Šiandien Kalėdų stalas yra neįsivaizduojamas be stipresnio alkoholinio gėrimo ir gausaus mėsiškų patiekalų pasirinkimo. Tačiau ar žinojote, kad dabartinės šventinės tradicijos, greičiausiai nebūtų priimtinos mūsų protėviams tarpukario metais?
© Altorius tarpukariu

Apie visa tai kalbamės su Lietuvos istorike etnologe Irena Regina Merkiene. Kaip ji pati sako, Lietuva yra be galo įvairi, todėl viename Lietuvos krašte gyvavusios tradicijos nebūtinai buvo puoselėjamos kitame.

Veganiškas pasninkas

I. Merkienė sako, kad iki pirmojo pasaulinio karo Lietuvoje dar labai stipriai buvo laikomasi pasninko. Dėl to iki pat Kalėdų lietuviai griežtai burnon nedėdavo nė kąsnio mėsos produktų, o kartais ir pieno.

Per Kalėdas, neskaitant to, kad būtinai papjaudavo paršą, maistas nelabai ir skirdavosi nuo Kūčių stalo, kadangi šeimos prisigamindavo keturioms dienoms į priekį. Juk per Kalėdas šiukštu niekam nebuvo galima dirbti.

Antanas Smetona
Antanas Smetona
© Istorinė nuotrauka

„Maistas buvo įvairus, negalima sakyti, kad badavo. Produktus pakeisdavo gera ruginė duona, įvairiausių miltų blynai, košė, grybų prisirinkdavo, vaisių prisidžiovindavo, kanapes ir linus valgydavo“, – pasakoja I. Merkienė.

Anot jos, tuo metu žmonės turėdavo ir avienos, bet jos nedėdavo ant stalo, kadangi šalta aviena niekam nebuvo skani.

Žmonės gerdavo su saiku

Paklausta, ar tarpukariu žmonės prie stalo laiką leido su stikliuku rankose, I. Merkienė nusijuokė: „Gerdavo, ką turėjo. Buvo ir toks metas, kai degtinę gerdavo, bet nebuvo tokio gėrimo baisaus, kaip dabar – sėdi visi prie stalo, turi po čierką ir visi turi būtinai gerti. Tas gėrimas buvo daugiau ritualinis ir tokia buvo bendroji tvarka, nebūtinai per Kalėdas.

Kauno Soboras tarpukariu
Kauno Soboras tarpukariu
© Archyvo nuotr.

Susirinkdavo daug žmonių, ratu eidavo viena taurelė, tai galite įsivaizduoti, kad kol visi pasakydavo tostus, prisiruošdavo gerti, kol visi dar jam padainuodavo, kad „nelygus stalelis, tai neina stiklelis“, tai kol iki žmogaus naujas stiklelis ateidavo, per tą laiką ir išsipagirioti spėdavo, “, – apie tradicijas pasakoja I. Merkienė ir priduria, kad per Kalėdas nusigerdavo tik kaimo pijokai.

Anot jos, žmonės pradėjo labiau gerti prasidėjus sovietmečiui, nors juos dėl to ir bausdavo, ir gaudydavo, ir drausdavo, tačiau alkoholio vartojimas plito kaip epidemija.

Todėl jeigu prieš karą vyrai galėdavo išgerti 200 g stipraus alkoholio per keturias valandas ir jiems būdavo gana, tai po karo viskas pasidarė kitaip – jau reikėdavo daugiau, atsirasdavo ir antroji taurelė, paskui kiekvienam po taurelę ir visi gerdavo be sustojimo.

„Ten, kur gyvendavo mano teta, tai gerdavo obuolių vyną ir jį gerdavo visi, bet irgi su saiku. Skaitėsi, kad tą vyną gerti geriau, nes ir moterims pritiko“, – pasakoja istorikė ir priduria, jog per šventes gerdavo girą, darytą iš užpiltos džiovintos duonos.

Vaikai džiaugėsi riestainiu

O ar ir mūsų proseneliai bandydavo vienas kitą apspjauti ir kiekvienais metais papuošti vieną už kitą gražesnes egles?

