aA
Lietuviams pradėjus domėtis sveikos gyvensenos tendencijomis, ekologija, į mūsų rinką po truputį pateko pasaulyje jau seniai paplitę ir plačiai naudojami augaliniai aliejai – kokosų, sviestmedžių, argano, sezamų ir kt. Daugiausia į Lietuvą šie aliejai atkeliauja iš Afrikos ir Rytų šalių, tačiau po šalį-importuotoją galima rasti kiekviename žemyne.
© Shutterstock nuotr.

Dėl plačios geografijos skiriasi įvairių egzotinių aliejų kelias iki Lietuvos prekystalio. Be to, vieni prekybininkai bendradarbiauja su tarpininkais, kiti patys po visą pasaulį ieško geriausių produktų ir gabenasi juos tiesiai iš šalių-gamintojų. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) atskiros statistikos apie kosmetikos aliejus ir jų importuotojus nekaupia.

Iš tolimųjų šalių į Europos Sąjungos rinką patenkantys kosmetikos gaminiai turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento reikalavimus. Reglamentu nustatomos taisyklės užtikrinant efektyvų vidaus rinkos veikimą ir žmonių sveikatos apsaugą. VVTAT duomenimis, prieš pateikiant kosmetikos gaminį rinkai, turi būti užtikrinta, kad būtų atliktas kosmetikos gaminio saugos įvertinimas ir kad būtų parengta kosmetikos gaminio saugos ataskaita, kurioje turi būti nurodyta informacija, susijusi su kosmetikos gaminio sudėtimi, savybėmis, naudojimu (įspėjimai ir kt. paaiškinimai), poveikiu, toksiškumu ir kt. Šioje gaminio informacijoje visų pirma turi būti pateikti gaminio saugos duomenys, kuriais patvirtinama, kad buvo atliktas saugos vertinimas.

Dažniausiai Lietuvos prekybininkai bendradarbiauja su Europos gamintojais. Pavyzdžiui, Ekolinija.lt atstovė Gintautė Rukaitytė sako, kad egzotinių šalių prekes gauna per tiekėjus Prancūzijoje, kuris skirtingus aliejus importuoja iš viso pasaulio: avokadų aliejus importuojamas iš Pietų Afrikos, jojoba – iš Tuniso, makadamijų – iš Kenijos, kitų aliejų geografija dar platesnė. Anot jos, Prancūzijoje esantys tiekėjai atrenka geriausius aliejus, atlieka fasavimo darbus, pasirūpina, kad jie būtų sertifikuoti.

Aliejai, kuriuos siūlo naudoti grožiui ir maistui: kaip iš tiesų pasiekia parduotuves
© D.Dokšaitės nuotr.

Ekopirk.lt vadovė Jurgita Mackevičienė atskleidžia, kad taip pat dirba su tarpininkais. „Pavyzdžiui, sezamų aliejų importuojam per tarpininkus Europoje, nors pats produktas yra iš Indijos“, – sako ji ir priduria, kad kol kas šio produkto atsigabena nedideliais kiekiais, todėl nenori atskleisti konkretesnių komercijos paslapčių.

Pasak „Kvapų namų“ gamybos vadovės ir bendraturtės Rūtos Daunoravičienės, beveik visus egzotinius augalinius aliejus vežasi tiesiogiai iš gamintojų-spaudėjų, iš natūralių augimviečių, o tiekėjų geografija labai plati. „Ieškome smulkių nedidelės apimties gamintojų, nes jų kokybė dažnai būna geresnė negu didelio masto pramoninės gamybos. Pavyzdžiui, sezamo ir jojoba aliejus mes gauname iš Ispanijos ekologinių ūkių, makadamijos ir avokadų aliejus – iš Pietų Afrikos. Mes turime savo tyrimų laboratoriją, tad mums tarpininkai-didmenininkai nereikalingi – aliejų mėginius išsitiriame vietoje, patys atsirenkame geriausius“, – kalba ji.

Populiariausias – iš kokoso riešutų

R. Daunoravičienės teigimu, vienas iš svarbiausių ir bene labiausiai lietuvių pamėgtų yra kokosų aliejus. „Jį rekomenduojama naudoti po prausimosi, kaip drėkinamąjį kremą, nes kai mes prausiamės, nuplauname ne tik nešvarumus, bet ir apsauginį mikrobų sluoksnį, pasikeičia kūno odos pH, o kokosų aliejus padeda atstatyti visą mikroflorą“, – trumpai apie šio aliejaus savybes papasakoja ji.

Kokosų aliejus
Kokosų aliejus
© Shutterstock nuotr.

Kaip sako J. Mackevičienė, kokosų aliejus yra vėsinantis, todėl jis labai tinka šiltuoju metu. „Kokosų aliejus puikiai tinka ir kūnui, ir plaukams. Jis rekomenduojamas ir prieš saulės vonias, ir po jų, nes puikiai atgaivina“, – vardija ji.

