Lietuvos zoologijos sodas per šių metų pirmą pusmetį jau sulaukė 67 tūkstančių lankytojų. Pernai per tą patį laikotarpį buvo tik 54 tūkstančiai. Kas taip traukia žmones? Viena iš zoologijos sodo veiklos užduočių – gamtamokslis švietimas, bet panašu, kad ir be edukacijos galima įdomiai ir smagiai praleisti laiką. O Lietuvos zoologijos sodas turi ką pasiūlyti – papildytos gyvūnų ekspozicijos, galimybė stebėti gyvūnus beveik nuo pat jų gimimo, atsiranda ir kitų pramogų.
Palšasis grifas
© Lietuvos zoologijos sodo nuotr.

Permaininga vasara, nenuspėjami orai gena žmones iš gamtos, tad kodėl neaplankius gyvūnų? Lietuvos zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas papasakojoб ką galima nuveikti vasarą zoologijos sode.

- Pažįstate zoologijos sodo kiekvieną kampelį. Ką pats asmeniškai rekomenduotumėte pamatyti zoologijos sodo lankytojams?

- Vos įžengus pro vartus į zoologijos sodą, kanopinių gyvūnų alėjoje žmones pasitinka ir stebina stumbrai ir kupranugariai. Gale tako visus traukia tigrų voljeras. Dažnai žmonės iš nežinojimo praleidžia stumbrų voljero nugarinėje pusėje esantį šiaurinių elnių voljerą. Tai siauru takeliu prieinamas, išplėstas ir nauja tvora aptvertas voljeras dabar jau papildytai šiaurinių elnių ekspozicijai. Lankytojai nuo praėjusių metų gali pamatyti lapes ir korsakus voljere, kur ankščiau buvo baltasis lokys. Žmonės dar gali praeiti koridoriumi pastato viduje ir susipažinti su buvusiam lokiui skirtomis vidinėmis patalpomis. Aukštutinėje zonoje žmones labai traukia ruonis Kajus ir liūtė Molė. Šiais metais buvo suremontuotas beždžionynas. Remontas buvo atliktas akcijos „Pirk dramblį“ lėšomis ir rėmėjų pastangomis. Zoologijos sodo terariumo gyvūnų kolekcija yra nemaža ir tvarkingai prižiūrima, tačiau pats pastatas senas, todėl užsitikrinus ES finansavimą, bus statomas naujas didesnis pastatas ropliams. Visus viršutinės teritorijos gyvūnus sunku būtų ir išvardinti, tačiau visi jie yra gamtos turtas ir yra verti dėmesio bei susipažinimo. Apatinėje zoologijos sodo dalyje vyraujanti yra paukščių ekspozicija – povai, fazanai, pelikanai, didžiosios papūgos ir plėšrieji paukščiai. Visgi, daugiausia dėmesio sulaukia didžiausi sodo gyvūnai – žirafos. Šalia žirafų yra eilė voljerų: begemotams, kengūroms, tapyrams, zebrams ir gnu. Šlaitas kalnų ožiams reikalauja dirbtinų uolų ir tas yra numatyta zoologijos sodo planuose.

Zoologijos sodo plotas yra daugiau kaip 15 ha, tačiau šiuo metu zoologijos sodo išnaudojamas plotas yra tik kiek daugiau kaip 7 ha, t. y. 44 proc. Didelę sodo dalį užima šlaitai. Aukštutinėje terasoje planuojamas intensyviausias užstatymas. Turėtų būti nugriauti pastatai kanopinių gyvūnų alėjoje, ardomi menkaverčiai voljerai. Ateityje planuojama rekonstruoti kai kuriuos esamus pastatus (beždžionyną, senąjį liūtų voljerą, baltųjų meškų pastatą, tigrų voljerą), bei statyti naujus pastatus: terariumą, akvariumą, zoomokyklėlę, modernias gyvūnų ekspozicijas su žiemojimo patalpomis ir pan.

- Be gyvūnų lankymo, ar yra kitos veiklos zoologijos sode?

- Nors zoologijos sodo dabartinis prioritetas dirbti gyvūnų gerovės kryptimi, tačiau reaguodami į lankytojų poreikius ir lygiuodamiesi į kitus Europos zoologijos sodus, plečiame papildomų paslaugų asortimentą.

Teikiame papildomai mokamas paslaugas - jodinėjimo ir pasivažinėjimo vežimaičiu, taip pat sodo teritorijoje veikia kavinė, pripučiamų batutų atrakcionas, vaikiškų elektromobilių nuoma, karuselė ir čiuožykla „Pas žirafą“. Iki metų pabaigos planuojame atidaryti suvenyrų kioską.

- Kokių naujų gyvūnų atsirado? Kokie sulaukia daugiausiai dėmesio?

- Birželį pas mus apsigyveno antrasis poni arkliukas, gegužės gale atsirado nendrinių katinų ir šveicariška juodanosė avis, nuo vasario mėnesio gyvena palšasis grifas, nuo praėjusių metų pabaigos jūrinis erelis, madagaskariniai fudžiai, nykštukinio begemoto patinas.