„Niekas tų eglučių nelaikė būtinybe, net ir miesteliuose niekas nesiskubino to daryti. Eglutes dažniausiai puošdavo dvaruose, pavyzdžiui Oginskių, kurie labai palaikė tautiškumą. Jie kviesdavo savo kumečių vaikus ir dalindavo dovanėles“, – pasakoja 1937 metais gimusi istorikė.

Anksčiau lietuviai šventė blaiviai: viskas pasikeitė nuo sovietmečio
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, kiek vėliau, kai eglutės po truputį virto kalėdiniu simboliu, niekas nepirkdavo didelių, nes tiesiog neturėdavo, ką ant jų užkabinti. Būdavo, kad uždėdavo vatos, kabindavo raudonskruosčius obuolius ir saldainius, kuriuos vaikai neiškentę išpakuodavo, o paskui suvynioję tik popierėlius pakabindavo atgalios. Nepakeičiamas šiuolaikines lemputes atstojo žvakutės.

Beje, anot I. Merkienės, teigiama, kad pirmoji papuošta Kalėdų eglutė buvo Anglijoje 17 amžiuje ir buvo skirta karalienei.

Vaikai, dabar neįsivaizduojantys savo kalėdinių dovanų be nors vieno elektroninio prietaiso, tarpukariu džiaugdavosi gavę riestainių arba saldainių.

Kodėl Kalėdų senis raudonas?

Niekas negali tiksliai pasakyti, kodėl Kalėdų senelis rengiasi raudonai. Aš netgi galvojau, kad čia toks „Coca-colos“ sukurtas reklaminis Kalėdų senio įvaizdis, bet, pasirodo, jog panašiai atrodė vyskupas Mikalojus, kuris kūčių naktį nešiodavo neturtingų tėvų vaikams dovanas. Kaip pasakoja etnologė iš to ir kilo tas raudonas apsiaustas, nes tai yra vyskupiški rūbai.

Anksčiau lietuviai šventė blaiviai: viskas pasikeitė nuo sovietmečio
© AP / Scanpix

Tiesa, tradicija, kad vaikai per šventes turi gauti dovanų atsirado iš to, jog pagal bažnyčią, tai yra dalijimosi dienos – kas turi daugiau, duoda tam, kuris nieko neturi.

Burtai, nuo kurių gaudavo galą

Tokios tradicijos kaip maisto likučių palikimas mirusiesiems ir tokie žaidimai, kaip šiaudo traukimas iš po stalo ar kūčiukų skaičiavimas buvo žaidžiami ir mėgstami. Vis dėlto I. Merkienė pasakoja, kad anksčiau pranašaudamos ir burtais tikėdamos merginos ir galą galėdavo gauti.

„Kai ruošėsi moterys Kūčioms, merginos lėkdavo prie trobos, kur yra mažų vaikų, paklausyti, kaip su jais elgiasi šeimininkė. Jeigu ji, besisukdama su ruoša, vaikams sakydavo „štiš iš čia, nestovėk“, tai merginos džiaugdavosi, kad ištekės, bet jei pasakydavo „sėsk ir sėdėk“, tai jau viskas, jaunikio, tikrai nebus.

Anksčiau lietuviai šventė blaiviai: viskas pasikeitė nuo sovietmečio
© Vida Press

Kitas burtas buvo toks, kad lėkdavo prie tvoros ir stengdavosi ją apkabinti, o paskui skaičiuodavo, kiek apkabindavo lentų: vienas, du, vienas, du vienas, du, na ir kas paskutinis, tas ir bus – mergina liks viena arba dviese su kažkuo.

Tai čia tokie paprastesni burtai būdavo. Kiti buvo baisesni, tokie, kuriuos reikėdavo daryti vienam, slapta, kad niekas nematytų ir nesužinotų.

