Praėjusiais metais užsieniečiai žvejai Lietuvoje išleido apie 15 tūkst. eurų žvejų mėgėjų bilietams, licencijoms lašišų žvejybai ir meškeriojimui Nemuno deltos regioninio parko vandenyse. Šiemet, veiklą pradėjus „Žvejybos rojui“ tikimasi, kad šis skaičius išaugs.

Visgi, ko plūsta svetimų šalių meškeriotojai į Lietuvą?

Vienas didžiausių traukos objektų yra lašišos, o jų žvejoti atvyksta žmonės iš tos šalies, kurią mes patys įsivaizduojame kaip lašišų karalystę – Norvegijos. Norvegus masina galimybė pakovoti su didelėmis, maždaug dešimties kg svorio žuvimis. Tokios Skandinavijoje yra retenybė.

Tokiems žvejams praėjusiais metais buvo išduotos 542 licencijos lašišų žvejybai.

Pagrindiniu masalu turistams turintis tapti „Žvejybos rojus“ Molėtų ir Zarasų rajonuose taip pat prisitaiko prie margesnės publikos. Tik šiuo metu žvalgomasi į artimesnius kaimynus. Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas išskirtinį dėmesį skiria latviams.

„Į mūsų kraštą atvažiuoja labai daug latvių. Mes jiems pastatėme atskirus informacinius stendus apie „Žvejybos rojų“. Lietuviškai ar angliškai nemokantis latvis randa užrašus savo kalba. Taip pat ir savo internetinę svetainę išvertėme į latvių kalbą. Stengiamės „Žvejybos rojaus“ projektą viešinti ir manome, kad užsieniečių žvejų turėtų būti daugiau“, – kalbėjo direktorius.

G. Kukanauskas pasakojo, kad Aukštaitijos ežerai yra populiarūs tarp turistų iš Rusijos. Nors daugelis renkasi kiek kitokį, poilsį, bet taip pat pasitaiko ir žvejų.

Nesvarbu ar atvykęs žvejys yra iš Europos Sąjungos, ar iš trečiųjų šalių – jam netaikomi diskriminaciniai mokesčiai. Žvejyba kainuota tiek pat, kiek lietuviams, o surinkti pinigai atidedami žuvies išteklių atkūrimui ir stiprinimui.

„Jiems galioja tas pats bilietas, kurį gali nusipirkti „Perlo“ terminale. Buvome pagavę vieną Lenkijos pilietį be leidimo. Jis nežinojo, kad toks reikalingas, mes jam paaiškinome. Kitą dieną sutikome jį vėl. Šį kartą jau su žvejo bilietu“, – pasakojo regioninio parko direktorius.

Tiek regioninio parko direkcijos, tiek regionų aplinkos apsaugos departamentų pareigūnai labiau akcentuoja švietimą ir naujovių aiškinimą, o ne bausmes – ne botagais reikia aiškinti taisykles.

„Bendraudami su visuomene, dirbdami prevencinį darbą galime pasiekti kur kas daugiau nei puldami visus iš eilės. Kai gražiai pasišneki, tai ir pats žmogus kitaip pradeda žiūrėti“, – kalbėjo G. Kukanauskas.

Aplinkos ministerija taip dirba, kad užsieniečiams žvejyba mūsų šalyje būtų paprastesnė ir patrauklesnė.

Anksčiau buvo didelė problema, kad žvejo mėgėjo bilietą įsigyti galėjo tik turintys lietuvišką asmens kodą ir besinaudojantys lietuviškų bankų elektroninės bankininkystės sistemomis. Dabar plačiame loterijos terminalų tinkle galima įsigyti visus reikalingus žvejybos leidimus.

Šiemet taip pat į anglų kalbą išverstos ir mėgėjiškos žūklės taisyklės.

Šaltinis
Projektas „Aplinkosauga“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (9)