„Gyvenu laisvėje ir tuo džiaugiuosi“, - didžiuodamasis sako grupės „Antis“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. Anuomet muzika kovojęs už revoliucines idėjas dabar jis tikina esąs patenkintas tuo, ką pavyko sukurti.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

A. Kaušpėdas prisipažįsta daug bendraujantis su jaunimu, tad jam labai keistai skamba visuomenėje girdimi pasipiktinimai, kad jaunoji karta nemyli Lietuvos.

„Jaunimas turi savo komunikacinę sistemą, kurią mes „seniai“ ne visada suprantam. Todėl formos dalykus painiojam su turiniu. Daug bendrauju su jaunimu ir galiu atsakingai pareikšti – turime puikų jaunimą. Tiesą pasakius, niekaip nesulaukiu kada gi jie imsis atsakomybės ir perims mūsų šalies valdymą“, - tvirtina A. Kaušpėdas.

Nepatyrę nelaisvės, nemoka įvertinti laisvės

Jis su šypsena ir vos pastebimu nerimu atsimena buvusius laikus, kuomet grupė „Antis“ buvo viena iš revoliucinių idėjų šauklių. Kaip pokštas gimęs projektas susibūrė dar tuomet, kai Lietuvoje nebuvo jokių atgimimo ženklų ir tapo pirmaisiais pašiepusiais sovietinę sistemą.

„Bijojome. Daug gudravome, kalbėjome užuominomis, alegorijomis, metaforomis, saugodamiesi tiesiogiai kritikuoti sovietų valdžią. Žmonės viską suprato, o KGB pritrūkdavo tiesioginių įkalčių mus pasodinti. Bet saugumiečiai nebuvo kvailiai. Jie viską sekė, fiksavo ir laukė palankaus momento mus pričiupti. Ačiū Dievui, nesulaukė. Atėjo Gorbačiovo perestroika ir kalbėti pradėjome drąsiau“, - tuometinius laikus atsimena A. Kaušpėdas.

Dabar jis tikina nejaučiantys jokių neigiamų jausmų dėl to, kad jaunoji karta neretai neįvertina laisvės kovų. Pasak A. Kaušpėdo, nereikia norėti, kad realiai nepatyrę sovietinės totalitarinės sistemos jaunuoliai vertintų laisvę.

„Kaip jie gali vertinti orą, kai nebuvo smaugiami? Mes kaltinam jaunimą nebūtais, nepatirtais dalykais. Jaunimas gimė laisvoje šalyje ir laisvė jiems yra natūrali ir savaime suprantama duotybė. Vos ne kaip gamtos dėsnis, pavyzdžiui, gravitacija. Ko mes reikalaujame iš jaunimo? Kad jie įsivaizduotų kas yra nelaisvė ir džiaugtųsi, kad yra laisvi?“, - retoriškai klausė grupės „Antis“ lyderis pridurdamas, kad jaunoji karta netrukus tikrai imsis aktyvios savo namų pertvarkos.

Ragina atskirti patriotiškumą nuo pilietiškumo

Jam patriotiškumas asocijuojasi su tam tikru išorišku, parodomuoju, formaliu idealogizuotu veikimu. Tad A. Kaušpėdas asmeniškai labiau vertina pilietiškumą ir pripažįsta, kad svarbiausi tikro lietuvio bruožai turėtų būti sąmoningumas ir atsakingumas.

„Kuo skiriasi pasakymai: „esu savo šalies pilietis“ ir „esu savo šalies patriotas“? Pilietis – darni būsena, patriotas – angažuota. Patriotas – emociškai įsipareigojęs žmogus. Nesakau, kad man tai nepatinka, nes ir pats dažnai vadovaujuosi emocijomis. Bet galiu suprasti žmones, kurie atmeta patriotiškumą būtent dėl išankstinio reikalavimo gerbti ir mylėti savo šalį. Meilei reikalingi du poliai ir, jei žmogus nejaučia valstybės meilės sau, sunku iš jo reikalauti patriotiškumo“, - patikino A. Kaušpėdas.

Pasak jo, Lietuva auga, bręsta ir sąmonėja. Tai jis pastebi ne tik visuomenėje, bet ir architektūroje.

