Lengva pamatyti, kad Lietuvos upės senka ir vis daugiau užželia. Besniegės žiemos, sausos vasaros lemia krentantį vandens lygį, o žemės ūkio kuriama tarša ir gyventojų nelegaliai pilamos komunalinės atliekos grasina mums visiems. Žuvys nebegali išneršti, upės senka ir po truputį virsta pelkėmis.
Pelkėjantis ežeras
© Aplinkos apsaugos agentūros iliustr.

Kaip žinome, žolinių augalų būna ne tik pakraščiuose, bet ir ant upės dugno. Augalų rūšinė sudėtis labai skiriasi, priklausomai nuo uolienų, tėkmės greičio, vandens gylio ir pastarojo sudėties.

„Paprastai tų žolių nėra daug, virš vandens jos neiškyla ir žiūrint į upę nelabai matosi“, — pokalbį pradėjo Lietuvos edukologijos universiteto Biologijos katedros vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė.

Pasak specialistės, susidarius atitinkamoms sąlygoms žolių priželia labai daug, jos užima visą vandens storymę ir žiūrėdami į upę regime vandeniu apsemtą pievą.

„Siekiant vėl matyti vandenį upėje, tas žoles reikia pašalinti — nupjauti arba išrauti. Upių šienavimas ir yra žolės antžeminės dalies šalinimas iš vandens storymės“, — apie proceso esmę kalbėjo biologė.

Ji pridūrė, jog visa tai, priklausomai nuo vandens gylio, galima atlikti įvairiomis priemonėmis – dalgiais, peiliais, žirklėmis.

„Kalbant apie tai, kaip dažnai reikia šienauti upes, paminėčiau, jog priklauso nuo aplinkos sąlygų, kurios nulemia žolių augimo greitį ir, žinoma, mūsų norų“, — sakė ji.

T. Jokšienė tęsė, kad jeigu siekiame, jog upės dugnas būtų švarus, taip pat kad gražiai spindėtų vandens paviršius ir matytųsi skaidri vandens storymė, tuomet procesą reikės kartoti kelis kartus per vasarą.

„Arba šienauti galime tik prieš ypatingas šventes“, — pridūrė botanikė. 

Egzistuoja įvairios priežastys, dėl ko padidėja augalų kiekis upėse.

„Pagrindinė priežastis yra vandenyje ir dugno nuosėdose esančios biogeninės medžiagos. Kuo daugiau ten susikaupę azoto ir fosforo, tuo daugiau priželia žolių“, — kalbėjo ji.

Biologės teigimu, šalia tokių pievučių upėse galima surasti nuotėkų vamzdį su į vandenį tekančiomis pramoninėmis ir buitinėmis atliekomis.

„Taip pat žolių augimą upėse dalinai sąlygoja sulėtėjęs vandens tekėjimas. Nuo tėkmės greičio keičiasi ir rūšinė sudėtis, nes vieni augalai mėgsta želti ramiame vandenyje, kiti priešingai - veši srauniame“, — žiniomis dalijosi T. Jokšienė.

Upių šienavimą pašnekovė prilygino kovai su vėjo malūnais.

„O kovoti dabar labai mėgstame. Tik prieš gamtą dar niekas nelaimėjo. Jeigu norime, kad upėse nepriaugtų daug žolių, neterškime vandens. Tada nereikės ir šienauti“, — teigė ji.

Anot botanikės, po upių šienavimo kyla dar vienas klausimas – o kur dedama nupjauta žolė?

„Jei ji paleidžiama pasroviui, tai užsikabinusi už didesnių akmenų, nulinkusių medžių šakų tvenkia vandenį, pūva ir toliau teršia upes“, — akcentavo biologė.

Pasiteiravus apie tai, kas nutiktų upėms, jeigu nesiimtume jų švarinimo priemonių, tiksliau, šienavimo, pastarųjų lauktų niūri ateitis.

„Jeigu nešienautume prižėlusių upių, per ilgą laiką jos gali virsti pelkėmis“, — kalbėjo ji.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

37 mln. per 18 min. surinkęs „Monetha“ įkūrėjas: juokuose apie „Lamborghini“ yra tiesos (103)

Godumo ir tuštybės varomi žmonės yra didžiausias kriptovaliutų rinkos vėžys, sako vienas iš...

Lyderį praradęs „Liverpool“ krito nuo Bale'o dublio: vėl Čempionų lygos taurę kėlė „Real“ ekipa (369)

Antro kėlinio viduryje aikštėje pasirodęs Garethas Bale'as po kelių minučių iš savo vietų...

Tragedija, parodžiusi visą Šaltojo karo baisumą: kaip sovietai numušė keleivinį lainerį (302)

Mintis, kad sovietų naikintuvai galėjo numušti lainerį „Boeing 747“, atrodo šokiruojančiai...

Puotos Daktarų irštvoje: sumušta Džordana, Valinsko šou ir šūviai vietoj fejerverkų (173)

Alkoholiu ir maistu nukrauti stalai, garsiausi Lietuvos nusikaltėliai, pusnuogės moterys, žymiausi...

Įtakingos Lietuvos didikės istorija: kodėl ją pamilę vyrai atleisdavo net išdavystę (21)

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorijoje moterų reikšmė politinėje arenoje vis dar...

Ką per vestuves bandė nuslėpti princas Harry ir Meghan Markle? Viską išdavė kūno kalba (2)

Kūno kalbos ekspertas atskleidė , kaip „nervingai“ Harry trynė Meghan ranką savo nykščiu,...

Tėvų išmonė beribė: tarp rečiausių vardų Vaidrius, Džema ir Ripsimėja (175)

Tuo metu, kai vieni tėvai vaikams renka vardą iš giminėje esančių ar šalies populiariausiųjų...

Visi žino Kembridžo kunigaikštienę, bet ar esate matę pirmąją Argentinos ponią? politinio pasaulio stiliaus ikona (25)

Kai į Argentinos prezidento postą buvo išrinktas Mauricio Macri , ši pergalė reiškė...

Skanusis Italijos regionas: tik čia paragausite Paskutinės vakarienės sriubos ir teisingiausių makaronų (7)

Tai nepavyko Romos imperijos legionams, užtat tai padarė italų virtuvės karvedžiai. Jie...

Scenos karalienei „Lietuvos balse“ surado pamainą: ateinu suteikti daugiau spalvų ir aistros (23)

Muzikinis TV projektas „Lietuvos balsas“ atsinaujina. Šiemet šou gerbėjai savo ekranuose...