aA
Juodalksniai – paprasti, bet vertingi medžiai. Ne tik medienos, dažų pramonei, drožiniams, bet medicinai ir bitėms reikalingi medžiai yra pavojuje. Nauja, bet pavojinga liga – alksninė fitoftorozė - grasina juodalksnynams.
Juodalksnis
© Wikimedia Commons nuotr.

Juodalksnynai Lietuvoje užima maždaug 6 procentus visų miškų ploto ir didelių juodalksnynų masyvų nėra. Daugiausiai juodalksnynų yra Kazlų Rūdos, Marijampolės, Raseinių, Biržų, Šakių, Kauno, Jurbarko ir Tauragės miškuose. Beveik visi jie yra savaiminės kilmės, bet kai kur ir sodinami specialiai.

„Jie mėgsta drėgnesnes augimvietes. Mūsų Kazlų Rūdos miškai yra įdomūs. Žiūrėk, ant kalno pušynas, o pakalnėje juodalksnynas“, – pasakojo Kazlų Rūdos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius.

Juodalksnynai užima tokias terpes, kuriose nebūtinai augtų kitų medžių rūšys ir aplink save sukuria specifines ekosistemas, pasitarnaujančias biologinei įvairovei. Visgi, jiems grasina baisi liga – alksninė fitoftorozė.

Drėgnose dirvose besiveisiantis grybas apninka medžius, dažniausiai per smulkias žaizdeles šaknyse. Medžiams išretėjas medžių lajos, susmulkėja ir pagelsta lapai, dalis lapijos nudžiūsta ar visas medis, nebesprogsta pumpurai, atsiranda tamsios dėmės ant kamienų.

„Aš girdėjau apie šią ligą, bet mes su ja čia nesusiduriame ir apie ją daug informacijos neturime. Žinau tik, kad vienintėlis būdas apsisaugoti yra iškirsti medžius ir sodinti naujus“, – sakė vyriausiasis miškininkas.

Vis dėlto, dėl kai kurių požymių, gali atrodyti, kad juodalksnius apėmusios ligos. J. Urbanavičius negąsdina – tai tiesiog tokia medžio biologija.

„Atėjus dirbti į biržę ir taksuojant kirtimui medžius atrodo, kad dauguma jų yra sveiki. Pradėjus kirsti, nemažai jų atrandame supuvusių, drevėtų. Turbūt tai priklauso nuo augimvietės ir pats medis toks yra“, – sakė vyriausiasis miškininkas.

Juodalknynai yra išskirtiniai ir tuo, kad patys puikiai be žmogaus pagalbos atsikuria.

„Juodalksnynus dažniausiai paliekame savaiminiam atžėlimui. Jų daug iš pačių kelmų atželia. Aišku, juos prižiūrime, „paauklėjame“ ir atliekame kitus miškininkų darbus“, – kalbėjo J. Urbanavičius.

Šie medžiai yra jautrūs augalai. Užstelbti daigai žūva per 3-4 savaites, tad miškų ekosistemose jie turėjo surasti jiems tinkamiausią nišą. Jie gyvena ten, kur retas kitas medis įsitvirtina.

„Jie yra drėgnesnių vietų augalai. Kai eini į pelkes ir tikrini gruntą, tai po pusantro metro sulenda pagaliai į durpes. Technikai labai sunku paimti medieną iš ten. Darbai vyksta arba vasarą, kai pelkės pradžiūva, arba žiemą – kai užšąla. Pirmajame darbų etape sunkioji technika pralaužia ledus, o po to daug geriau ir giliau gali biržė sušalti. Tik taip gali paimti medieną. Aišku ir pelkėse mes laikomės visų medžių kirtimo ir medienos traukimo reikalavimų“, – sakė J. Urbanavičius.

Juodalksniai auga neilgai ir tai ne dėl jų kirtimo. Vidutinis šių medžių amžius yra 47 metai, bet seniausias žinomas šios rūšies augalas skaičiuoja jau trečią šimtmetį.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Venckienės sūnus – apie pražilusią mamą, uždarytą verslą ir teisingumą: tyliai ir ramiai tikrai niekas jos nenuteis (192)

Prieš pusantrų metų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) sulaikius buvusią teisėją Neringą...

Stebint signalus dėl krizės Mačiulis optimizmu netrykšta: yra tik dvi geros žinios (59)

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad pasaulinės tendencijos rodo, kad...

Socialdemokratai prašo pašalinti juos iš valdančiosios koalicijos (31)

Seimo socialdemokratų partijos frakcija kreipiasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad jų...

Naujovė bankuose: prisijungę prie vieno – matysite savo sąskaitas kituose (17)

Du Lietuvoje veikiantys bankai skelbia atvirosios bankininkystės startą. Tai reiškia, kad nuo šiol...

Lemiamas „Sūduvos“ barjeras: kroatų smūgis, patyręs treneris ir skenuojami fanai

2004-aisiais prie Budapešto „Ferencvaros“ vairo stojęs Csaba Laszlo ekipą atvedė iki UEFA...

Baltijos jūroje mirtį atnešusi bakterija verčia susimąstyti: panašus pavojus tyko ir kituose vandens telkiniuose (13)

Toks nelaimingas nutikimas kaip neseniai Vokietijoje Baltijos jūroje besimaudžiusios ir...

Gera auklėtoja – dar ne viskas: esminis aspektas, į kurį būtina atkreipti dėmesį, renkantis darželį

Vaikas eis į darželį – svarbus etapas ne tik mažam vaikui, bet ir visai šeimynai. Tėvams tai...

Dėl Rusijos grįžimo į galingųjų valstybių klubą – Zelenskio komentaras (195)

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Krymo sugrąžinimas jo...

Tomas Sinickis. Viskas, ką jums reikia žinoti apie demokratiją (41)

Lietuva jau beveik tris dešimtmečius yra demokratinė valstybė. O žmonės pyksta.

Gydytoja otorinolaringologė Daina Šimulynienė: kodėl vasarą padaugėja besikreipiančių dėl užgulusių ausų

Vos tik išsimaudau ežere, užgula ausis . Kol klausa grįžta, nemalonūs pojūčiai kamuoja kone...