aA
Kasmet visos pasaulio šalys suskumba rinkti žymiausius sportininkus, menininkus, mokslininkus, dalijamos prestižinės premijos. Baigiantis šimtmečiui žymiausiųjų rinkimai tampa dar aktyvesni. Neesame pirmieji ieškantys savo krašto garsenybių. Panašaus pobūdžio visuomenės nuomonės apklausos buvo vykdomos tūkstantmečių sandūroje. Yra žinomas dokumentinių filmų apie žymiausius lietuvius sukūrimo projektas. Atrodytų, ką dar čia galima atrasti naujo?
© DELFI / Tomas Vinickas

Manome, kad naujo atrasti galima visada, reikia tik parinkti naujus ieškojimo būdus arba, kaip tai vadina mokslininkai, naują metodiką. Pabandysime tai paaiškinti plačiau.

Jei gatvėje sutikto žmogaus paklaustume „Kas labiausiai garsina Lietuvą?”, greičiausiai būtų išvardinti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti objektai: Vilniaus senamiestis, Kernavė, Kuršių Nerija, paminėtas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Jonas Mekas, gal dar Lietuvių misija Afganistane ar krepšinis. Labiau apsiskaitę žmonės paminėtų dar kelis UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektus: Struvės geodezinį lanką, kryždirbystę, dainų šventes, dar keletą žymių žmonių pavardžių, gal dar lazerius ar GAIA projektą.

Tačiau, jei rimtai norime rinkti žymiausius lietuvius, negalime remtis žmonių atmintimi (visuomenės nuomonių apklausomis), nes žmogaus atmintis siekia ne ką daugiau nei šimtą metų. Antrasis trūkumas yra tas, kad atmintis išryškina ne objektyviai, bet kiekvienam žmogui asmeniškai svarbius dalykus. Be to, atmintis valdoma stereotipų. Šiais laikais pelnytai gerbiame XIX a. pabaigos – XX a. pradžios Lietuvos valstybės kūrėjus: Joną Basanavičių, Vincą Kudirką, Joną Yčą, Petrą Vileišį ir kitus. Nebūtų jie tada sukūrę Lietuvos, neturėtume jos ir dabar. Turbūt gyventume panašioje šalyje, kokia yra šiuolaikinė Baltarusija. Tačiau Lietuvos nepriklausomybės kūrimo metu buvo labai susiaurinta lietuvybės supratimo erdvė ir laikas. Iš esmės lietuviškumo požymiais pasirinkta lietuvių kalba ir valstietiška kilmė. Tokiu būdu matuojant Lietuvos teatro istorija prasideda nuo “Amerikos pirtyje”, o Lietuvos dailės istorija nuo M.K. Čiurlionio.

Mūsų vykdomoje atrankoje pabandėme išvengti panašių netikslumų. Pirmiausia tyrimų erdve vietoje žmogaus atminties pasirinkome internetą. Nepykite knygų mylėtojai, taip elgiamasi ne dėl to, kad negerbtume įprastinių leidinių. Paprasčiausiai priimame Manuelio Kastelso idėjas apie šiais laikais vykstantį perėjimą į tinklaveikos visuomenę. Iš esmės net nesigilindami į skaitmeninių technologijų taikymo entuziastų ar skeptikų nuomones, turime pripažinti, kad gyvename pereinamajame laikotarpyje tarp industrinės ir tinklaveikos visuomenių. Šį perėjimą pastebi ir kiti mokslininkai.

Prancūzų filosofas Mišelis Fuko dabarties lūžį pavadino perėjimu iš disciplinos visuomenės į kontrolės visuomenę; austrų kilmės filosofas Karlas Poperis – iš uždarosios į atvirąją visuomenę; iš Danijos kilęs prekių ženklų teoretikas ir praktikas Martinas Lindtromas naująjį darinį vadina asmeninio pasirinkimo karta (transliuotojų karta); chemijos srities Nobelio premijos laureatas Ilja Prigožinas – evoliucionuojančia negrįžtamąja sistema, o Tomas Hylandas Eriksenas – greičio visuomene, dar vartojami žinių visuomenės, informacinės ar informacijos visuomenės pavadinimai. Internete galime rasti ištisą šiukšlyną, tačiau, mokėdami rinktis ir atsirinkti jame atversime tikrą lobyną. Mūsų atrankos metu buvo taikomos įvairios interneto teikiamos priemonės, pradedant paprasčiausia google ir baigiant naršymu Mokslo citavimo indeksų duomenų bazėse.

Antrasis siekis yra objektyvumas. Internete ieškojome žymių žmonių pavardžių, jas aptarinėjome su įvairių sričių ekspertais, atsižvelgėme į jų siūlymus. Pagrindinis siekis buvo surasti ne tuos žmones, kurie yra svarbūs mums, o tuos, kurie yra visuotinai labiausiai nusipelnę, labiausiai matomi pasaulyje, o per juos matoma tampa ir Lietuva.

Bene paprasčiausia apibrėžti sportininkų nuopelnus – galima skaičiuoti medalius olimpiadose, pasaulio, žemyno čempionatuose, vertinti medalių spalvas, pergales svarbose tarptautinėse varžybose, esamus ir buvusius reitingus. Panašiai galima vertinti ir karvedžius. Juk ar ne dydis karvedys, kurio planas sužlugdė patį Napoleoną?

