aA
Investicijos į mokslinius tyrimus neatsiperka taip greitai, tačiau tai yra įmonei raktas į sėkmę ir lyderystę, tikina Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) direktorius Arūnas Karlonas. Plačiau apie tai – interviu su juo.
MITA direktorius Arūnas Karlonas
© lrv.lt nuotr.

Lietuvoje įkurti verslo slėniai, tačiau ar šiandien jau galima kalbėti apie konkrečius rezultatus, spartesnę inovacijų plėtrą? Ties kokiomis pagrindinėmis sumaniosios specializacijos kryptimis sutelktos mokslo pajėgos?

Lietuva iš tiesų daug lėšų investavo į slėnius, kurie yra įsikūrę strateginiuose šalies miestuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pasižyminčiuose stipriu mokslo ir inovacijų potencialu. Šiuose slėniuose dirba aukštos kvalifikacijos specialistai, atnaujinta infrastruktūra, įkurti atviros prieigos centrai – tai modernios laboratorijos, kurios siūlo įsigyti įvairių paslaugų verslui. Slėniai yra specializuoti pagal mokslinių tyrimų sritis ir žingsnis po žingsnio kuria savo „veidą“.

Dabar didžiausias uždavinys – įdarbinti slėnius, skatinti glaudesnę verslo ir mokslo partnerystę, kad gimtų nauji projektai, būtų užsakymų iš verslo, kad būtumėme patrauklūs tiek Lietuvos, tiek užsienio partneriams.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra stengiasi paspartinti šį procesą, todėl buvo sukurta nauja platforma – elektroniniai mokslo vartai, per kuriuos prieinamos keturios pažangios e. mokslo paslaugos dideliam klientų ratui ir sudaromos prielaidos glaudesniam verslo ir mokslo bendradarbiavimui, bendrų žinių, produktų kūrimui, technologijų perdavimui. Jau šiuo metu portale mokslo ir studijų institucijos pristato daugiau nei 2000 paslaugų. Tokiu būdu siekiame didinti mokslo paslaugų žinomumą, atverti duris visiems norintiems pasinaudoti įvairiomis finansavimo galimybėmis, bendradarbiauti, kurti, dalytis idėjomis. Taip pat yra sukurtas „Open R&D Lietuva” – atviras mokslinių tyrimų ir inovacijų tinklas, vienijantis Lietuvos slėnius, mokslo ir studijų institucijas, mokslo ir technologijų parkus. Naudodamiesi naujai sukurtu prekės ženklu pristatome Lietuvą užsienio partneriams kaip stiprią ir patrauklią šalį-partnerę mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Norėčiau pažymėti, kad inovacijų plėtra – tai nuolatinis procesas, kurio dalyviai esame mes visi, tiek viešojo, tiek verslo, tiek mokslo sektoriaus atstovai ir nuo visų mūsų pastangų priklauso rezultatas. Pamatai jau padėti ir pradėtus darbus turime tęsti su užsidegimu ir energija.

