aA
Ne taip seniai užkliuvo žiniasklaidos paviešintas faktas, jog vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Šiaulių apskrityje žemiausias Lietuvoje, siekia 609,6 euro (Statistikos departamento 2015 metų 2 ketvirčio duomenys) ir 104,3 euro atsilieka nuo Lietuvos bei 16,5 euro nuo kaimyninės Panevėžio apskrities vidutinio užmokesčio.
Šiauliai
Šiauliai
© V.Kandroto nuotr.

Pirmiausia prisipažinsiu, jog mano santykis su Šiauliais labai asmeniškas: čia gyveno seneliai, gimė mano tėvas (jis ir palaidotas greta Šiaulių esančiose Ginkūnų kapinėse). Šiame krašte leisdavau savo moksleiviškas vasaras, todėl matyti, kaip anksčiau klestėjęs miestas traukiasi ir praranda ambicijas, yra skaudu.

Nusikaltimas yra apleisti labai simpatišką Saulės miestą, kuris, beje, už Vilnių senesnis 87 metais. Deja, kol kas įspūdis toks, kad Šiauliai valdžiai nerūpi. Šiauliečiai negali gauti deramų atsakymų į jiems gyvybiškai svarbius klausimus pirmiausia iš jų rinktų Seimo narių. Tas labai keista, juk tai ir jų pačių miestas. Kodėl dabartiniai Šiauliams lyg ir atstovaujantys vienmandatėse apygardose išrinkti politikai, Valerijus Simulik, Arvydas Mockus, Edvardas Žakaris, nedaro nieko, ką matytų ir už ką būtų dėkingi miestelėnai, o mieliau dalyvauja neva „didžiosios politikos“ intrigose, taip patys save nustumdami nuo realios, darbų politikos? Kiekvienas iš jų daugiau galvoja apie save, o ne apie miestą ir jo žmones.

Tai pasakytina ne tik apie paskutinę kadenciją, o, galima sakyti, tęsiasi per visas – nieko realaus nenuveikę, žmones nuvylę politikai vėl kelia savo kandidatūras, prisidengę partijų palaikymu prasimuša į Seimą, o Šiauliai kaip skendėjo, taip tebeskendi problemose. Juk akivaizdu, jog globalios konkurencijos sąlygomis tik strateginis mąstymas, fantazija, gebėjimas analizuoti situaciją platesniame nei vien Lietuvos kontekste ir, svarbiausia, koordinuotas bei dinamiškas vietos valdžios bei mieste išrinktų Seimo politikų bendradarbiavimas gali suteikti miesto vystymuisi pageidautino pagreičio.

Ir tiek socialdemokratai, tiek konservatoriai, kurie turėjo savo Vyriausybes, nieko nepadarė, kad miestas turėtų daugiau ambicijų augti ir klestėti. Ar merai, Seimo nariai turėjo idėjų ir jas siekė įgyvendinti, ar padarė ką nors, kad Vyriausybė išgirstų ir pamatytų, kaip gyvena regionas?

Todėl klausčiau tiesiai: ar iš tiesų vis dar norite už tokius žmones balsuoti? Nei vieno esamo Seimo nario negalima rinkti vėl. Suteikite jiems „buvusių seimo narių statusą“, o viltis teatgimsta su naujais veidais.

Saulės miesto situacija iš tiesų liūdnoka visomis prasmėmis. Ar beprisimena kas, jog 1989 metų surašymo duomenimis mieste gyveno 145 629 žmonės, Į tikrą demografinę duobę smukta 2010 metais, kai nuo 125 453 miesto gyventojų per metus sumažėjo iki 109 328. 2015-aisiais čia tegyveno 104 569 žmonės. Jau net pasigirsta prognozių, kad 2017 metais Šiaulių mieste liks apie 100 tūkstančių ar net mažiau gyventojų, ir tai reikštų didmiesčio statuso praradimą.

Nedarbo lygis Šiaulių apskrityje 2015 metais siekė 13 proc. ir tai užtikrino „garbingą“ 3 vietą šalyje po Alytaus (15,4 proc.) bei Utenos (14 proc.) apskričių. Bedarbystė situacija nepalyginama, tarkime, su Klaipėda (6 proc .) ar Vilniumi (7,6 proc.). Šiaulių oro uostas viešojoje erdvėje lyg ir pristatomas kaip besiorientuojantis į krovininių gabenimą, tačiau kodėl nuo 2013-ųjų jame mažėja ne tik keleivių, bet ir krovinių kiekis? Tais metais pergabenta 5523 tonos, pernai beliko 2037 tonos, tai yra mažiau nei 2010-aisiais, kuomet pergabenta 2148 tonos.

