aA
Gyvosios gamtos inspektoriams dabar pats laikas atostogauti ir kaupti jėgas rudeniui – tada prasidės didžiausias ir labai svarbus gamtai darbas – akcija „Lašiša“. Jos metu sustiprintomis priemonėmis bus siekiama apsaugoti neršti į Lietuvos upelius išsiruošusių šių karališkų žuvų išteklius.
Brakonierius metė ir lašišą, ir žeberklą
© Šiaulių RAAD

Stebint jau dešimtmetį vykdomos akcijos rezultatus kyla klausimas – kur brakonieriai deda dešimtis kilogramų subrakonieriautos mėsos ir kilogramus ikrų.

Praėjusiais metais vykdytos akcijos metu paskaičiuota, kad pričiupti brakonieriai gamtai padarė žalos už 72 tūkst. litų. Vienas brakonierius pričiuptas su 35 lašišų jaunikliais, o ankščiau, kai brakonieriavimas nebuvo toks rizikingas ir skaudus finansiškai, brakonierių pričiupdavo dar daugiau.

Visgi, tie 72 tūkst. litų žalos atlyginimui ir 19 tūkst. litų baudų tėra lašas jūroje, palyginus su pajamomis, kurias brakonieriai gali gauti už parduotas žuvis.

Kilogramas lašišos juodojoje rinkoje kainuoja nei daug, nei mažai – apie 20 litų. Vien už 25 kg žuvies mėsą galima gauti ir 500 litų, o dar prisideda aukso vertės ikrai.

Šis juodas verslas atrodo toks pelningas, kad gyvosios gamtos inspektoriai dar prieš keletą metų, kol nebuvo padidintas žalos atlyginimas gamtai, pričiupdavo brakonieriavimo sezonui iš užsienio grįžusių emigrantų.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas negalėjo paaiškinti tikslios brakonierių veikimo schemos. Pastarieji nelinkę jų atskleisti ir išduoda tik nuotrupas.

„Tik galima spėlioti, kur jie deda žuvį. Greičiausiai, jie dalijasi tarpusavyje ir realizuoja mėsą. Sulaikyti brakonieriai dažnai pasako, kad dalį žuvies parduos, bet pasilieka ir sau“, – pasakojo viršininkas.

Įdomiai atrodo ir kai kurių restoranų, ypač pamario, meniu, ne sezono metu siūlantys šviežių lašišų patiekalus. Nors jų dokumentai ir tvarkingi, važtaraščiai teigė, kad lašišos iš užsienio ar panašiai, bet jos kelia įtarimą ne vienam žuvies ištekliams neabejingam žmogui.

„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti. Esu girdėjęs ne kartą apie tai, bet ar tai yra faktas – negaliu patvirtinti, bet tikrai neatmetu tokios galimybės“, – atsargiai kalba S. Mikėnas.

Jei už parduotą mėsą brakonieriai gali gerai paūžti kaimo užeigoje, tai už parduotus ikrus jie gali tą daryti ir egzotiškose šalyse – tai taip pelninga.

„Prieš keletą metų iš brakonierių girdėjau, kad stiklainiukas ikrų kainuoja nuo 50 iki 100 litų. Tada dar nebuvo sukilusios baudos ir žalos nebuvo tokios didelės. Vadovaujantis verslo logika, padidėjus rizikai, dabar turėtų būti daug didesnės kainos“, – pasakojo S. Mikėnas.

Net ir skaičiuojant senomis kainomis – kilogramas ikrų vertas 500 – 1000 litų. Tik gamtai padaroma daugiau žalos, nei brakonierius uždirba.

„Be abejonės. Bet koks subrakonieriautas gyvūnas atneša didžiulius nuostolius gamtai, ne tik lašišos. Ar tai lašiša, ar lydeka, ar stirna – prarandama ne tik ji, bet ir visi jos palikuonys“, – pasakojo S. Mikėnas.

Lašiša vienam kūno kilogramui padeda apie 800 kiaušinių. Mokslininkų skaičiavimais iš 800 kiaušinių po kelių metų neršti grįžta apie 4 lašišas. Brakonierius, tinklais ar kabliais ištraukęs dvidešimties kilogramų lašišą, gamtą ir legalius žvejus apvagia ne viena žuvimi, bet 80-čia.

Galima žvejoti legaliai

2011 metais lašišos išbrauktos iš Raudonosios knygos, tačiau jų populiacija vis dar trapi. Žvejai mėgėjai gali žvejoti jas sezono metu, tačiau tai daryti reikia atsakingai ir reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

Leidžiama žvejoti tik didesnes kaip 65 cm ilgio lašišas ar šlakius. Per vieną žvejybą galima sugauti tik vieną lašišą ar šlakį. Sugavus lašišą ar šlakį, turi būti nuplėšiama pažymėta žvejo mėgėjo kortelės dalis ir tokia kortelė jau nebegalioja. Jeigu žvejas buvo įsigijęs tik šią kortelę ir neturi žvejo mėgėjo bilieto, jis nebeturi teisės toliau žvejoti jokių kitų žuvų.

Taip pat gabenant žuvį būtina turėti jų teisėtą pagavimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai, o svarbiausia – šiomis žuvimis draudžiama prekiauti.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Gyvai / Pirmasis išbandymas Azijoje: Pietų Korėja – Lietuva (76)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį pradeda pasirodymą draugiškame keturių komandų...

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (817)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Lietuvos rinktinės varžovai australai sudavė antausį JAV rinktinei (35)

Dviženklį deficitą panaikinusi ir įspūdingai rungtynių pabaigą sužaidusi Australijos rinktinė...

Jei dar neatradote šio prieskonio, pats laikas tai padaryti: naudingosios savybės sveikatai privers nustebti (12)

Maistui pagardinti mes dažnai renkamės prieskonius, bet reikėtų atsiminti, kad kai kurie pasižymi...

Nebrangių, bet tikrų itališkų picų pulkai žmonių traukia į Tytuvėnus (100)

Pačios tikriausios itališkos picos paragauti galima Tytuvėnuose. Pagrindinėje miestelio gatvėje...

Fukušima tapo naujausiu sopuliu Japonijos ir Pietų Korėjos santykiuose

Radiacija iš apgadintos Fukušimos branduolinės jėgainės tampa naujausiu įtampos tarp...

Karališkosios šeimos ekspertė: toks princo Harry ir Meghan Markle elgesys žalingas monarchijai (30)

Anot karališkosios šeimos ekspertės, princas Williamas būgštauja, kad pastarasis princo Harry...

Viską rasite savo spintelėse: su šiais produktais galima išvalyti kone viską (1)

Noras gyventi ne tik gražiai, komfortiškai bei tvarkingai, bet ir saugioje bei sveikoje aplinkoje...

Biržų r. nuo kelio nuskriejo ir apvirto automobilis: vyriškis žuvo įvykio vietoje (2)

Biržų rajone įvyko baisi avarija . Pirminiais policijos duomenimis, nuo kelio nuvažiavo ir...

Irina Rozova – Seimo narė, kuri veikė pilkojoje zonoje: kokiomis pataisomis rūpinosi politikė (380)

Su po diplomatine priedanga dirbančiais Rusijos žvalgybos darbuotojais bendravusi ir, kaip rodo...