Šiuo metu Lietuva išsigrynino 6 Sumanios specializacijos sritis, į kurias nauju ES investicijų periodu iki 2020 metų bus siekiama orientuotis. Mūsų pajėgos sutelktos ties energetika ir tvaria aplinka, sveikatos technologijomis ir biotechnologijomis, agroinovacijomis ir maisto technologijomis, naujais gamybos procesais, transportu ir informacinių ryšių technologijomis, įtraukia ir kūrybinga visuomene. Nustačius šias sritis, bus siekiama paspartinti mokslui imlių ūkio sektorių plėtrą, stiprinti Lietuvos ūkio konkurencingumą. Manome, kad ypač reikia skatinti technologinių ir netechnologinių inovacijų vystymąsi, prisidėti prie pagrindinių Europos Sąjungos MTEP ir inovacijų politikos krypčių įgyvendinimo. Iš energetikos srities labai perspektyvi ūkio sritis yra saulės energetika, energijos ir kuro gamybos iš biomasės ar atliekų, skaitmeninė statyba ir kt. Biotechnologijų sektorius pastaraisiais metais labai stiprėja Lietuvoje, greta plačiai visuomenėje žinomų aukštųjų technologijų kompanijų vardų atsiranda ir naujų įmonių, startuolių, kaip, pavydžiui, UAB „Profarma“, kurie dirba šioje srityje atrasdami naujus metodus. Prie šio sektoriaus plėtros ir žinomumo itin prisideda ir vienos didžiausių Baltijos šalyse gyvybės mokslų konferencijos organizavimas – „Life Sciences Baltics“. Agroinovacijų ir maisto sektoriuje svarbūs akcentai dedami ties saugesniu maistu, funkcionaliu maistu ir inovatyviu biožaliavų kūrimu. Naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų srityje didelis dėmesys skiriamas ne tik fotoninėms ir lazerių technologijoms, bet ir naujų konstrukcinių ir kompozitinių medžiagų tyrimams. Bene sparčiausiai inovacijas diegiantis yra informacinių technologijų ir transporto sektorius, kuriame susitelkęs didelis potencialas įmonių, mokslininkų, ypač daug kuriasi startuolių, kurie siūlo inovatyvius produktus. Prioritetas teikiamas sumanioms transporto sistemoms, pažangiam elektroniniam turiniui ir kt. Įtraukios ir kūrybingos visuomenės srityje būtina orientuotis į modernias ugdymosi technologijas ir procesus, proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijas. MITA vaidmuo bus ypač svarbus įgyvendinant Sumanios specializacijos strategiją, nes padėsime suvesti verslą ir mokslą dirbti drauge, rasti partnerių naujiems projektams, išgryninti idėjas.

Siekiant pažangos šioje srityje labai svarbus verslo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Ar pelninga mūsų verslui vykdyti mokslinius tyrimus, juk dažnai norima greito ir pelningo efekto?

Investicijos į mokslinius tyrimus neatsiperka taip greitai, tačiau tai yra įmonei raktas į sėkmę ir lyderystę. Nors verslas skiria didžiausią dėmesį pelnui ir grąžai, bet žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos ir konkurencingumo aspekto, daugelis įmonių pradeda suprasti, kad inovatyvių produktų kūrimas ir bendradarbiavimas su mokslo institucijomis gali jiems garantuoti pranašumą prieš konkurentus rinkoje. Todėl perspektyvios ir į ateitį žvelgiančios kompanijos stengiasi įgyti naujų žinių, domisi naujomis technologijomis, metodais, ieško galimybių, kaip sukurti geresnį produktą ar paslaugą. Mokslo institucijos gali joms padėti sukurti prototipus, atlikti galimybių studijas, padėti testuoti produkto savybes ir panašiai. Remiantis sėkmingų globalių kompanijų pavyzdžiais, tokių kaip Apple, Google, pastebime, kad Lietuvos įmonės pradeda dirbti remiantis „atvirų inovacijų“ metodu, stengdamosi bendradarbiauti su įvairiais partneriais projektuose, dalytis žiniomis, komercializuoti tyrimų rezultatus ar licenzijuoti technologijas.

Ar valstybė pajėgi suteikti pakankamą finansinę paramą startuoliams?