Svarbiausias ir vertingiausias 2014 m, Lietuvoje įsigytas naujas eksponatas – tai palšojo grifo patinas, vardu Tugarinas, iš Kaliningrado zoologijos sodo. Palšiesiems grifams Lietuvos zoologijos sode teikiamas išskirtinis dėmesys: jo monumentas prie zoologijos sodo vartų pasitinka čia atvykstančius lankytojus. Dar 1938 metais prof. Tado Ivanausko įkurto zoologijos sodo atidarymo dieną tarp nedaugelio, apie 40-ies, eksponatų, puikavosi ir palšieji grifai. Viena iš šių grifų patelė išgyveno net iki 1995 metų ir išaugino keletą jauniklių. Šie ilgaamžiai paukščiai, kaip ir dauguma plėšriųjų paukščių, nelaisvėje sunkiai veisiami, turi didžiulę paklausą tarp zoologijos sodų. Per paskutinius 12 mėnesių juos pavyko išveisti tik 10-yje zoologijos sodų iš 90-ies, kuriuose laikomi šie paukščiai. Tad šiuo metu buvusiai zoologijos sode palšojo grifo patelei patino teko laukti ne vienerius metus. Subrendus patinui, maždaug po metų, dviejų, galime tikėtis pirmųjų jauniklių.

Nendrinės katės nėra nauja rūšis Lietuvos zoologijos sode, tačiau nuo 1996 m. iki šiol, t.y. 17 metų laikotarpį šios rūšies neturėjome. 2013 m. gale iš Kauno gyvūnų globos draugijos priėmus nendrinės katės patiną vardu Rokis (Rokiškio rajone sugautas ūkininko sodyboje), teko ieškoti jam patelės. Tokiu būdu šių metų gegužės mėnesį Lietuvos zoologijos sodo kolekcija pasipildė dar 2 naujais šios rūšies gyvūnais, atsivežtais iš Talino zoologijos sodo.

Naminių gyvūnų kaimelis zoologijos sode pasipildė ne mažiau svarbiu eksponatu – šveicariškos juodanosės avies patinėliu iš Latvijos. Patelę jam turėtume gauti kitais metais. Nors tai naminė gyvūno veislė, tačiau mums svarbi tuo, kad tai yra retas ir Lietuvoje bene vienintelis gyvūnas. Iš kitų naminių avių veislių jis išsiskiria savo išvaizda: mažo ūgio, akinančiai baltos vilnos fone ryškiai išsiskiria juoda nosis. Šį mielą gyvūnėlį zoologijos sodo lankytojai gali stebėti ne tik sodo naminių gyvūnų kaimelyje, bet ir vaikštantį kartu su zoologijos sodo darbuotojais po sodo teritoriją.

Gero būdo ir ramus naujas poni arkliukas įsigytas birželio mėnesį iš ūkininko Lietuvoje. Netrukus vaikai ir suaugusieji galės juo jodinėti zoologijos sode.

Daugiausia lankytojų šiuo metu sutraukia atnaujinto beždžionių paviljono gyventojai, domisi lankytojai ir mažomis beždžionėlėmis – perukinėmis tamarinomis ir paprastosiomis marmozetėmis, ruoniu, žirafomis, papūgomis, terariume – iguanomis, įspūdingo dydžio (virš 5 m. ilgio) tinkliniais pitonais, daug dėmesio sulaukia ir būrelis rausvųjų pelikanų, šiais metais išauginusių 2 jauniklius. Dar šiuo metu lankytojai pelikanų jauniklius gali atskirti iš tamsesnės nei suaugusiųjų paukščių plunksnų spalvų. Kitais metais jaunikliai,  kaip ir jų tėvai, jau bus pasidabinę rausvomis plunksnomis. 

Lankytojai domisi zoologijos sode rengiamais parodomaisiais gyvūnų šėrimais ir kita atraktyvia veikla su gyvūnais. Tokių šėrimų metu lankytojai gali patys ruoniui paduoti žuvį ir stebėti nepasotinamą jo apetitą. Ruonio šėrimą lankytojai gali stebėti kasdien 11 ir 15 valandą.

Nemažiau įdomu stebėti ir paprastųjų meškėnų šėrimą kasdien 13.30, ypač storąjį meškėną Koldūną, imantį iš savo prižiūrėtojo rankų stambų tarakoną.

Parodomasis lapių ir korsakų šėrimas 13 val., o 14 val. antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais lankytojai gali pamatyti, kaip šeriami beždžionyno gyventojai. Tuo laiku susirenka ypač daug žiūrovų, kadangi tada galima ne tik stebėti, kaip maitinasi gyvūnai, tačiau ir pažinti jų natūralią elgseną.

- Ar zoologijos sodo darbuotojai turi savo numylėtinių?

