Architektas Enrikas Tamoševičius, inžinierius Mindaugas Bilevičius
Pastatytas 1964
Žirmūnų g. 9, 55, 57, 59, 71, 73; Savanorių pr. 21, 33, 45, Vilnius; Elektrinės g., Elektrėnai

Pirmuosius devynių ir dvylikos aukštų stambiaplokščių namų projektus (pagal seriją 1-464) Vilniaus „Miestprojekte“ 1964 m. parengė architektas E. Tamoševičius ir inžinierius M. Bilevičius, tačiau pastatyti buvo tik devynaukščiai. Jie iškilo naujai statomuose Vilniaus gyvenamuosiuose priemiesčiuose – Savanorių prospekte ir Žirmūnuose.

Pastatai neišsiskiria savo architektūriniu sprendimu – tai lygių fasadų, dviejų perstumtų sekcijų namas su centrine laiptine ir lifto šachta, surinktas iš gelžbetonio ir keramzitbetonio plokščių, su mažais vieno kambario butais, išdėstytais abipus koridoriaus. Lifto atsiradimas čia didele dalimi nulėmė ir namo aukštų skaičių, kadangi, remiantis Vakarų Europos ekonomistų skaičiavimais, efektyviausiu gyvenamojo namo tipu be lifto laikytas 4 aukštų daugiabutis, o su liftu – 8 aukštų namas. Matyti, kad sovietiniai statybų planuotojai šiuos tipus išnaudojo „efektyviau“, ir nustatė 5 ir 9 aukštų gyvenamųjų namų tipus.

Ne mažiau įdomi yra ir šių namų socialinė prigimtis – mažo gabarito butai, kuriuose yra vienas kambarys, nedidelė virtuvė ir sanitarinis mazgas, buvo specialiai numatyti viengungiams ir mažašeimiams. Remiantis socialine teorija, atėjusia iš Skandinavijos gyvenamųjų rajonų, viengungius buvo tikslinga sutelkti į didesnio aukščio namus, pastatytus greta prekybos ir visuomeninių centrų, kad jie galėtų aktyviau leisti savo visuomeninį gyvenimą ir naudotis greta namų esančiais kolektyviniais patogumais (valgyklomis, restoranais, bibliotekomis, buitinių paslaugų įstaigomis). Vėliau Lietuvoje šios praktikos atsisakyta (pradėta statyti daugiau bendrabučių), todėl Žirmūnų devynaukščiai liudija ne tik pirmuosius vertikalius mikrorajonų urbanistinius akcentus, bet ir socialinio planavimo raidą.

Devynaukščiai Žirmūnuose


Parengta pagal:
Vilniaus architektūra.Vilnius: Mokslas, 1985.
M. Drėmaitė, V. Petrulis, J. Tutlytė. Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012.