Valstybė ženkliai skatina startuolių kūrimąsi ir tokios iniciatyvos yra sveikintinos. Startuoliams pagalba reikalinga pačioje įsikūrimo pradžioje, tai yra pirmaisiais jų gyvavimo metais. Šis ankstyvasis „sėjos“ etapas yra startuoliams pats sunkiausiais, nes trūksta investicijų, patalpų, reikalingų kontaktų, taip pat ekspertinių konsultacijų teisiniais, finansavimo, produkto vystymosi klausimais bei įvairios kitos informacijos.
Jau ketverius metus MITA administruoja Švietimo ir mokslo ministerijos remiamą MTEP rezultatų komercinimo priemonę, kurios tikslas – steigti mokslui imlias įmones, skatinti universitetus orientuoti tyrimų veiklą į komercinimą ir praktinį pritaikymą. Kasmet organizuojamas konkursas ragina universitetus burti profesionalias startuolių komandas. Naujų verslų kūrėjai – tai studentai, mokslininkai ir tyrėjai, dirbantys technologijų mokslų srityje, kurie turi unikalią galimybę įgyvendinti savo idėjas. 2012-2015 m. buvo skelbiami 4 konkursai, įkurtos 48 naujos įmonės, projektams skirta 0,9 mln. eurų, sukurta daugiau kaip 90 darbo vietų, pateikta rinkai daugiau kaip 80 inovatyvių produktų ir parengtos 8 patentinės paraiškos. Manyčiau, kad šią iniciatyvą reikalinga tęsti ir startuolius remti, o vėlesnių investicijų pritraukimu įmonės plėtrai jau turėtų rūpintis patys startuoliai.

Ūkio ministerija kartu su MITA, mokslo ir technologijų parkais bei universitetais taip pat turi strateginių projektų, kurie skatina inovatyvių, technologinių startuolių kūrimąsi ir inkubavimą visoje Lietuvoje. Didelio pasisekimo yra sulaukusios mūsų iniciatyvos „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS) ir „Naujų technologinių įmonių inkubavimas (TECHNOSTARTAS)”. Jų dėka įkurta daugiau 120 startuolių visoje Lietuvoje bei apie 200 naujų darbo vietų.

Valstybė ir toliau rodys išskirtinį dėmesį startuoliams. Naujame ES finansavimo periode Švietimo ir mokslo ministerija numatė skirti 10 mln. eurų naujų, mokslui imlių įmonių steigimui („spin-off“ įmonėms). Bankai ir rizikos kapitalo fondai kol kas atsargiai žiūri į tokių įmonių kūrimą, nes technologiniai verslai yra rizikingi, jų veikla sunkiai įvertinama ir prognozuojama, todėl labai gerai, kad valstybė šioje vietoje aiškiai demonstruoja prioritetą tokiems verslams.

Kokiose srityse daugiausia dirba naujoms mokslo žinioms imlios įmonės?

Naujos įmonės dažniausiai steigiamos informacinių technologijų, nanotechnologijų, biotechnologijos, mechatronikos ir lazerių srityse. Tačiau produktai yra kuriami panaudojant tarpdisciplinines žinias iš kelių sektorių, todėl kartais sunku įmonę priskirti vienam konkrečiam sektoriui, pavyzdžiui, sukurta išmani pragulų prevencijos lova reikalauja mechatronikos ir medicinos žinių. Žinoma, didelė dalis įmonių būtinai savo produktus sieja su informacinėmis technologijomis, nes kuriamos aplikacijos, įvairios programėlės, tačiau produktai aktualūs įvairiose srityse: transporto, energetikos, medicinos, elektronikos, kosmetikos, biotechnologijų, aviacijos ar kosmoso pramonėje. Galėčiau paminėti keletą sėkmės istorijų, kurios iliustruoja, kokiose srityse dirba mūsų įmonės ir kokių rezultatų pasiekė.

Įmonė UAB „Nanoavionika“ yra viena pirmųjų Rytų Europoje kosmoso technologijų pradedančiųjų įmonių, gavusių rizikos kapitalo fondo investiciją. 200 tūkst. eurų vertės investiciją šiai įmonei skyrė rizikos kapitalo fondai „Practica Seed Capital“ ir „Practica Venture Capital“, administruojami „Practica Capital“. Įmonės komandos branduolį sudaro pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LituanicaSAT-1“ kūrėjai – Vilniaus universiteto darbuotojai. Įmonė specializuojasi kurdama mažiesiems palydovams skirtus produktus ir paslaugas.

