aA
Didelis jaunimo aktyvumas per išankstinį Seimo rinkimų balsavimą, labiausiai pastebimas socialiniuose tinkluose, gali būti tarsi optinė apgaulė, nes socialiniai tinklai kiek iškreipia realybę.
© DELFI (K.Pocytės nuotr.)

Taip LRT.lt sako viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas. Anot jo bei politologės Ainės Ramonaitės, daugiau ar mažiau išaugusiam jaunimo susidomėjimui rinkimais įtakos visų pirma turėjo socialiniuose tinkluose itin aktyvūs Andrius Tapinas, Rita Miliūtė ir kiti veikėjai, bet ne Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) nevykusi reklama.

Socialiniame tinkle „Facebook“ išankstinio balsavimo dienomis plito nuotraukos prie savivaldybių, ypač Vilniuje, kuriose – ilgiausios rinkėjų eilės. Daugiausia tai buvo jaunimas, kuris savaitgalį neketina grįžti į gimtuosius miestus. Rinkėjai eilėse praleisdavo ir po keletą valandų. Tačiau dėl itin aktyvaus jaunimo džiaugtis dar kiek per anksti, įsitikinęs viešųjų ryšių kompanijos „Nova Media“ vyresnysis partneris A. Katauskas.

„Aš ir pats, viena vertus, džiūgauju, kita vertus, noriu palaukti sekmadienio, nes „Facebook`as“ iškraipo realybę, dažnai sutirština spalvas. Mums dažnai atrodo, kad vyksta kažkas didelio, bet jei atkreipsime dėmesį į regionus, greičiausiai nieko panašaus nerasime.

Reikia pastebėti, kad aktyvumas, triukšmas dėl rinkimų yra kur kas didesnis, nei anksčiau. Tačiau nedrįsčiau būti labai optimistiškas, nes tai gali būti tiesiog mūsų noras tikėti, kad yra geriau, nei buvo anksčiau“, – kalba A. Katauskas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė A. Ramonaitė teigia, kad pirmosios tendencijos suteikia vilties dėl išaugusio jaunimo aktyvumo.

„Tai tikrai gali turėti poveikį, nors „kosminio“ aktyvumo išaugimo nesitikėčiau. Tačiau net keletu procentų išaugęs aktyvumas gali turėti didelės įtakos rinkimų rezultatams.

Pastaruoju metu jaunimo aktyvumas buvo tragiškas, neįtikėtinai žemas, manau, šį kartą matysis labai ryškus skirtumas“, – pažymi politologė.

Tiesa, kaip pastebi Visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės direktorius Vladas Gaidys, nors iki šiol jaunimas Lietuvoje buvo pasyvus rinkimų klausimais, pernelyg iš kitų šalių neišsiskyrė.

„Aš esu nustebęs ir nudžiugęs, kad taip aktyviai jaunimas balsuoja. Buvome pripratę prie mažo jaunimo aktyvumo rinkimuose. Tačiau jaunimas Lietuvoje, „Eurobarometro“ duomenimis, nebuvo pasyvesnis už jaunimą kitose šalyse“, – tikina pašnekovas.

Socialiniai tinklai ir besiplečiantis akiratis – aktyvumo pagrindas

Pasak A. Katausko, ekspertų ir socialinės medijos „prekinių ženklų“ įsitraukimas į rinkimų diskusijas buvo labai svarbus. Tačiau, pasak jo, viena yra norėti balsuoti sėdint prie kompiuterio ekrano, visai kas kita tokiu oru, kai šalta ir lyja, nueiti prie balsadėžės.

„Aš tikiuosi, kad tų žmonių įsitraukimas turės teigiamos įtakos. Tačiau čia reikėtų išreikšti kritiką VRK, kurios vaizdo klipas, turėjęs skatinti balsuoti, nieko panašaus pasiekti negalėjo. Tokie dalykai tikrai nepadeda pritraukti balsuotojų, nes tai yra labai nekokybiška.

Manau, kad nauda, kurią savo aktyvumu socialinėje erdvėje davė Andrius Tapinas, Rita Miliūtė ir visi kiti, buvo gerokai didesnė“, – kalba jis.

Tas pačias pavardes mini ir politologė A. Ramonaitė, taip pat neabejojanti socialinių tinklų veikėjų įtaka jaunimui.