Anksčiau lietuviai šventė blaiviai: viskas pasikeitė nuo sovietmečio
© DELFI / Andrius Ufartas

Pavyzdžiui, atžagariai sušluodavo trobą, viską susemdavo, išeidavo į kiemą, išpildavo šiukšles, kur juoda kiaulė buvo svilinta, atsistodavo ant tvoros ir klausydavo, kur šunys loja – jaunikis bus iš tos pusės, kur šuva suloja. Bet jeigu suloja ne iš tos pusės, kur mergai bernas patiko, tai tada jau blogai“, – juokiasi istorikė.

Ji prisimena, kad girdėjo istorijų ir su baisesnėmis baigtimis – reikėdavo ateiti į negyvenamą patalpą, pastatyti veidrodį, dvi žvakes iš abiejų pusių degančias, tada žiūrėti į tą veidrodį ir pamatyti savo jaunikį.

Tačiau, pasirodo, merginos pamatydavo ir labai blogus daiktus. Pavyzdžiui, viena mergina užlipo ant aukšto, nes namuose nebuvo laisvų kambarių, ilgai žiūrėjo į veidrodį, pamatė už nugaros grabą, tada ji šoko lipti žemyn, jos koja ant kopėčių pakrypo, nuslydo ir ta mergina nuriedėjusi mirė.

„Vienoje vietoje, Valkininkų parapijoje, moteris pasakojo, kad buvo našlaitė ir gyveno su pamote, kuri spaudė ją iš visų pusių. Todėl, kai jai suėjo 16 metų, norėdama ištekėti ji pasiėmė veidrodį, nuėjo į kamaraitę, pasistatė veidrodį ir ilgai žiūrėjo, kol staiga pamatė kaip iš šono pradėjo lįsti galva su tokia didele nosimi, toks negražus, sakė ji!

Tai kai pas tą merginą kitą dieną atvažiavo piršliai, tai kartu atvyko tas pats negražus bernas su didele nosimi. Ir kai jiedu susidėjo kalbėtis, bernas pasilenkė prie merginos ir sako: aš tave sapny mačiau. Tai reiškiasi, kad susapnavo ir čia buvo lemtingas žodis, tad ir sugyveno jie dūšia dūšion“, – vienos lietuvės pasakojimą prisimena Regina ir priduria, kad lietuviškosios tradicijos, kurias turėjome ir anksčiau, ir dabar, yra kratinys begalės įvairiausių tradicijų iš kitų valstybių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (152)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (12)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Rimvydas Valatka. Paskutiniai neribotos valstiečių arogancijos metai? (149)

Ko neatimsi iš Karbauskio, tai arogancijos ir fantazijos. Priešingai nei dauguma jo į Seimą...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Azovo jūroje – naujas karštasis taškas: turime būti pasiruošę (481)

Vieną vasaros rytą keturi Ukrainos pakrančių apsaugos pareigūnai greitaeigiu patruliavimo...

„Žalgiris“ – tikras fenomenas: kodėl žaliai baltas kraujas taip masina Eurolygos turčius? lyderis – pagal du rodiklius (115)

Jau tapo įprasta, kad kasmet į kovą prieš galingiausias Europos krepšinio armijas stojantis Kauno...

Amerikietiško stiliaus jaunos vilnietės butas: įrengė be didelio biudžeto (16)

Butas suprojektuotas jaunai moteriai. Norėta modernaus biudžetinio interjero su industriniais...

Vitrinų spindesy labdara netiko (8)

Prie didžiausio Panevėžyje prekybos centro nebematyti čia penketą metų stūksojusio labdaros...

Draugas papasakojo apie Grafininos parodytas kaukes: jei ji gyva ir stebi šią situaciją – jai tai brangiai kainuos (118)

Paskelbus be žinios dingusios Sandros Grafininos paiešką, suimtas jos vyras Nigelas Westas. Šią...

Kelyje po Europą: džiaugsmas piniginei, laisvėje gyvenančios beždžionės ir laimingi žmonės (26)

Įspūdžius apie mūsų kelionę reikia skaityti vienu įkvėpimu. Tai – kaip greitas veiksmo...