A. Kaušpėdas prisipažįsta daug bendraujantis su jaunimu, tad jam labai keistai skamba visuomenėje girdimi pasipiktinimai, kad jaunoji karta nemyli Lietuvos.
„Jaunimas turi savo komunikacinę sistemą, kurią mes „seniai“ ne visada suprantam. Todėl formos dalykus painiojam su turiniu. Daug bendrauju su jaunimu ir galiu atsakingai pareikšti – turime puikų jaunimą. Tiesą pasakius, niekaip nesulaukiu kada gi jie imsis atsakomybės ir perims mūsų šalies valdymą“, - tvirtina A. Kaušpėdas.
Nepatyrę nelaisvės, nemoka įvertinti laisvės
Jis su šypsena ir vos pastebimu nerimu atsimena buvusius laikus, kuomet grupė „Antis“ buvo viena iš revoliucinių idėjų šauklių. Kaip pokštas gimęs projektas susibūrė dar tuomet, kai Lietuvoje nebuvo jokių atgimimo ženklų ir tapo pirmaisiais pašiepusiais sovietinę sistemą.
„Bijojome. Daug gudravome, kalbėjome užuominomis, alegorijomis, metaforomis, saugodamiesi tiesiogiai kritikuoti sovietų valdžią. Žmonės viską suprato, o KGB pritrūkdavo tiesioginių įkalčių mus pasodinti. Bet saugumiečiai nebuvo kvailiai. Jie viską sekė, fiksavo ir laukė palankaus momento mus pričiupti. Ačiū Dievui, nesulaukė. Atėjo Gorbačiovo perestroika ir kalbėti pradėjome drąsiau“, - tuometinius laikus atsimena A. Kaušpėdas.
Dabar jis tikina nejaučiantys jokių neigiamų jausmų dėl to, kad jaunoji karta neretai neįvertina laisvės kovų. Pasak A. Kaušpėdo, nereikia norėti, kad realiai nepatyrę sovietinės totalitarinės sistemos jaunuoliai vertintų laisvę.
„Kaip jie gali vertinti orą, kai nebuvo smaugiami? Mes kaltinam jaunimą nebūtais, nepatirtais dalykais. Jaunimas gimė laisvoje šalyje ir laisvė jiems yra natūrali ir savaime suprantama duotybė. Vos ne kaip gamtos dėsnis, pavyzdžiui, gravitacija. Ko mes reikalaujame iš jaunimo? Kad jie įsivaizduotų kas yra nelaisvė ir džiaugtųsi, kad yra laisvi?“, - retoriškai klausė grupės „Antis“ lyderis pridurdamas, kad jaunoji karta netrukus tikrai imsis aktyvios savo namų pertvarkos.
Ragina atskirti patriotiškumą nuo pilietiškumo
Jam patriotiškumas asocijuojasi su tam tikru išorišku, parodomuoju, formaliu idealogizuotu veikimu. Tad A. Kaušpėdas asmeniškai labiau vertina pilietiškumą ir pripažįsta, kad svarbiausi tikro lietuvio bruožai turėtų būti sąmoningumas ir atsakingumas.
„Kuo skiriasi pasakymai: „esu savo šalies pilietis“ ir „esu savo šalies patriotas“? Pilietis – darni būsena, patriotas – angažuota. Patriotas – emociškai įsipareigojęs žmogus. Nesakau, kad man tai nepatinka, nes ir pats dažnai vadovaujuosi emocijomis. Bet galiu suprasti žmones, kurie atmeta patriotiškumą būtent dėl išankstinio reikalavimo gerbti ir mylėti savo šalį. Meilei reikalingi du poliai ir, jei žmogus nejaučia valstybės meilės sau, sunku iš jo reikalauti patriotiškumo“, - patikino A. Kaušpėdas.
Pasak jo, Lietuva auga, bręsta ir sąmonėja. Tai jis pastebi ne tik visuomenėje, bet ir architektūroje.
„Prieš kelias dienas dalyvavau Audriaus Ambraso architektūros studijos darbų parodos atidaryme ir knygos pristatyme. Didžiuojuosi, kad mūsų šalyje užaugo tokio aukšto lygio menininkai – architektai. Turime stiprų architektų branduolį, jaunųjų architektų dėka aktyviai veikia Architektūros fondas. Vyksta ir nepaprastai gyvas architektų viešas diskursas apie Lietuvos nacionalinį identitetą architektūroje. Per pastaruosius metus Lietuvos architektūroje įvyko daug kokybinių pokyčių ir tai mane labai džiugina“, - įvertino A. Kaušpėdas.
Esame nusiteikę pasitaisyti
Vienintelis ramybės neduodantis dalykas jam – užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių bendravimas. A. Kaušpėdo teigimu, reikėtų svarstyti apie bendrus verslo ir kultūros projektus, mokytis vieni iš kitų ir jokiu būdu neišsižadėti svetur gyvenančių tautiečių.
„Lietuvius gyvenančius užsienyje ir Lietuvoje suvienyti padėtų bendravimas. Atvirumas. Kvieskime užsienyje gyvenančius lietuvius į Lietuvą, priimkime kuo nuoširdžiau, apkabinkime savo rūpesčiu ir meile. Važiuokime į svečius, lankykime lietuvių užsienio bendruomenes, remkime jų pastangas išlaikyti lietuvybę. Lietuva auga, bręsta, sąmonėja. Tai sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas.
Tai, kad Lietuvoje matome daug prieštaravimų, problemų, iššūkių byloja, kad mūsų šalies piliečiai supranta savo netobulumą ir yra nusiteikę pasitaisyti. Reikia pradėti nuo savęs. Siekti asmeninės kokybės ir tvarumo. Būti autentišku. Būti įdomiu pačiam sau. Kurti savo tapatybę“, - imtis ryžtingų veiksmų ragino A. Kaušpėdas.