Lietuvos startuoliai džiaugiausi ne tik investicijomis, bet ir sutartimis su didelėmis kompanijomis bei apdovanojimais. Pavyzdžiui, jauna Lietuvos technologijų įmonė „SEMS Technologies“, sukūrusi klientų srautų skaičiavimo ir analizės sprendimą „SEMSeye“, nesenai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su „Teo“ ir jau derasi su „TeliaSonera“. Lietuvoje už technologines inovacijas apdovanoto „SEMSeye“ produkto kūrėjai yra atrinkti tarp 24 globaliai perspektyviausių „Intel“, „Cisco“ ir „T- Mobile“ vystomų daiktų interneto projektų.

Jaunai biomedicinos technologijų įmonei UAB „Biomė” įteiktas prestižinis įvertinimas iš Silicio slėnio - ji tapo kasmetinio pasaulinio konkurso „TiE50 TOP Startup 2015“ įmonės nugalėtoja, kuriai “, kuriai suteikta galimybė naudotis šio konkurso prekės ženklu. Įmonė sukūrė sintetinio kaulo pakaitalą, kuris gali būti naudojamas odontologijoje kaulo audinio regeneracijai. Prototipas sukurtas bendradarbiaujant su Kauno technologijos universiteto mokslininkais.

Ar sėkmingai Lietuva vykdo programą Eureka, kokie pasiekimai čia svarbiausi žvelgiant nuo jos starto?

EUREKA yra Europos iniciatyva, skirta skatinti pramonės konkurencingumą. Programa remia tarptautinius projektus, orientuotus į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir inovacijas. Lietuva EUREKA valstybe nare tapo 1999 m. ir dalyvauja net 98 tarptautiniuose projektuose. Pagrindinės bendradarbiaujančios su Lietuva šalys yra Suomija, Lenkija ir Belgija. Daugiausiai projektų inicijuojama pramonės sektoriuose, biotechnologijų/medicinos sektoriuje ir energetikoje. Projektų pagrindinės dalyvės mažos ir vidutinės įmonės (54 proc.) bei mokslo ir studijų institucijos (39 proc.).

Programa skatina ne tik daugiašalį, bet ir dvišalį bendradarbiavimą, pavyzdžiui kasmet inicijuojami jungtiniai Lietuvos-Izraelio valstybių konkursai. Šiuo metu bendradarbiaujant su Izraeliu įgyvendinami keturi EUREKA projektai, kuriose dalyvauja Lietuvos įmonės kartu su universitetais.

Projektuose atliekami naujausi tyrimai ir kuriamos inovacijos tarptautinei rinkai. Vienas iš jų, UAB „RMD Technologies“ kartu su Vilniaus universitetu projekte „Roboto ranka neįgaliems“ kuria į paralyžuotuosius orientuotą programinę įrangą, skirtą mechaninių robotinių rankų valdymui. Ši inovacija bus pritaikyta ir skirta tiems vartotojams, kurie negali atlikti tikslių valdymo veiksmų ar negali manipuliuoti jokia fizine įranga. Galime taip pat pasidžiaugti, kad įmonės UAB „Bioseka“ vykdomas projektas su partneriais iš Izraelio 2014 m. pelnė Ūkio ministerijos verslo ir mokslo partnerystės konkurso apdovanojimą. Šiemet turime pirmą kartą inicijuotą ir jungtinį Lietuvos-Šveicarijos konkursą, pagal kurį gautas rekordinis skaičius – net 18 projektinių pasiūlymų. Tad džiaugiamės, kad EUREKA programoje mokslinio potencialo apjungimas, pritraukiant žinioms imlias įmones dirbti kartu su mokslininkais ir dalyvauti tyrimuose, skatina technologinius pokyčius bei pasaulinio lygio inovacijas.