O juk Šiauliai yra miestas, kuris jau 19 amžiuje pradėjo plėstis kaip pramonės centras. Mecenatyste garsėjusio pirklio Chaimo Frenkelio odų fabrikas buvo didžiausias ir bene moderniausias Rusijos imperijoje, šis fabrikantas buvo vienas turtingiausių imperijos žmonių. Pramonė veržliai vystėsi Nepriklausomos Lietuvos laikais - tarpukariu mieste buvo pagaminama 85 proc. šalies odos, 60 proc. avalynės, 75 proc. linų pluošto, 35 proc. saldainių pramonės produkcijos. Sovietmečiu įkurtos „Vairo“ dviračių ir variklių, staklių, televizorių, „Elnio“ odos ir avalynės gamyklos, „Rūtos“ konditerijos, „Verpsto“ trikotažo ir neaustinių medžiagų fabrikai. Anksčiau Šiauliuose buvo sukuriama 6 proc. Lietuvos pramonės produkcijos, dabar beliko 4–5 proc.

Oro uostą turintis miestas logistiniu požiūriu yra puikioje strateginėje padėtyje – palyginti nedideli atstumai iki Klaipėdos, Jelgavos, Rygos jūrų uostų. Kryžių kalną kasmet aplanko iki pusės milijono maldininkų. Turistus Šiauliai traukia vadinamaisiais saulės objektais – renesansine Šv. Petro ir Povilo katedra su saulės laikrodžiu ant fasado, Saulės laikrodžio aikšte su skulptoriaus Stanislovo Kuzmos „Šauliu“, skulptūra „Aušra“, vitražu „Saulės mūšis“, skulptūra Saulės mūšiui Salduvės parke, fontanu „Saulės diskai“ ir Gaidžio laikrodžio aikšte.

Bet kažkodėl „pamirštas“ iškalbingas faktas, jog 1975 metais Šiaulių centre įrengtas pirmas visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje pėsčiųjų bulvaras, kurį, beje, žaisminga freska papuošė tuometinio Šiaulių pedagoginio instituto dailės fakulteto studentai. Bulvaras buvo trečias toks Europoje - Kauno Laisvės alėja atsirado po metų, Maskvos Arbatas – 1978-1979 metais. Deja, dabar dažnesnė informacija, jog miesto centro puošmena bei Šiaulių vizitine kortele galintis būti bulvaras merdėja.

Politinė reklama bus apmokėta iš LLS rinkiminės sąskaitos

Užs. Nr. 2016-025-DJ/1

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Rusijoje lietuvės sektą užgriuvo ginkluoti pareigūnai: įtaria išviliojus įspūdingas sumas (21)

Gulėjimas kapo duobėje, įvyniojimas į bintą, kitos egzoterinės procedūros ir apsauginis kupolas...

Lietuvos įmonės patiria spaudimą iš užsienio: prašo atidėti mokėjimus ir mažinti kainas

Nors analitikai teigia, kad 2019-aisiais bendri Lietuvos eksporto rodikliai siekė aukštumas,...

Laivai aplenkia Kiniją: prekyboje kyla sumaištis

2020 metų vasaris įsimins kaip istorinių trikdžių viso pasaulio tiekimo grandinėse laikotarpis,...

Philipp Ther

Susivienijimo kaina: Vokietijos šoko terapija po 1989-ųjų

Dažnai sakoma, kad Vokietijos ekonomikos stiprybę lėmė šoko terapija, taikyta praėjusio...

Tomas Sinickis. Atslūgus įtampai ir emocijoms po „Eurovizijos“, įvertinkime, kas vis dėlto įvyko

Savaitgalį įvyko du finalai. Vienas baigėsi kaip visada – laimėjo „Žalgiris“ . Kitais...

Specialistė papasakojo apie permanentinio makiažo tragedijas: viena medžiaga net gali sukelti vėžį (36)

Stovėdamas parduotuvėje nevalingai užsižiopsai į greta stovinčios moters veidą. Iš pradžių...

Kelionė su deportuojamu lietuviu – kaip siaubo trileris: kai kurie keleiviai net atsisakė skristi (131)

Keliaujant lėktuvu bendrakeleivių nepasirinksi ir vidury kelio neišlipsi, todėl orlaivyje...

Po konflikto namuose Agnė Zuokienė dalijasi keistais prisiminimais (446)

Antradienį į Agnės ir Artūro Zuokų namus vyko policija dėl buitinio smurto atvejo....

Gentvilas apie Bako pateiktą informaciją: situacija atrodo nuodinga kai kurių saugumo institucijų atžvilgiu (34)

Buvęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pateikė naujos...

Šiluma nesitrauks – termometrų stulpeliai kils iki 7 laipsnių (14)

Naktį kritulius į daugelį šalies rajonų atnešę debesys pirmoje dienos pusėje dar išsilaikys...

|Maža didelių žinių kaina