- Į šį klausimą reiktų atsakyti taip: visi gyvūnai yra mylimi, kuriuos prižiūri zoologijos sodo darbuotojai, tačiau galbūt daugiau prisirišama prie tokių gyvūnų, kuriuos nuo mažens darbuotojams tenka išauginti patiems savo rankomis. Tas begalinis rūpestis, bemiegės naktys ir šiluma, kuriuos darbuotojams tenka skirti savo globotiniams, išlieka ir šiems jau sustiprėjus ir užaugus. Kasmet tai viename, tai kitame skyriuje tokių jauniklių zoologijos sode atsiranda. Tai ir pelikaniukai, apuokiukai, kupranugariukai, mūsų darbuotojams dirbtinai teko auginti ir liūtukus, tigriukus, gerviuką ir kt. jauniklius, atstumtus tėvų. Išauginti laukinio gyvūno jauniklį, ko gero, sunkiau nei žmogų, nes tenka ne tik rasti artimiausią savo sudėtimi pašarą, kuriuo jauniklius maitina tikri jų tėvai, bet ir pritaikyti tinkamą priežiūrą, kuri kiekvienai laukinio gyvūno rūšiai yra specifinė.

Ir visgi, kai kurie darbuotojai sutiko atskleisti, kuriais gyvūnais jie labiausia domisi. Paukščių skyriaus vedėja Raimonda Varlauskienė labiausia domisi pelėdiniais paukščiais ir kilniaisiais ereliais. Ir ne atsitiktinai. Jau minėjome, kad plėšrieji paukščiai sunkiai veisiami nelaisvėje. Štai, kilniuosius erelius per paskutinius 12 mėn. pasaulyje iš 90 zoologijos sodų pavyko išveisti tik vieninteliam Puebla Afrikos safari parkui Šiaurės Amerikoje. Ir tokį unikalų atvejį lankytojai gali savo akimis šiuo metu išvysti ir Lietuvos zoologijos sode!

Beveik kasmet ir Lietuvos zoologijos sode išauginame po 1 jauniklį šių kilnių paukščių. O dabar atėję lankytojai pamatytų dar tupintį lizde baltą pūkuotą plunksnų kamuolėlį, kuriam dar tik pradeda želti sparnų plunksnos. Šią savo brangenybę rūpestingai prižiūri, saugo ir maitina abu tėvai. Tikėkimės, jiems niekas nesutrukdys, ir netrukus ateis ta diena, kai jų atžala pradės miklinti savo sparnus ir pakils pirmojo skrydžio.

Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės tikra numylėtinė – dryžuotoji hiena Genutė. „Ji labai miela, žino savo vardą, pašaukta ateina, prašo ko nors skanaus, ir šiaip, kaip hiena, man ji labai graži, tikra mįslė“, – pasakojo Angelė.

Mylimi visi gyvūnai. Gal tik dėl išskirtinių gebėjimų, kurių turi manulas Bugajus, amūrinio tigro patelė Norda, snieginio leopardo patinas Dokas, zoologijos sodo darbuotojai dažniau stabteli su jais pabendrauti. Mat visi jie kalbinami žmogaus, atsako jam savo kalba. Zoologijos sodo lankytojai taip pat gali pakalbinti šiuos gyvūnus. Jei jus supras ir matys jumyse draugą, ne priešą - tikrai atsakys.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

„Real“ dešimtame danguje: žvilgsniai į Kijevą, pagarba Kaunui ir linkėjimai Mačiuliui specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (11)

Madrido „Real“ krepšininkai užgaišo ketveriais metais ilgiau nei futbolininkai, kol...

Visiems teks apsispręsti: didesnė alga dabar ar didesnė pensija ateityje skaičiuoklė (411)

Jeigu Seimas priimtų Vyriausybės teikiamas mokesčių ir pensijų permainas, visų dirbančiųjų...

Ačiū tau, „Žalgiri“: sukurtas šiurpulį keliantis vaizdo klipas apie kauniečių žygį Eurolygoje (3)

Vaizdo klipais apie krepšinį pagarsėjusio Giedriaus Šiškovo, pseudonimu „Gidranity“, sukurtas...

Naujausi reitingai: vieno iš kandidatų sprendimas gali situaciją pakeisti iš esmės (587)

Naujausių prezidentinių reitingų favoritų trejetuke ekonomistas Gitanas Nausėda vis dar tvirtai...

Besiveržiančio ugnikalnio lava pasiekė vandenyną: gyventojams gresia naujas pavojus (1)

Apgadinusi keliasdešimt namų, lava iš Kilauėjos ugnikalnio pasiekė vandenyną. Dabar Havajų...

Kita, ne tokia blizgi, princo Harry ir Meghan Markle tuoktuvių pusė: kas liko už kadro (3)

Tuo metu, kai ekranuose visas pasaulis užgniaužęs kvapą stebėjo princo Harry ir Meghan Markle...

Švedų eksperimentas: tvirtina, kad rado būdą atpiginti elektromobilius (7)

Elektrifikuotas kelias Švedijoje – pirmasis toks visame pasaulyje, galintis įkrauti juo...

Siekiama į Lietuvą privilioti daugiau turistų iš Rusijos (36)

Sankt Peterburge bus pristatytos Lietuvos turizmo galimybės, siekiant sustiprinti Lietuvos kaip...

Ką pradėti daryti jau dabar, kad po 5 metų būtumėte laimingas ir sėkmingas (16)

Į šį klausimą yra daugiau nei šimtas atsakymų, mes atrinkome pačius populiariausius.