Šeimos ir asmeninių finansų ekspertai prognozuoja, kad šiemet Kalėdų kaina bus panaši kaip pernai. Tačiau manoma, kad pinigines atvers daugiau žmonių ir jie galimai išleis daugiau pinigų.
Mažėja taupymo motyvacija
„Šiek tiek yra sumažėjęs nedarbas, turėjo pagerėti mažiausias pajamas uždirbančių žmonių padėtis, o kur dar į mūsų naujuosius prekybos centrus atvykstantys pirkėjai iš kaimyninės šalies – jų išlaidas prekybininkai prideda prie Kalėdų statistikos, neišskirdami. Šiemet taupymo motyvacija yra palyginti mažesnė – palūkanos už indėlius tiesiog neįžiūrimos, juodos dienos baiminamasi mažiau, nuo krizės pradžios praėjo penkeri metai. Ko gero, tai yra laikas, kai materialiai ir moraliai susidėvi buitinė technika“, - prognozėmis apie artėjančių švenčių išlaidas dalijosi „SEB“ banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
„Manau, kad sunkmetis daugelį išmokė „nepirkalioti“ beverčių dovanėlių bet kam. Tačiau proginės dovanos, ko gero, svarbesnės tiems, kas augina vaikus. Dovanoms galioja tie patys dėsniai, kaip ir bet kokioms ne pirmo būtinumo išlaidoms: kai daugiau lieka po pirmo būtinumo išlaidų, daugiau ir išleidžia“, - patikino J. Varanauskienė.
Išsigelbėjimas – pinigai terminuoto indėlio sąskaitoje
Anot jos, daugiau per šventes išleis miestiečiai. Taip yra ir todėl, kad miestuose daugiau pagundų – parduotuvės ir kavinės dirba iki vėlumos, didesnė pasiūla. Taip pat jaučiamas didesnis aplinkinių spaudimas „šventę švęsti“.
„Kaime žmonės dažniausiai yra vyresni, nebe taip žavisi triukšmingomis pramogomis, o ir tų pramogų ne per daugiausia. Jie neturi mažamečių vaikų, galbūt gyvena iš mažesnių pajamų, ir visi aplink – panašūs. Todėl, viena vertus, poreikis leisti pinigus yra mažesnis, kita vertus – ir galimybės. Tačiau tai nereiškia, kad Kalėdos į kaimą neateina“, - šyptelėjo specialistė.
Norintiems nejausti nejausti ryškaus pinigų trūkumo po švenčių J. Varanauskienė patarė ramiai prisėsti ir susiskaičiuoti, kiek norėtume ir galėtume išleisti artėjančioms šventėms. Tuomet tik tokią sumą ir pasilikti sąskaitoje, kortelėje ar stalčiuje. O perviršį, likusį po tokio skaičiavimo, tiesiog pasidėti į terminuotojo indėlio sąskaitą. Nors tokiu būdu iš palūkanų tikrai nebus uždirbta, tačiau bus sukurta daugiau kliūčių pinigus pasiekti, o tai vers pagalvoti, ar jų reikia būtent dabar.
Vaišėms – 150 Lt, dovanoms – 100 Lt
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė patikino, kad nėra prielaidų manyti, kad Lietuvoje Kalėdos bus pastebimai brangesnės nei pernai. O smulkus išlaidų ūgtelėjimas, atsiradęs dėl sumažėjusio nedarbo ir padidėjusių pajamų, nebus labai reikšmingas.
„Dvylikos patiekalų Kūčių ir gausus šventinis stalas – viena svarbiausių šventinių tradicijų lietuvių šeimose. Be to, lietuvių svetingumas išreiškiamas vaišingumu. Tad nieko keista, esame linkę kiek daugiau išleisti maistui nei dovanoms. Pernai metų duomenimis, daugelyje namų ūkių šventinis stalas vidutiniškai kainavo apie 150 litų, tuo tarpu dovanoms dažniausiai buvo numatytas 100 litų biudžetas“, - apie lietuvių išlaidas pasakojo specialistė.
„Gerėjant finansinei situacijai, šventės būna gausesnės ir dosnesnės. Europoje šiemet pirmąkart nuo 2008 m. numatomas labai nedidelis, tačiau vidutiniškai šiek tiek didesnis biudžetas šventėms nei ankstesniais metais. Ir didžiausią tam įtaką, manoma, turės vokiečių namų ūkių išlaidos, kurios numatomos maždaug 6 proc. didesnės nei pernai“, - patikino O. Bložienė.
Suplanuoti reikia ne tik dovanas ir pramogas, bet ir vaišes
Pernai metų Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktos apklausos duomenimis, beveik 41 proc. kaimo vietovių namų ūkių vaišėms ketino išleisti vidutiniškai daugiau nei 200 Lt. 2011 m. tokių buvo tik trečdalis. Paradoksalu, tačiau kaimo vietovėse, kur svarbų vaidmenį vaidina ir natūrinis ūkis, ir yra mažesni atlyginimai, pasiskirstymas pagal išlaidas vaišėms nusidriekia į didesniąją pusę nei didmiesčiuose.
„Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, jog kaimo vietovėse gyvenantieji per šventes sulaukia daugiau svečių iš miesto, dengia stalus atvykstantiems giminaičiams. Šv. Kalėdas ir Kūčias švenčiančių ne namuose miestiečių yra dvigubai daugiau nei kaimo gyventojų“, - tokius pastebėjimus paaiškino specialistė.
Anot jos, finansinė našta labiausiai šiemet labiausiai slėgs neplanuojančiuosius. Ji bus stipriausia ne šventiniu laikotarpiu, bet labiausiai po jo, kuomet viršijus numatytą biudžetą ar išleidus savo finansinių galimybių kontekste neįvertintą sumą šventėms teks padengti būtinąsias išlaidas.
„Todėl labai svarbu yra savo išlaidas planuoti. Iki didžiųjų švenčių savaitės yra linkęs mėnuo. Tai pakankamas laiko tarpas sudaryti dovanų sąrašą, numatyti išlaidų eilutes bei įvertinti reikalingą šventinį biudžetą ar švenčių laikotarpio planą adaptuoti savo galimybėms. Susidarius sąrašą žmonių, kuriuos planuojate sveikinti, bus daug paprasčiau numatyti kiekvieno asmens ar šeimos dovanos biudžetą ar netgi konkrečią dovaną. Taip bus paprasčiau įsivertinti išlaidas dovanoms, kurias dar galima spėti padengti ne tik iš gruodžio mėnesio atlyginimo, bet padalinti bent jau dviejų mėnesių laikotarpiui. Planavimas iš anksto sudaro galimybes sutaupyti, pavyzdžiui, dalį dovanų gaminant patiems, surandant pigesnių alternatyvų ir panašiai.
Labai svarbi šventinio biudžeto dalis yra vaišės. Po gausaus lietuviams įprasto lūžtančio šventinio stalo nemažai maisto likučių keliauja ne tik į išvykstančių svečių lauknešėlius, bet ir į šiukšlių kibirą. Šventinio valgiaraščio suplanavimas ir netgi kai kurių jo dalių delegavimas svečiams padės ne tik atsakingai išlaidauti, bet ir vartoti“, - kaip išvengti staigaus piniginės ištuštėjimo patarė O. Bložienė.