„Jau kurį laiką buvo, kaip reta, didelio jaunimo sujudimo požymių socialinėse medijose. Čia, matyt, A. Tapinas prisidėjo ir kitos iniciatyvos, kurios per „Facebook`ą“ pasiekė jaunimą.

Anksčiau visa rinkimų agitacija, kalbos apie rinkimus jaunimą nelabai pasiekdavo, nes televizijos jie nežiūri, laikraščių neskaito. Be to, anksčiau buvo tarsi nemadinga kalbėtis apie politiką ir tai pasikeitė dėl tų kelių populiarių žmonių iniciatyvų. Kalbėtis apie politiką, netgi stebėti debatus tampa gero tono ženklu tarp jaunimo“, – sako A. Ramonaitė.

Savo ruožtu V. Gaidys pažymi, kad didžioji aktyvaus jaunimo dalis – studentai, kurie susiduria su kritikuojama aukštųjų mokyklų sistema. Tai yra dar viena paskata jų aktyvumui rinkimuose.

„Aukštųjų mokyklų sistema smarkiai kritikuojama, tad tai turi įtakos studentų norui balsuoti. Įtakos turi ir įvairios studentų organizacijos. Kita vertus, nemažai jaunimo yra daug keliavę, matę įvairių Vakarų šalių politines sistemas ir situaciją tose šalyse. Tai taip pat turi įtakos jaunimo aktyvumui prie balsadėžių.

Taip pat, žinoma, įtakos turėjo ir socialinė erdvė, žinomi žmonės, kurie buvo aktyvūs socialiniuose tinkluose. Rinkimų atmosferos viešojoje erdvėje mažai, gatvėje beveik nėra požymių, kad šalyje vyksta rinkimai. Tačiau iš dalies tai persikėlė į socialinius tinklus, kur tas gyvenimas verda“, – aiškina sociologas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Universitetą į teismą padavęs indas: baigiu parašyti knygą apie baisią patirtį Lietuvoje savo nuotrauką įvertino trim milijonais

Nepatenkintas studijų kokybe Klaipėdos universitete (KU) Indijos pilietis Myilsamy Murugasamy žada...

Vasiliausko atkirtis Jakeliūnui: Lietuvos bankas paviešino visus dokumentus (78)

Netylant kalboms, kad krizės metu komerciniai bankai galėjo manipuliuoti tarpbankinių palūkanų...

Banko kasininkė per klaidą išmokėjo 10 kartų daugiau: pinigus gavęs klientas – įkalintas (607)

Viename Vilniuje esančio banko skyriuje JAV dolerius į eurus išsikeisti panoręs Lenkijos pilietis...

Pigios sodybos lietuvių nebedomina: kokios ir už kiek labiausiai graibstomos? (262)

Artėjant vasarai, susidomėjimas sodybomis vėl ima augti. Daugelį lietuvių labai vilioja mintis...

Ukraina po Putino akibrokšo ragina imtis „realių veiksmų“ Maskvos atsakas: gėlėms dar per anksti (43)

Ukraina ketvirtadienį paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą imtis veiksmų dėl Rusijos...

Jakeliūnas pristatydamas krizės tyrimo išvadas: per skandinaviškus bankus iš Lietuvos išėjo 9 mlrd. eurų įgėlė ir Grybauskaitei (313)

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ( BFK ) komisija, atliekanti parlamentinį krizės priežasčių...

Po pralaimėto ketvirtfinalio – Šaro pokalbis su „Cavaliers“ vadovu (116)

Eurolygos ketvirtfinalio tarp Kauno „Žalgirio“ ir Stambulo „Fenerbahče “ ketvirtosiose...

Vilniaus oro uoste – istorinis skrydis (46)

Balandžio 26-osios naktį iš Vilniaus oro uosto pakilo vienas didžiausių keleivinių orlaivių „...

Sirgaliams tūkstantį „ačiū“ skyręs Walkupas: ta energija ir dvasia padarė šį sezoną ypatingą (38)

„Žalgirio“ pasirodymas Eurolygoje baigėsi. Ir nors sezoną pabaigė du skaudūs pralaimėjimai...

Nesulaukus Kim Jong Uno, atšauktas renginys. O tada jis atvažiavo išvyks anksčiau nei planuota (97)

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas penktadienį vertė garbės sargybą ir pareigūnus laukti...