelį įvažiavęs sumaitotas prabangus „Mercedes-Benz“ (94)

Vėlų antradienio vakarą Vilniuje , Vaidilutės gatvėje, prabangus automobilis nuvažiavo nuo...

Grupė Vilniaus žydų bendruomenės narių kreipėsi į šalies vadovus: Kukliansky taip elgiasi nebe pirmą kartą (103)

Po Geros valios fondo pirmininkų Fainos Kukliansky ir rabino Andrew Bakerio iškeltų klausimų dėl...

Tragiška avarija Šalčininkų r.: žuvo „Audi“ vairuotojas, į ligoninę skubiai išgabentos sužalotos mažametės papildyta (111)

Policijos departamentas informavo, kad Šalčininkų rajone įvyko baisi avarija. Pranešama, kad...

Jurga Jurkevičienė

Antidepresantų Lietuva. Koks neįtikėtinai liūdnas Kavtaradzės sukurtas Lietuvos įvaizdis spec. Delfi Plius iš Romos

Po pandemijos pirmą kartą ruošiamės atgal į Lietuvą. Ištroškę vasaros, lietuviškų...

Verslininkas: išmokite dirbti taip, kaip aš – jums seksis, bet nebebūsite nuolatos užsiėmę (12)

Jei žmogus visada labai „užsiėmęs“ ir niekada „nieko nespėja“, dauguma galvoja, kad jis...

|Maža didelių žinių kaina