Jūsų vadovaujama agentūra regis nemažai nuveikė intelektinės nuosavybės apsaugos srityje?

MITA skatina verslą ir mokslą rūpintis intelektinės nuosavybės apsauga tarptautiniu mastu ir skiria šiai sričiai didelį dėmesį. Ūkio ministerijos parama skiriama išradimų patentavimui, patento paraiškų paieškai ir dizaino registracijai. Kasmet pastebime, kad besidominčių patentavimo klausimais daugėja. Net tik mokslas, bet ir verslas pradeda rūpintis ir saugoti savo intelektinę nuosavybę ir tai pamažu tampa strategine įmonių veiklos dalimi, kuriai skiriamas vis didesnis vadovybės dėmesys. MITA yra skyrusi virš 1,4 mln. eurų paramą 254 projektams (220 įmonių, 34 mokslo ir studijų institucijų projektams). Dažniausios išradimų technikos sritys: biochemijos, lazerių, organinės ir neorganinės chemijos, žemės ūkio. Tikimės, kad ateityje susidomėjimas tik augs. Gauname daug klausimų, darome konsultacinę ir šviečiamojo pobūdžio veiklą, rengiame seminarus, kviečiame užsienio pranešėjus, bendradarbiaujame su Valstybiniu patentu biuru. Pastebime, kad vyksta dideli pokyčiai ir universitetuose: atnaujinama teisinė bazė, steigiami technologijų perdavimo centrai, įdarbinami intelektinės nuosavybės specialistai, mokslininkai aktyviai domisi patentavimo klausimais. Šie pokyčiai ateityje duos gerų rezultatų.

Neseniai įvyko Vilniaus inovacijų forumas „Innovation Drift“ 2015, kokie šio tarptautinio renginio tikslai ir akcentai?

Vilniaus inovacijų forumas organizuojamas jau antrą kartą Lietuvoje, pirmą kartą jis vyko 2013 m. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai ir tapo kas antrus metus vykstančiu gražiu renginiu. Tai yra didžiausias inovacijų renginys Baltijos valstybėse, kuriame renkasi pasaulinio lygio pranešėjai, inovacijų ekspertai, politikai, verslo lyderiai, akademinės bendruomenės atstovai ir visi besidomintys naujomis tendencijomis technologijų srityje. Taigi šiuo renginiu siekiame sukurti aukšto lygio diskusijų platformą inovacijų ir mokslinių tyrimų tema, atkreipiant dėmesį į europinius iššūkius, kurie susiję su ekonomikos augimu ir naujų darbo vietų kūrimu. Forumas dalijasi gerąja patirtimi ir ateities įžvalgomis apie Europos konkurencingumą ir globalines problemas. Šiais metais pagrindinė forumo tema buvo ateities inovacijos ir ateities verslai. Daugiausiai lankytojų ir žiniasklaidos dėmesio sulaukė buvęs socialinio tinklo „LinkedIn“ vadovas Europoje Kevinas Eyresas bei kosmines ekspedicijas į Marsą planuojančios įmonės „Mars One“ vadovas, verslininkas Basas Lansdorpas. Dviejų dienų konferencijos metu buvo organizuojama daugybė paralelinių sesijų įvairiomis tematikomis: kūrybinės industrijos; kosmoso ekonomika; bioekonomika; intelektinė nuosavybė; bepiločiai orlaiviai ir kt.

Pastebime, kas Forumas auga: šiemet Forume apsilankė daugiau kaip 1500 dalyvių, jame pranešimus skaitė virš 60 pranešėjų iš 30 šalių. Forumas pritraukė pranešėjus iš NASA, CERN, Google, Pasaulinio ekonomikos forumo, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos ir daugybės kitų organizacijų. Forumą globojo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, kuris atidarė renginį ir kartu su ūkio ministru apdovanojo nacionalinio verslo ir mokslo partnerystės konkurso 2015 nugalėtoją – įmonę UAB „Biocentras“.

