aA
Paprasto žmogaus akimis Nemunas šiandien atrodo nusekęs. Neries ir Nemuno santaka Kaune atitolo, atsidengė šalia kranto esantys akmenys. Keliasdešimt metrų iki santakos nebeželia žolė. Ir nenuostabu – prieš mėnesį ten dar buvo upės dugnas, o vanduo krenta ir toliau.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Ties Lampėdžiais esančioje hidrologijos stotyje užfiskuotas daugiau nei metro vandens lygio kitimas. Kauniečiai stebisi ir tokią santaką sunkiai prisimena. Vis dėlto, nerimauti nėra dėl ko.

„Apskritai dabar upės nėra vandeningos, bet nepastebime, kad jos bent būtų arti daugiamečių žemiausių lygių“, – kalbėjo Lietuvos hidrometereologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis.

Didelę įtaką vandens kritimui turi ir tai, kad šiemet nebuvo potvynio. Vandens lygis tiek Nemune, tiek kitose upėse dar kris, bet tai yra natūralu dėl šiltų orų.

„Daug prognozuoti dar negalima, bet blogiausia yra tai, kad jau kelis metus nebuvo potvynių. Kai būna potvynis, tai gegužės ir birželio mėnesį vanduo pradeda slūgti ir atsistatinėti į normalią būklę. Vandens lygis dabar žemas, bet jis nėra išskirtinai žemas. Liepos mėnesį, o ypač rugpjūtį jis bus dar žemesnis“, – sakė skyriaus vedėjas.

Dėl dabartinės situacijos pavojaus gamtai nereikia baimintis.

„Jeigu vandens lygis nukristų žemiau gamtosauginės ribos, tai taip. Įtaka būtų gamtai. Praėjusiais metais lygis buvo smarkiai priartėjęs prie tos ribos, bet nieko blogo gamtai neatsitiko. Reikia tikėtis, kad taip bus ir šiemet“, – sakė A. Kajutis.

Visgi, jei vandens lygis nukris iki gamtai pavojingos ribos, tai pasekmės gali būti blogos.

Stipriai kritęs vandens lygis gali pakenkti žuvims. Kai vandens lygis žemas, o temperatūra – aukšta, vandenyje sumažėja deguonies kiekis. Kai žuvims trūksta deguonies, jos būna vangios, nesimaitina. Susimetusios į duobes upės vagoje jos tampa lengvu taikiniu brakonieriams.

Jei vandens lygis krenta neršto metu, tai pakrantėje sudėti žuvų ikrai tampa švedišku stalu kirams, varnoms ir kitiems paukščiams, bet ir patys paukščiai gali nukentėti dėl krintančio vandens lygio.

Nemuno salos yra viena iš „Natura 2000“ tinklo teritorijų ir čia peri mažosios europinės žuvėdros. Joms reikia smėlio, kurio yra tik salų pakraščiuose. Nukritus vandens lygiui paukščiai susisuka lizdus, pradeda perėti, o tuomet vandens lygis šokteli ir dėtys su jaunikliais nuplaunamos.

Toks poveikis buvo smarkiai jaučiamas prieš trejus metus, kai Baltarusijoje buvo statoma hidroelektrinė.

„Yra pastatyta hidroelektrinė aukščiau Gardino. Tai daro įtaką vandens lygiui. Jis nenormaliai šokinėja ir ties Druskininkais lygis yra pakitęs 30-40 cm. Kai vandeniu buvo užpildomas tvenkinys, tai vandens lygis buvo kritęs smarkiai – žemiau gamtosauginės ribos. Dabar tie 30–40 cm nėra kas nors baisaus“, – sakė A. Kajutis.

2012 metų vasara, nors lietinga, bet atrodė lyg po sausros. Nemuno aukštupyje tada situacija buvo labai bloga, vietomis upių tėvas buvo net perbrendamas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Greitas poveikis, greita ir priklausomybė: šiais vaistais esame linkę smarkiai piktnaudžiauti (108)

Jei prieš jus stovėtų trys lietuvės moterys – bent viena iš jų savo gyvenime būtų vartojusi...

Auklė Šarūnė – apie darbo užkulisius: auklės yra sudariusios ir juoduosius tėvų sąrašus (77)

Auklė Šarūnė Jovaišaitė tvirtina, kad nenorėtų dirbti nuolatine aukle vienai šeimai, kur...

Vilnius ne jūsų, o mūsų: kas atbaido kaimynus nuo žygio „atsiimti“ Lietuvos sostinę (526)

Šiuolaikinė Lietuva neturi nieko bendro su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Tai ne lietuvių...

Naktinė prekyba Gariūnuose: mažiausios kainos, turistiniai autobusai ir besislepiantys prekeiviai (110)

Antradieniais didžiausias Lietuvos turgus darbą pradeda 2.30 val. nakties. Kol dauguma vilniečių...

Sekmadienio vakarą, daugybei žmonių grįžtant į Vilnių, prie sostinės susidūrė 4 automobiliai (65)

Sekmadienio vakarą šalia Vilniaus, netoli Gariūnų, magistralėje Klaipėda-Vilnius, susidūrė...

Vietovė aplink Kauną, kurią tarpukariu vadino pasiturinčių miestiečių meka: turėti čia ūkį tapo mados reikalu (3)

Kalvoje apaugusioje šimtametėmis liepomis ir ąžuolais paskendę stovi raudoni rūmai. Iš vienos...

Neišnaudojami žemės gelmių turtai: kasdien naudojama medžiaga slypi po mūsų kojomis (7)

Skaičiuojama, kad po mūsų kojomis slypi 17 žemės gelmių išteklių rūšių. Tačiau ne visi...

Antetokounmpo šou nepadėjo: graikai pratęsime nusileido serbams ir prarado gynėją

Giannis Antetokounmpo surengė dar vieną šou draugiškame Akropolio turnyre Atėnuose, tačiau...

Kodėl reikia kalbėti apie neištikimybę (30)

Esame linkę apie savo partnerius galvoti gerai, bet galbūt nereikėtų taip aklai jais pasitikėti.