J. Mackevičienė atskleidžia, kad teko nemažai padirbėti, kol lietuviai pamėgo šį naują produktą. „Tai pareikalavo didžiulio mano įdirbio. Šį aliejų atradau kelionių po Aziją metu. Sužinojau, kad tai populiarus ir labai geras produktas, kurį galima naudoti daug kur. Kai mes pradėjome su juo dirbti, Lietuvoje jis dar nebuvo populiarus. Pradėjome tiekti ir pirmiausia pardavinėti internete, vėliau pasiūlėme prekybos tinklams. Labiausiai šį aliejų išpopuliarinti padėjo skelbtos akcijos, kai nusipirkus vieną indelį, kitas būdavo dovanojamas nemokamai“, – pradžią prisimena ji.

Atsirenka patys

Naujausiais JAV žemės ūkio departamento duomenimis, daugiausia kokosų aliejaus pagamina Filipinai (1 481 tūkst. megatonų), Indonezija (978 tūkst. Mt), Indija (447 tūkst, Mt), Vietnamas (234 tūkst. Mt).

Anot R. Daunoravičienės, kokosams augti reikalingas tropinis klimatas ir koralinis dirvožemis. „Daugiausia kokosų aliejaus atkeliauja iš Pietryčių Azijos, Ramiojo vandenyno salų, tačiau jo galima rasti ir Pietų Afrikoje. Vis dėlto rasti kokybiško aliejaus, kuris bus naudojamas ne pramoninei prekybai, nėra lengva“, – sako ji.

Kokosai
Kokosai

J. Mackevičienė pasakoja, kad pas juos kokosų aliejus atkeliauja iš Šri Lankos. „Esame vežę iš Indijos, bet dabar geresnę kokybę suradome Šri Lankoje. Iš ten atsigabename nerafinuotą aliejų. Mes esame gamintojai, patys aliejų perfasuojame į savo prekinį ženklą“, – kalba ji.

Kokosų aliejus gaminamas dviem būdais: iš sudžiovintų kokosų riešutų, kitaip vadinamos kopros, arba iš jų minkštimų ir pieno.

R. Daunoravičienė pasakoja, kad kokosų aliejų jų įmonė atsirenka ir fasuoja pati. „Jis gaminamas iš šviežio kokosų minkštimo, ne iš kopros – tai yra džiovinti aprūkyti kokosai, ne spaudimo, o centrifugavimo būdu. Mes jo nerafinuojame, todėl aliejuje išlieka visos bioaktyvios medžiagos, fermentai“, – gamybos procesą atskleidžia ji.

Afrikos pasididžiavimas

R. Daunoravičienės teigimu, kaip ir kokosų aliejus, Lietuvos sąlygomis labai tinkamas naudoti ir sviestmedžio aliejus. Beje, abu šie aliejai, kurie suskystėja tik nuo 24–25 laipsnių, tinka bet kokiam odos tipui. „Sviestmedžio aliejus naudojamas ir kaip atskiras aliejus, ir kaip kitų aliejų sudedamoji dalis. Jis itin turtingas savo sudėtimi, jame gausu vitaminų, specifinių lipidų, atkuriančių raginį sluoksnį. Trys pagrindinės jo funkcijos – maitina, drėkina ir apsaugo odą. Žiemą jį ant odos galima tepti norint apsisaugoti nuo šalčio, vasarą – nuo saulės. Jis naudojamas kaip veido kremas, lūpų balzamas, o geriausia jį tepti kaip rankų kremą“, – atskleidžia ji.

R. Daunoravičienė pasakoja, kad sviestmedžiai auga tik Centrinėje ir Vakarų Afrikoje – vadinamojoje sviestmedžio juostoje netoli pusiaujo. Sviestmedžio medžiai auga Ganoje, Malyje, Gvinėjoje, Kamerūne, Ugandoje, Nigerijoje, Burkina Fase, Senegale, Dramblio Kaulo krante ir kt. Afrikos šalyse. „Geriausias sviestmedžio aliejus importuojamas iš Ganos. Skirtingų šalių aliejaus sudėtis skiriasi, mat skirtingos augimo sąlygos lemia skirtingą sviestmedžio riešutų sudėtį. Iš Ganos importuojamas sviestmedžio aliejus yra pats turtingiausias, žinoma, jeigu tik jis nėra rafinuotas, nes tuomet suyra vitaminai. Rafinuoti aliejai naudojami masinės kosmetikos gamybai, juos rafinuoja tam, kad netektų savo specifinio kvapo ar spalvos ir nepakeistų galutinio produkto“, – pasakoja ji.

Sviestmedžio sviestas - nekvepia rožėmis ir sunkiai tepasi, tačiau yra visiškai natūralus produktas
Sviestmedžio sviestas - nekvepia rožėmis ir sunkiai tepasi, tačiau yra visiškai natūralus produktas
© Shutterstock nuotr.

