Juodalksniai – paprasti, bet vertingi medžiai. Ne tik medienos, dažų pramonei, drožiniams, bet medicinai ir bitėms reikalingi medžiai yra pavojuje. Nauja, bet pavojinga liga – alksninė fitoftorozė - grasina juodalksnynams.
Juodalksnis
© Wikimedia Commons nuotr.

Juodalksnynai Lietuvoje užima maždaug 6 procentus visų miškų ploto ir didelių juodalksnynų masyvų nėra. Daugiausiai juodalksnynų yra Kazlų Rūdos, Marijampolės, Raseinių, Biržų, Šakių, Kauno, Jurbarko ir Tauragės miškuose. Beveik visi jie yra savaiminės kilmės, bet kai kur ir sodinami specialiai.

„Jie mėgsta drėgnesnes augimvietes. Mūsų Kazlų Rūdos miškai yra įdomūs. Žiūrėk, ant kalno pušynas, o pakalnėje juodalksnynas“, – pasakojo Kazlų Rūdos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Justinas Urbanavičius.

Juodalksnynai užima tokias terpes, kuriose nebūtinai augtų kitų medžių rūšys ir aplink save sukuria specifines ekosistemas, pasitarnaujančias biologinei įvairovei. Visgi, jiems grasina baisi liga – alksninė fitoftorozė.

Drėgnose dirvose besiveisiantis grybas apninka medžius, dažniausiai per smulkias žaizdeles šaknyse. Medžiams išretėjas medžių lajos, susmulkėja ir pagelsta lapai, dalis lapijos nudžiūsta ar visas medis, nebesprogsta pumpurai, atsiranda tamsios dėmės ant kamienų.

„Aš girdėjau apie šią ligą, bet mes su ja čia nesusiduriame ir apie ją daug informacijos neturime. Žinau tik, kad vienintėlis būdas apsisaugoti yra iškirsti medžius ir sodinti naujus“, – sakė vyriausiasis miškininkas.

Vis dėlto, dėl kai kurių požymių, gali atrodyti, kad juodalksnius apėmusios ligos. J. Urbanavičius negąsdina – tai tiesiog tokia medžio biologija.

„Atėjus dirbti į biržę ir taksuojant kirtimui medžius atrodo, kad dauguma jų yra sveiki. Pradėjus kirsti, nemažai jų atrandame supuvusių, drevėtų. Turbūt tai priklauso nuo augimvietės ir pats medis toks yra“, – sakė vyriausiasis miškininkas.

Juodalknynai yra išskirtiniai ir tuo, kad patys puikiai be žmogaus pagalbos atsikuria.

„Juodalksnynus dažniausiai paliekame savaiminiam atžėlimui. Jų daug iš pačių kelmų atželia. Aišku, juos prižiūrime, „paauklėjame“ ir atliekame kitus miškininkų darbus“, – kalbėjo J. Urbanavičius.

Šie medžiai yra jautrūs augalai. Užstelbti daigai žūva per 3-4 savaites, tad miškų ekosistemose jie turėjo surasti jiems tinkamiausią nišą. Jie gyvena ten, kur retas kitas medis įsitvirtina.

„Jie yra drėgnesnių vietų augalai. Kai eini į pelkes ir tikrini gruntą, tai po pusantro metro sulenda pagaliai į durpes. Technikai labai sunku paimti medieną iš ten. Darbai vyksta arba vasarą, kai pelkės pradžiūva, arba žiemą – kai užšąla. Pirmajame darbų etape sunkioji technika pralaužia ledus, o po to daug geriau ir giliau gali biržė sušalti. Tik taip gali paimti medieną. Aišku ir pelkėse mes laikomės visų medžių kirtimo ir medienos traukimo reikalavimų“, – sakė J. Urbanavičius.

Juodalksniai auga neilgai ir tai ne dėl jų kirtimo. Vidutinis šių medžių amžius yra 47 metai, bet seniausias žinomas šios rūšies augalas skaičiuoja jau trečią šimtmetį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Savaitės pradžioje Lietuvos orus lems ciklonas (5)

Pirmadienio dieną Lietuva pateks į šilčiausiąją šio ciklono dalį. Aukščiausia temperatūra...

Laikantis Viduržemio jūros regiono dietos pagerėja sveikata: egzotiška mityba lengvai suderinama su lietuviška (73)

Jeigu norite valgyti kaip tikras Viduržemio jūros regiono gyventojas, pasirodo, visai nereikia...

Parduotuvės vadovas apie krentančius pardavimus: kažkas jaučiasi, bet nežinau tik kas (366)

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje kalbama, kad šiuo metu yra ekonominis pakilimas.

Kraupios pliušiniais žaislais nuklotos vaikų kapinės: ten patekus norisi sukalbėti visas maldas, kurias moki (16)

Ilgas žvyrkelis. Šalia jo – sena, medinė, išvirtusi tvora. Aplink matosi kelios trobelės,...

Šio diktatoriaus tironija sunkiai protu suvokiama: po masinės egzekucijos prancūzams trūko kantrybė prabangiose vilose – kraupūs radiniai (109)

Centrinė Afrikos Respublika ( CAR ), nepaisant neapsakomai gausių gamtinių išteklių, išlieka...

Kremliaus logika: baugina JAV bombonešiais Lietuvoje, bet pasienyje griaudi rusų bombos (1070)

Kodėl NATO sąmoningai kursto įtampą pasienyje su Rusija ? Kodėl Lietuvoje JAV ir...

Į legionieriaus vėlyvą atsisveikinimą smagiai reagavo ir Juškevičius, ir buvęs strategas (1)

Dar birželio antroje pusėje Žanis Peineris raitė parašą ant sutarties su Stambulo...

Baigėsi festivalis „Karklė“: didžiausi gerbėjai jau laukia kitų metų Papildytos nuotraukų galerijos (47)

Tris dienas trukusiame festivalyje „ Karklė Live Music Beatch 2018“ nuskambėjo paskutinis šių...

Nakvynės vietos įsiminė ilgam: vienoje – įdėmus savininko žvilgsnis, kitoje – dušas kambaryje (3)

Pasiskaičiusi istorijų apie prastus ir keistus viešbučius, nutariau parašyti ir savo...

Justino Jankevičiaus nebelieka „Kitokiuose pasikalbėjimuose“: šiandien mes sukame skirtingais keliais (43)

„Kitokių pasikalbėjimų“ kūrėjas Mantas Bertulis socialiniame tinkle „Facebook“...