Laivyba, žvejyba ir užterštumas yra viena didžiausių šių itin protingų žinduolių nykimo priežastis. Visoje Baltijos jūroje jų suskaičiuojama tik apie tūkstantį.
Daugiausia jūrų kiaulių gyvena vakarinėje Baltijos jūros dalyje. Dabar jūrų kiaulių populiacijos pastebimos Šiaurės jūroje, Skagerake ir šiauriniame Kategate, pietiniame Kategate ir Mažojo Belto ir Didžiojo Belto sąsiauriuose bei centrinėje Baltijos jūros dalyje.
Kasmet, vien tik žvejų tinkluose, pražūsta bent septynios jūrų kiaulės. Kiek jų negimsta dėl užterštumo suprastėjus individų vaisingumui – statistikos nėra. Pagrindinė jūrų kiaulių nykimo priežastis – intensyvi žmonių veikla Baltijos jūros vandenyse.
Norint išgelbėti šiuos gyvūnus, reikia sumažinti taršą ir triukšmą, riboti tinklų kiekius ir nustatyti apsauginius laikotarpius patelių nėštumo metu, padaryti joms saugesnius migracijos koridorius.
Joms gresia išnykimas ir tokiu būdu, kuriuo pavyko išsaugoti ir atkurti išnykusias rūšis – veisimu nelaisvėje, joms padėti nepavyks.
Jūros kiaulės neprisiriša prie žmonių kaip delfinai, todėl nelaisvėje jų veisti neįmanoma. Plaukiodamas laivu Baltijos jūroje, jūros kiaulių iš arti nepamatysi, nes jos neplaukia arti laivų, kaip tai daro delfinai šiltesnėse jūrose.
Jūros kiaulės yra viena iš rūšių, kurių apsaugojimas numatytas Aplinkos ministerijos retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimo plane. Pirmiausia tai švietėjiška veikla ir informacijos skleidimas. Apie jūrų kiaulę Baltijos jūroje susuktas ir filmas.
Visuomenei derėtų rūpintis, kad pakrantėje būtų tinkamų joms buveinių, kur šie gyvūnai galėtų įsikurti, bei sudaryti sąlygas jų migravimui. Pirmiausia reikia mūsų supratingumo ir pastangų, kad jūros vanduo būtų švaresnis, jūrų eismas ne toks triukšmingas, o žvejyba – tausojanti žuvų išteklius, paliekanti maisto ir jūros žinduoliams bei naudojanti mažiau jiems pavojingą įrangą.
Globaliu lygiu tai po truputį vyksta. Nuo šių metų pradžios didžiųjų laivų ir keltų varikliai nebėra varomi ypatingai teršiančiu mazutu arba sąvininkai turėjo įsirengti po keliliolika milijonų eurų kainuojančias dujų plautuvės. Taip tikimasi dešimteriopai sumažinti sieros junginių išmetimą Baltijos jūroje, kas turėtų pagerinti jūrų kiaulių gyvenimo ir veisimosi sąlygas.
Šios rūšies išsaugojimui ir suklestėjimui reikalingos ne tik apsaugos priemonės, bet ir informacija. Radus į krantą išplautą žuvusią jūrų kiaulę būtina pranešti aplinkosaugininkams. Tokios žinios padės geriau iššiaiškinti apie jūroje jūros kiaulių laukiančius pavojus, migracijos kelius.