„Prieš kelias dienas dalyvavau Audriaus Ambraso architektūros studijos darbų parodos atidaryme ir knygos pristatyme. Didžiuojuosi, kad mūsų šalyje užaugo tokio aukšto lygio menininkai – architektai. Turime stiprų architektų branduolį, jaunųjų architektų dėka aktyviai veikia Architektūros fondas. Vyksta ir nepaprastai gyvas architektų viešas diskursas apie Lietuvos nacionalinį identitetą architektūroje. Per pastaruosius metus Lietuvos architektūroje įvyko daug kokybinių pokyčių ir tai mane labai džiugina“, - įvertino A. Kaušpėdas.

Esame nusiteikę pasitaisyti

Vienintelis ramybės neduodantis dalykas jam – užsienyje ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių bendravimas. A. Kaušpėdo teigimu, reikėtų svarstyti apie bendrus verslo ir kultūros projektus, mokytis vieni iš kitų ir jokiu būdu neišsižadėti svetur gyvenančių tautiečių.

„Lietuvius gyvenančius užsienyje ir Lietuvoje suvienyti padėtų bendravimas. Atvirumas. Kvieskime užsienyje gyvenančius lietuvius į Lietuvą, priimkime kuo nuoširdžiau, apkabinkime savo rūpesčiu ir meile. Važiuokime į svečius, lankykime lietuvių užsienio bendruomenes, remkime jų pastangas išlaikyti lietuvybę. Lietuva auga, bręsta, sąmonėja. Tai sudėtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas.

Tai, kad Lietuvoje matome daug prieštaravimų, problemų, iššūkių byloja, kad mūsų šalies piliečiai supranta savo netobulumą ir yra nusiteikę pasitaisyti. Reikia pradėti nuo savęs. Siekti asmeninės kokybės ir tvarumo. Būti autentišku. Būti įdomiu pačiam sau. Kurti savo tapatybę“, - imtis ryžtingų veiksmų ragino A. Kaušpėdas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Žaibo iškrova - vis dar už pažinimo ribų: gali nutrenkti ir mieste, ir net namuose

Nidos kurorte praėjusį savaitgalį žaibas nutrenkė 1986 metais gimusią moterį. Pasak...

Mįslinga tatuiruote pasipuošusi Meilutytė praleis beveik visą pasaulio taurės sezoną (69)

Glazge (Jungtinė Karalystė) vykusiame Senojo žemyno čempionate Rūta Meilutytė demonstravo ne...

Pirmą kartą prabilo Osamos bin Ladeno motina jų namai – turtų ir įtakos atspindys (82)

Ant kampinės erdvaus kambario sofos įsitaiso ryškiai apsirengusi moteris. Sekcijos stikle, už...

Artimiesiems – šokas: vyrą po medikų vizito namuose rado ištiktą insulto (179)

Insultas, bet atvykote pavėluotai – tokius žodžius išgirdo sesuo, atvežusi savo brolį į...

Mirė Nobelio taikos premijos laureatas, buvęs JT vadovas Kofis Annanas papildyta 13.30 (16)

Buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius ir Nobelio taikos premijos laureatas Kofi Annanas...

Kaune grupės „G&G Sindikatas“ nario tuoktuvės: balto aukso žiedus išliejo iš tėčio vestuvinio žiedo (32)

Šeštadienio popietę Kauno rotušėje susituokė vienos populiariausių Lietuvoje hip-hopo grupių...

Blažytė: Galkinas pasišaipė labai laiku ir labai taikliai (61)

Labai laiku ir labai taikliai – taip Rusijos komiko Maksimo Galkino pokštus apie Dalią...

Voveraitės triskart per dieną: ir rafinuotam, ir paprastam skoniui (7)

Turiu prisipažinti, kad dievinu Dzūkijos kraštą ir visas jo gėrybes. Nuo žmonių, jų akcento...

Toma Vaškevičiūtė: kai jaučiu nepakantumą žmonėms ir aplinkai – jaučiuosi purvina ir labai skurdi (39)

Toma Vaškevičiūtė , 2008 m. baigė aktorinio meistriškumo studijas Lietuvos teatro ir muzikos...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (930)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...