Daugelis vaikų turi mokymosi skirtumų, kitaip tariant, tai, kaip jie mąsto ir kaip parodo tai, ką žino, skiriasi nuo normos.
Net vaikams, kurie gauna gerus pažymius už testus bei kontrolinius darbus, aukščiausias pažymys yra tik vienas sėkmės matavimo būdų. Yra kitų dalykų, kurių mokyklų bei kai kada ir universitetų vertinimo sistema negali pamatuoti:
- pastangos;
- kritinis mąstymas;
- kūrybiškumas;
- bendradarbiavimas;
- smalsumas;
- pagarba;
- gerumas;
- gebėjimas mylėti;
- socialinis ir emocinis intelektas;
- nuoširdumas;
- atvirumas;
- iniciatyva.
Šios savybės yra kur kas svarbesnės pasisekimui gyvenime nei geri pažymiai iš algebros egzamino. Faktiškai, daugelis testų tik parodo mokinių ar studentų gebėjimą pasakyti teisingai atsimintą atsakymą. Šiuolaikiniams mokiniams teisingų atsakymų nepakanka. Vaikams pasiekus vėlyvos paauglystės metus, jų smegenys gali mąstyti apie dalykų tarpusavio sąsajas, tyrinėti ribas tarp mokslo sričių ir kurti naujus būdus mokytis. Šie kritiniai sugebėjimai, skatinami vaikystės metu, bus ateities inovatyvių technologijų varomoji jėga ir sukurs svarbius socialinius pokyčius.
Tačiau nepaisant tyrimų, kuriuose atskleidžiama vidinių sugebėjimų vertė, mes ir toliau vertiname vaikus naudodami standartizuotus kiekybinius testus. Kodėl? Nes gebėjimai, tokie kaip kritinis mąstymas, smalsumas, ir bendradarbiavimas yra kur kas sunkiau išmatuojami. Taigi vertiname tai, kas lengviausia - skaitymą, matematiką, geografijos žinias.
Nesvarbu, ar pritariate standartizuotiems testams, ar ne, šiuolaikinė vertinimo sistema turi spragų, kurios klaidingai priverčia tėvus nusiraminti, ypač jei jų vaikai gauna gerus pažymius. Vaikams gyvenime pasiseka dėl daugelio priežasčių; pažymiai sėkmės negarantuoja.
Kiti svarbūs sėkmės aspektai, pvz., gebėjimas vertinti save kritiškai, orientacija į veiksmą, - kiekybiniais būdais jie neišmatuojami.
Amžius, kuriame gyvename, apsėstas skaičių, tačiau tai nereiškia, kad mes turime mokyti savo vaikus matuoti savo vertę pagal tai, kokius pažymius jie gauna. Tėvai turėtų skatinti vaikus plėtoti jų vidinius sugebėjimus, kurie galiausiai ir nulems, ar vaiko gyvenimas bus prasmingas.
Kada paskutinį kartą savo paaugliui padėjote atrasti stipriąsias jo būdo savybes?
Puoselėjant dvidešimt pirmojo amžiaus įgūdžius
Mokymosi įgūdžiai
Siekiant sėkmės dvidešimt pirmajame amžiuje, ir moksleiviams, ir studentams reikia galybės sugebėjimų, kur kas daugiau nei skaitymo, matematikos ir kt. Dabar jie turi gebėti prisitaikyti prie pokyčių, mokėti spręsti problemas, mąstyti inovatyviai, susidoroti su dideliais informacijos kiekiais. Tam jiems reikia išmokti kritiškai mąstyti apie sudėtingus dalykus. Kaip mes įvertiname kritinį mąstymą mokykloje? Nevertiname. Daugelis mokyklų nė nemoko kritinio mąstymo, gebėjimo analizuoti ir tobulinti.
Harvardo universiteto profesorius Danielis Koretzas tyrinėjo testavimo poveikį vaikams. Jis kalba apie įgūdžius, reikalingus šiuolaikiniams mokiniams, pripažindamas, kad vaikus sunku išmokyti sudėtingų žinių pritaikymo būdų - ir tai sudėtinga įvertinti testais. Kaip ir daugelis mokslininkų, jis mano, kad testai turėtų būti papildomas informacijos šaltinis, o ne vienintelis įvertinimo būdas. Informatyvi penkių minučių Koretzo video medžiaga „Skills We Need for the 21st Century“ padeda iliustruoti šių įgūdžių svarbą.
Svarbu pripažinti pažymių ir testų vaidmenį vertinant vaiko progresą. Tėvai turėtų padėti vaikams suformuoti gerus mokymosi įpročius. Nors pažymiai gali nulemti, ar vaikas gaus stipendiją, ar bus pakviestas studijuoti prestižiniame universitete, pažymiai - dar ne viskas. Kai kuriuos vaikus pažymiai motyvuoja. Kitus, ypač tuos, kurių mokymosi būdas skirtingas, pažymiai gali traumuoti.
Tėvai gali padėti kreipdami dėmesį į vaiką kaip į visumą - ne tik tą, kuris kasdien lanko mokyklą, bet ir tą, kuris dalyvauja šeimos gyvenime, bendrauja su kitais, mąsto kūrybiškai, elgiasi protingai, bendradarbiauja, rodo pagarbą. Tėvai gali lavinti šias vaiko savybes ir padėti jiems suprasti, kad jie - kur kas daugiau nei jų gautas pažymys.