Kur kas sunkiau įvertinti mokslininkų nuopelnus. Bene didžiausias mokslininko pasiekimas yra eponiminis įvertinimas. Tai yra kai mokslininko vardu pavadinamas dėsnis, taisyklė. Tokį savo karšte turime bene tik vieną – Teodorą Grotusą. Panašaus lygio įvertinimas geografui yra jo vardo užfiksavimas pasaulio žemėlapyje. Tokių lietuvių taip pat buvo ne vienas, o bene žymiausias Jonas Čerskis. Dar svarbu tarptautinės ar nacionalinės mokslo mokyklos sukūrimas – taip pamatome kiek mokslininkas turi pasekėjų. Taip pat svarbūs citavimo indeksai – per juos sužinome, kiek mokslininko idėjos paplitę pasaulyje, kiek jos veikia kitų mokslininkų idėjas. Na ir, žinoma, įvairūs prizai ir premijos, pradedant nacionalinėmis ir baigiant Nobelio. Tačiau kaip gauti Nobelį humanitarui?

Dar sunkiau atrinkti menininkus ar politikus. Rašydami interneto reitingus laikėmės dviejų pagrindinių stulpų. Pirmasis tai duomenys apie dešimt populiariausių kalbų pasaulyje ir internete 2007 metais. Kaip manote, kas užėmė pirmąją vietą? Jei manote, kad kinų kalba – klystate. Ir pasaulyje, ir internete absoliučiai pirmauja anglų kaba. Teigiama, kad pasaulyje gyvena daugiau kaip 2 milijardai mokančių angliškai, ir yra daugiau kaip 300 milijonų anglakalbių interneto vartotojų. Antrasis stulpas – mokslinių publikacijų kalba. Bibliometrijos tyrimų duomenimis (tai toks įdomus mokslo metodas, nagrinėjantis mokslines knygas ir straipsnius) daugiau kaip 80 procentų žymiausių pasaulio mokslo leidinių yra parašomi anglų kalba. Taigi, turbūt supratote, kad domėsimės ne apskritai lietuvių paminėjimais internete, bet tik paminėjimais anglų kalba. Taip taip, puikiai suprantu, kad tai sukuria geresnes sąlygas JAV lietuviams, tačiau, čia turbūt galioja ta pati taisyklė, kaip ir su internetu: tokia jau realybė – jei šių laikų pasaulyje nori būti matomas turi būti matomas anglakalbėje aplinkoje.

Trečiasis noras buvo stereotipų vengimas. Čia panaudojome geografinės erdvės ir laiko išplėtimo metodus. Į lietuviškumo erdvę įtraukėme kiekvieną, turintį ryšių su Lietuva. Šis modernus požiūris, randa vis daugiau šalininkų šių dienų Lietuvoje. Pats žodis “lituanistika” jau suprantamas kaip: “humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raida ir dabartis”. Taigi mūsų atrankoje apėmėme ne tik dabartį bet ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, ne vien lietuvius bet ir Lietuvoje gimusius kitų tautų žmones. Visi, kurie yra lietuviškos kilmės, gimę Lietuvoje ar dirbę Lietuvoje gali būti laikomi Lietuvos meno, kultūros, mokslo veikėjais.

Čia skelbiame visą mūsų sudarytą sąrašą su nurodytomis žmonių veiklos sritimis:


Manote, kad didžiuotis verta ir kitais lietuviais? Turite savo pasiūlymų? Siųskite juos el.paštu pilieciai@delfi.lt

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: lietų ir šlapdribą pakeis sniego pusnys (6)

Pirmadienį orus lems ciklonas keliaujantis nuo Atlanto vandenyno . Dangumi plauks niūrūs,...

„Paskutinis skambutis“ praėjo ramiai, tačiau tuo viskas dar nesibaigia (555)

Sekmadienį Vilniuje vykusioje masinėje protesto akcijoje „Paskutinis skambutis“ susirinko apie 6...

Kad pritrauktumėte šio milijardieriaus dėmesį, jums reikia iškristi iš mokyklos (40)

Kadaise sėdėjęs kalėjime už automobilių vagystę, Tally Fofana dabar sulaukia paramos iš...

Ir Jasikevičius, ir Adomaitis turi prastų naujienų (68)

Sunku prisiminti, kada paskutinį kartą mūšis tarp Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Ryto“...

Kaunietis pasipiktino ligoninės darbu: numirėliui juk nėra kur skubėti (24)

„ Kas vyksta Kaune “ redakciją pasiekė Kauno klinikinės ligoninės administracijos darbu...

Šapoka: bandoma pažadinti Marxo šmėklą priešinsis bet kokiam pinigų mokytojams didinimui (518)

Finansų ministras Vilius Šapoka LRT TELEVIZIJOS laidos „ Savaitė “ studijoje teigė, kad...

Karieta su žirgais ir žiedlapiai iš sraigtasparnio: ištaigingos mafijos vadeivos laidotuvės pagaliau atvėrė akis namai – prabangūs iki absurdo (77)

Romos policija ėmėsi griauti aštuonis prabangius namus, pastatytus, kaip įtariama, mafijos klano,...

Vilniaus priemiestyje, magistralėje, žuvo mikroautobuso partrenktas jaunuolis (30)

Sekmadienio vakarą, apie 20.20 val., Vilniaus r., sostinės priemiestyje Raisteniškėse,...

Apžvalgininkas: premjeras nesuvokia, kad jis nėra Venesuelos policijos generolas (790)

Vargu, ar premjeras Saulius Skvernelis tikėjosi, kad nepatenkintų dėl etatinio apmokėjimo...

Į Paryžių nuvykęs lietuvis rado iki šiol skaniausius desertus, dėl kurių alpsta visas pasaulis: vieneto kaina – 2,5 euro (60)

Turbūt nėra tokių žmonių, kuriems nepatiktų desertai , tačiau dar smagiau juos valgyti, kai...