– Kodėl Lietuvai prireikė lankstesnių darbo santykių? Sakykite, į kokias šalis lygiuojantis sukurtas naujasis socialinis modelis, ar mes čia neišradinėjame dviračio?

– Jei trumpai drūtai, tai bus daugiau darbo vietų, augs atlyginimai, nes turėsime daugiau lankstumo, didesnį įmonių konkurencingumą, galimybę pritraukti ir pasireikšti talentams.

Esu Valstybės pažangos tarybos narys, „Investuok Lietuvoje“ valdybos narys ir kelių universitetų valdybos narys. Susitikimuose šie klausimai yra vieni iš prioritetinių. Lietuva pagal daugelį parametrų yra įvardijama kaip viena patrauklesnių šalių vystyti verslą, tačiau pagal darbo santykių lankstumą esame prilyginami vidurio Afrikos valstybėms. Dalyvavau autoriams pristatant šį naująjį socialinį modelį, kurį kuriant dirbo profesionali komanda, įvertinusi tiek jau įgyvendintus panašius modelius mūsų kaimyninėse šalyse, tiek ir kitus pavyzdžius pasaulyje. Jokio dviračio išradinėjimo čia nėra, tiesiog mes stipriai atsiliekame nuo kitų šalių.

– Susidaro įspūdis, kad naujasis socialinis modelis labiausiai kliūva profsąjungoms. Jį giria darbdaviai, nepeikia žiniasklaida. Kaip jūs manote, iš kur tas triukšmas?

– Pora metų esu dirbęs Norvegijoje, kur profsąjungų įtaka ir svarba didžiulė. Apskritai mano karjera nemaža dalimi yra susijusi su darbais Skandinavijos įmonėse, per tuos metus mačiau daug pokyčių, esu pats dalyvavęs derybose su profsąjungomis ir Lietuvoje, ir kitose šalyse. Ten profsąjungų požiūris kiek kitoks. Juk jei įmonės neauga, nėra suinteresuotos priimti naujų darbuotojų, dirba nelanksčiai dėl įvairių apribojimų – nėra tų rezultatų, kuriuos kelia akcininkai, nesvarbu, ar tai būtų valstybinės, ar privačios įmonės. Profsąjungų vaidmuo yra įvertinti ir pamatyti, ko reikia įmonei, kad būtų galima kurti ir dalintis rezultatu su įmonėje dirbančiais darbuotojais. Lietuvos profsąjungų matymo kampas yra kiek siauresnis nei kitose šalyse.

O dėl triukšmo viskas gana paprasta. Kol kas mūsų šalyje tapo įprasta, kad tie, kurie garsiau kalba, yra vertinami kaip geri kovotojai ir retas pasižiūri į rezultatus. Juk daugiausia nepasitenkinimų kyla ten, kur įmonių rezultatai nėra geri, jų sprendimas – bandymas dalintis tuo, kas neuždirbta, o ne bendros kartu su įmonės vadovybe paieškos, kaip rasti kelius užsibrėžtam tikslui pasiekti.

– Yra sakančių, jog nauja tvarka suteikia labai daug teisių darbdaviams, (tarkim, bus galima žmogų greitai atleisti), tačiau mažai garantijų gauna darbuotojai?

– Sakantiems, kad vis daugiau teisių įgauna darbdaviai, o darbuotojų garantijos mažos, norėčiau priminti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pristatytą socialinį modelį, išskiriantį 10 dalykų, kuriuos kiekvienas gyventojas turėtų žinoti apie šią programą. Ginčai dėl neišmokėtų atlyginimų, neteisėtai skirtų drausminių nuobaudų ar darbo sutarčių pakeitimo bus operatyviai sprendžiami Darbo ginčų komisijoje. Jau dabar 70 proc. ginčų yra išsprendžiami, o apskundžiami tik 2 proc.
Neveiksnias „popierines“ esamo Darbo kodekso garantijas netekusiems darbo pakeistų mažesnėmis, bet užtikrintomis. Žmonėms, likusiems be darbo, nedarbingumo išmokos būtų didinamos ir mokomos ilgesnį laikotarpį.

Manau, kad šis klausimas yra aktualus ir darbuotojams, besiruošiantiems išeiti į pensiją. Atsižvelgiant į realias mūsų šalies ekonomines galimybes, pensijos būtų nuosekliai didinamos kasmet, įstatymų nustatytu laiku, o pensijos padidėjimas visada bus aiškus, lengvai apskaičiuojamas bei depolitizuotas.

– Ar yra atlikti kokie rimti tyrimai, leidžiantys teigti, jog žmonėms labiau rūpi atlyginimas nei kažkokios socialinės garantijos?

– 2014 m. „Investuok Lietuvoje“ atliko tyrimą, kuris parodė, kad 6 iš 10 darbuotojų verčiau norėtų didesnio atlyginimo nei didesnių socialinių garantijų. Patirdami mažesnius kaštus, darbdaviai galės mokėti didesnius atlyginimus. Be to, didėtų pajamos vaikus auginantiems ir dirbantiems tėvams, kurių anksčiau kai kurie darbdaviai vengdavo.

– Pakalbėkime apie numatomas žymiai geresnes galimybes derinti darbą ir šeimą, kokiu būdu tai bus įmanoma?

– Kiek pamenu ankstesnėje mano darbovietėje – UAB „Omnitel“ – vieni iš pirmųjų Lietuvoje inicijavome lanksčios darbo vietos įteisinimą. Žinoma, toks modelis tiktų ne visoms įmonėms, tačiau rezultatai išties pasiteisino.

Darbuotojas, kuriam suteikiama galimybė dirbti namuose, nesvarbu, ar tai būtų susiję su sergančiu šeimos nariu, vaiko priežiūra ar tiesiog aplinkos pakeitimu, anaiptol nereiškia, kad tą dieną nebus dirbama. Atvirkščiai, toks darbdavio požiūris didina darbuotojų lojalumą įmonei, dėl to dirbama su kaupu ir neskaičiuojant darbo valandų.

– Kaip jūs manote, ar pavyks Trišalėje taryboje greitai suderinti visus ginčytinus klausimus, ar Seimas suspės dar šiais metais patvirtins naująjį Darbo kodeksą, kitus įstatymus?

– Dėl daugelio klausimų jau yra sutarta, o likę yra išnagrinėti iki smulkiausių detalių. Ko reikia šiandien – tai vertinimo, ne ką turime išlaikyti, o , ko nepadarę, nepakeitę, nemodernizavę pristabdysime naujų darbo vietų kūrimą, paliksime darbdavių baimę prisiimti įsipareigojimus.

Pamenu, diskutuojant šia tema Valstybės pažangos taryboje, kurios nariai yra ir visų pagrindinių partijų atstovai, beveik visų išsakyta vieninga nuomonė, kad lankstesni darbo santykiai būtini Valstybei, norint išlaikyti konkurenciją Europoje ir visame pasaulyje. Tad tikiu ir noriu visų Seimo narių paprašyti įvertinti šio pokyčio svarbą Lietuvos pažangai ir nepalikti šio klausimo sprendimo ateičiai.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – gerinti gyvenimo kokybę, didinti piliečių kokybišką užimtumą, stiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti visiems lygias galimybes.