Su pensijų fondais dirbantys ekspertai išskiria bent kelias su jais susijusių klausimų grupes. Dvejojantys, ką daryti su savo finansais, žmonės nori užsitikrinti sočią senatvę, tačiau tuo pat metu yra apipynę pensijų fondų sistemą mitais, neduodančiais jiems ramybės.

1 mitas: valstybė surenka mokesčius ir pervesdama dalį jų pensijų fonduose kaupiantiems žmonėms, atima pinigus iš dabartinių pensininkų

Į antros pakopos pensijų fondą, kaupėjui pasirašius sutartį, pereina 2 procentiniai punktai žmonių sumokamų „Sodros“ įmokų. Yra manančių, kad jei šios įmokos nepereitų į pensijų fondą, tai jos būtų padalijamos dabartinių pensininkų išmokoms.

„Sodros“ mokestį sumoka žmogus. Vien tik tai, kad pervedimas į antros pakopos pensijų fondą vyksta per Valstybinio socialinio draudimo fondą dar nereiškia, kad tai yra valstybės pinigai“, – aiškino Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas.

„Jei aš duodu pinigus Petrui, kad šis juos perduotų Jūratei, juk sumoku aš, o ne Petras. Tiesa, jei žmogus pasirenka kaupti, šių pinigų nebegauna Valstybinio socialinio draudimo fondas. Bet juk tokia ir yra kaupimo esmė – tie žmonės, kurie nori kaupti savarankiškai, dalį savo sumokamų įmokų skiria privačiam kaupimui ir ateityje sumažina finansinę naštą valstybiniam fondui“, – aiškino ekspertas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys pridūrė, jog taip valstybė bando subalansuoti demografinės situacijos nulemtas problemas. Jei dabar gyvenantys jaunuoliai ir valstybė nesiims jokių veiksmų, tai tikėtina, kad po 30 metų jie gaus tik 28 – 30 proc. savo dabartinio atlyginimo. Siekiant, kad ta suma siektų apie 50 proc., skatinamas kaupimas pensijų fonduose.

2 mitas: finansuojami turtingieji

V. Žukauskas aiškino, kad „mokestinės lengvatos, suteikiamos trečiai pakopai, skirtos tam, kad žmonės būtų skatinami patys labiau rūpintis savo senatve. Šiomis lengvatomis naudojasi ne tik pasiturintys, tačiau ir mažiau uždirbantys asmenys.“

3 mitas: krizės laikotarpiu visi sutaupyti pinigai išnyks

Kaip pasakojo Š. Ruzgys, investuoti pinigus į fondus galima keliais skirtingais būdais, pagal kelias skirtingas rizikos kategorijas, tačiau jas renkantis reikėtų atsižvelgti į savo amžių. Pradžioje verta investuoti į rizikingesnius fondus, tačiau ilgainiui rizikos elementą derėtų mažinti. Svarstant apie išėjimą į pensiją iškart, kai tik sulaukiate pensinio amžiaus, tikrai verta pinigus investuoti į nerizikingą fondą, kur jų augimas bus minimalus, tačiau tikrai būsite užtikrintas dėl išlaikytos jų vertės.

„Krizės bijoti neverta: praktika jau rodo, kad kai 2008 m.viskas nukrito, visai netrukus, per kelerius metus jau buvo galima matyti fondų iškilimą ir susilyginimą su buvusia verte, o dar praėjus kiek laiko buvo pastebimas ir augimas“, – pasakojo Š. Ruzgys. Jo nuomone, į trumpalaikius fondo vertės svyravimus dėmesio kreipti neverta, nes jų per gyvenimą gal bus kokie penki, šeši. Dėl to, nukritus fondo vertei tikrai neverta jį pervesti į mažos rizikos fondą, kurio augimas neatpirks infliacijos nuostolių. Kiek atsargiau fondo vertės svyravimą derėtų įvertinti artėjant pensiniam amžiui.

4 mitas: fondai bankrutuos

„Neįmanoma, kad fondai bankrutuotų, nes jie labai stipriai saugomi ir jų veikla griežtai reglamentuojama. Visų pirma, jų lėšos yra atskirtos nuo bendrovės, jiems draudžiama investuoti į išvestines finansines priemones, nustatoma, kiek jie gali investuoti vienur ar kitur. Negana to, jų veiklą stebi Lietuvos bankas, kuris patvirtina kiekvieną sandorį, peržiūri transakcijas ir patvirtina, kad tai, ką fondų valdytojai perka ar parduoda, yra legalu“, – sakė Š. Ruzgys ir pridūrė, kad pinigai iš fondų niekur nedingsta: svyruoja tik jų vertė.

Jo nuomone, fondas bankrutuoti galėtų dviem atvejais. Visų pirma, visų pasaulio įmonių akcijų vertė turėtų nukristi iki nulio. Antra, pasaulį turėtų ištikti kokia nors didelė nelaimė, pavyzdžiui, nukristų meteoritas ar grėstų apokalipsė: tik tokiu atveju pensijų fondai ir jų duodama grąža niekam nerūpėtų.

5 mitas: investuoti neverta

„Ką reiškia neverta? Man atrodo, pinigai dar nėra niekam pakenkę“, – sakė Š. Ruzgys ir patvirtino, kad ir antros, ir trečios pakopos fonduose kaupiantiems žmonėms tai daryti apsimoka.

Nusprendusieji kaupti antros pakopos fonduose, atgauna dalį savo mokesčių, kurių kitu atveju neatgautų, o pridėję 2 proc. atlyginimo, gauna 1 proc. (nuo kitų metų 2 proc.) nuo vidutinio darbo užmokesčio. Įgyvendinus tam tikras sąlygas, kaupiantiems trečios pakopos fonduose grąžinama 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (92)