Didelio susidomėjimo forume sulaukė ir reklamos agentūros „New!“ vieno iš įkūrėjų Tomo Ramanausko ir rašytojo Kristupo Saboliaus kūrybinės dirbtuvės pradedantiesiems verslininkams – jose apsilankė apie 400 dalyvių. Žiūrovai taip pat itin domėjosi įmonės „Gaumina“ direktoriaus Dariaus Bagdžiūno, verslininko Iljos Laurso ir inovatyvaus žaislo „VaiKai“ kūrėjo Mato Petriko pranešimais. Gausiai lankyta ir forume vykusi startuolių sukurtų technologijų paroda, kurioje buvo eksponuojami lyg iš ateities atkeliavę 30 lietuvių kūrėjų darbai – nuo mažųjų palydovų dalių iki interaktyvių medinių žaislų. Forumo metu buvo galimybė užmegzti naudingų kontaktų, įvyko virš 40 verslo susitikimų.

Vyriausybė yra patvirtinusi Nacionalinės pažangos programą (NPP), kuri nubrėžia valstybės vystymosi žingsnius 2014–2020 metams. Vienas iš NPP programos tikslų – kurti mokslo, studijų ir verslo bendradarbiavimo paskatas, skatinti bendradarbiavimą plėtojant MTEP, stiprinti MTEP infrastruktūrą ir žmogiškąjį kapitalą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Šimonytė apsisprendė dėl Prezidento rinkimų – apie abejones kalba būtuoju laiku (59)

Artėjančių prezidento rinkimų lygtyje lieka vis mažiau nežinomųjų. Bet tie nežinomieji yra...

Neįvykus koncertui pasijuto maitinama pažadais: kiek galima laukti savų pinigų? (1)

Į DELFI kreipėsi skaitytoja Kristina, kuri neįvykus koncertui jau daugiau nei mėnesį laukia savo...

Numuštas Rusijos lėktuvas: kas tai per orlaivis ir ką jis veikė šalia Lietuvos (527)

Po to, kai Sirijos priešlėktuvinės pajėgos virš Viduržemio jūros numušė Rusijos lėktuvą...

Kokių paltų galima įsigyti Gariūnų turguje: vilioja įvairove, bet gali tekti pakloti net 400 eurų balsavimas (105)

Paltas – vienas būtiniausių šaltojo sezono atributų, tad jo paieškomis reikėtų pradėti...

Aktualu tūkstančiams: imigrantai iš ES po „Brexit“ gali prarasti visas privilegijas (33)

Jei Didžioji Britanija laisva valia sprendžia migracijos klausimus, ji neturėtų teikti...

Kaip iš lūšnyno legendinis Kauno kvartalas pamažu tampa prestižiniu: anksčiau net elektrą turėti buvo prabanga (9)

Sparčiai nyksta legendinio Žaliakalnio kvartalo, praminto „Brazilka“, autentika. Pirmosios...

Esė „Kaip nužudyti savo vyrą“ autorė įtariama nužudžiusi savo vyrą

Įtempto siužeto romanų autorė Nancy Crampton-Brophy, kai kuriems galbūt pažįstama iš tokių...

Rodo salos kaimynę aplankę lietuviai: neveltui ji tituluojamą kaip vieną gražiausių salų (4)

Viena mažiausių Dodekaneso salyno salų – Symi sala – nuo Rodo salos nutolusi apie 40-45...

Po numušto Rusijos lėktuvo tragedijos – pirmasis JAV atsakas (5)

JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį išreiškė apgailestavimą dėl Sirijoje...

Skyrybų įkarštyje naują konfliktą Martinavičiai malšino smurtaudami vienas prieš kitą – abu atsidūrė policijos komisariate (39)

Šiuo metu besiskiriantys Sigitas ir Natalija Martinavičiai išgyvena ne pačius geriausius laikus....