Pasaulinio taukmedžių aljanso duomenimis, 21 Afrikos šalyje auga 2 milijardai sviestmedžių, iš kurių vaisių kasmet išgaunama 600 tūkst. t aliejaus. Iš jų 90 proc. sunaudojama šokolado pramonėje, likę – kosmetikai. Kasmet šio aliejaus sunaudojimas auga 10–20 proc., tad būtų galima jo pagaminti kur kas daugiau, tačiau tam trukdo menkas darbo našumas ir technologijų trūkumas.

Švelniai žalsvas sviestas išgaunamas iš sviestmedžio riešutų. Kaip ir kitus aliejus, sviestmedžio aliejų galima išgauti ir rafinuojant, tačiau R. Daunoravičienė pasakoja, kad geriausias – natūralus gamybos būdas. „Sviestmedžio aliejų išgauname ne spaudimo būdu, o tradiciniu rankiniu metodu, kai surinkti riešutai džiovinami, išlukštenami, sumalami, maišomi su vandeniu, kaitinami, iki kol atsiskiria aliejus. Atvėsęs jis sukietėja kaip sviestas. Šiuo būdu išgauto sviestmedžių aliejaus kokybė yra geriausia, geresnė ir už šalto spaudimo aliejų“, – apie aliejaus gamybą pasakoja ji.

Brangiausias aliejus pasaulyje

Lietuviai jau įvertina ir rečiausią pasaulyje – arganų aliejų. Vienas brangiausių augalinės kilmės aliejų gaminamas tik Maroke, daugiausia – šalies pietvakariuose, ir neretai vadinamas baltuoju Maroko auksu. Arganų medžiai yra nykstantys ir saugomi UNESCO, o iš jo pagamintas aliejus naudojamas kosmetikos pramonėje, maistui ir gydymo procedūroms.

Europos Komisijos duomenimis, Maroke auga 50 mln. arganų medžių. Vienas medis per metus duoda iki 8 kg vaisių. Naujausiais duomenimis, dabar Marokas pagamina vos 2,5 tūkst t aliejaus, bet augant populiarumui tikimasi iki 2020 m. gamybą padidinti iki 4 tūkst. t.

Ožkos argano medyje
Ožkos argano medyje
© Shutterstock nuotr.

Moroccoworldnews.com rašo, kad arganų aliejaus gamyba sudėtinga, o mažai jo pagaminama dar ir todėl, kad riešuto branduolys sudaro tik 25 proc. viso vaisiaus, be to, priklausomai nuo spaudimo technologijos, iš riešuto branduolio išskiriamo aliejaus išeiga siekia 30–50 proc.

R. Daunoravičienės teigimu, arganų aliejaus parduodama dešimt kartų daugiau, negu jo pagaminama, t.y., jis labai dažnai klastojamas. Ji pasakoja, kad arganų vaisiai renkami ir perdirbami rankiniu būdu, o patį aliejų gamina maži kooperatyvai.

Į Lietuvą šis prabangus aliejus taip pat patenka arba tiesiai iš šalies-gamintojos, arba per šalis-tarpininkes.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Džiugelio skambutis aplinkos ministrui: išlindo visai kitų interesų ausys (18)

Ką bendro turi atliekų tvarkymo verslas su žmogaus teisėmis ir jų gynimu?

Lietuvos miškuose miškovežių spūstys (29)

Socialiniai tinklai ūžia nuo informacijos, kur matyti intensyvūs miškų kirtimai. Gyventojai,...

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (631)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (56)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Orai: laukia kardinalūs pokyčiai (6)

Vasarai būdinga šiluma mėgausimės iki penktadienio. Po to šalyje įsivyraus apniukę ir vėsūs...

Prieš ir po: neįtikėtinos narkotikų atsisakiusių žmonių transformacijos

„Kas per daug, tas nesveika“ yra gan nebloga gyvenimo taisyklė, tačiau kai kurių dalykų...

Pirmasis Allos Pugačiovos vyras lietuvis – apie bendrą gyvenimą, skandalus namuose ir tikrąją skyrybų priežastį (37)

Buvęs primadonos vyras papasakojo apie santuokos su Alla Pugačiova ypatumus ir apie skyrybų su...

Nespėjusį į Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdę atsisėsti Skorupską atiduoda į prokurorų rankas (85)

Į korupcijos skandalų sūkurį dėl buvusio vadovo Ivano Dorošo bylų pastaruosius keletą metų...

Sąžiningo teisėjavimo prašantis Kleiza – apie titulų badą, triskart už „Žalgirio“ pigesnę „Ryto“ sudėtį ir rinktinę interviu (57)

Savo komandos pavadinimą, logotipą ir vyriausiąjį trenerį pakeitęs Vilniaus „Rytas“ jau šį...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (872)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...