aA
Vabzdžiai yra gausiausia gyvūnų grupė žemėje. Dėl didelio skaitlingumo ir biomasės tai ypač reikšminga mitybos grandinės dalis gamtoje. Būtent jais daugiausiai ir maitinasi paukščiai ir šikšnosparniai. Klimato pokyčiai neabejotinai daro įtaką visai gyvajai gamtai, ne išimtis ir vabzdžiai.
Skruzdėlė
© Shutterstock nuotr.

Šiltėjant ir trumpėjant žiemoms Lietuvoje, vabzdžiai į besikeičiančias sąlygas reaguoja greičiausiai.

„Vabzdžiais minta įvairūs ropliai, varliagyviai, žuvys, žinduoliai. Didelė dalis vabzdžių lanko augalų žiedus, minta jų nektaru, tokiu būdu pernešdami žiedadulkes ir apdulkindami augalus“, – pokalbį pradėjo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus, vabzdžių skyriaus vedėjas Romas Ferenca.

Pašnekovas, kalbėdamas apie vabzdžių reikšmingumą bei svarbą ekosistemose, pridūrė, jog dalis vabzdžių minta įvairia irstančia organine medžiaga: augalų lapais, trūnijančia mediena, kritusių gyvūnų dvėsena bei kitų gyvūnų ekskrementais.

„Šie vabzdžiai yra svarbūs ir kaip organinių medžiagų skaidytojai, kurie dalyvauja dirvos mineralizacijos procesuose, paspartindami organinių medžiagų irimą“, – pabrėžė specialistas.

Anot vabzdžių skyriaus vedėjo, analizuojant pastarojo dešimtmečio duomenis, pastebėta, kad Lietuvoje daugėja vabzdžių rūšių, kurios išplitusios Vidurio Europoje, kai kuriais atvejais netgi Pietų Europoje.

„Šiandieną nieko nestebina jeigu Lietuvoje aptinkamos miškastepių ar stepių zonai būdingos rūšys. Žinoma, negalima kategoriškai tvirtinti, kad tai tik klimato pokyčių rezultatas. Pietinių vabzdžių rūšių invaziją į šiaurines sritis sąlygoja ir kiti veiksniai, tokie kaip žmonių ūkinė veikla ir su ja susiję kraštovaizdžio pokyčiai, introdukuojami svetimžemiai augalai, prekybiniai ryšiai, intensyvėjanti žmonių migracija“, – vardijo R. Ferenca.

Specialisto teigimu, daugelis vabzdžių yra pakankamai atsparūs aplinkos pokyčiams.

„Jie sugeba prisitaikyti prie kintančių sąlygų, todėl nedideli klimato pokyčiai pastebimos įtakos vabzdžiams neturi, dėl klimato šiltėjimo tik didėja vabzdžių rūšių skaičius“, – akcentavo pašnekovas.

Lietuvoje aptinkamos tiek plačiai Europoje paplitusios rūšys, tiek ir kai kurios Šiaurės Europos taigos zonoje gyvenančios rūšys, tiesa, pastarųjų mažiau.

„Galima paminėti šiaurinį elniavabalį, šiaurinį medkirtį, šiaurinį perlinuką, pelkinį satyrą. Tokios reliktinės vabzdžių rūšys labiausia ir nukenčia dėl klimato atšilimo, nes mažėja joms tinkamų buveinių“, – kalbėjo vabzdžių specialistas.

Anot R. Ferenco, didelė dalis vabzdžių rūšių yra euritopinės. Tai reiškia, kad jos plačiai išplitusios dideliuose plotuose, pavyzdžiui, visoje Europoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje ar Sibire.

„Taigi, euritopinėms rūšims būdingas gebėjimas prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų ir dabar vykstantys klimato pokyčiai jų biologijai ar ekologijai jokios įtakos neturi“, — sakė jis.

R. Ferenco nuomone, didžiausias pavojus gresia vabzdžiams tuomet, kai yra naikinamos jų buveinės: kertami seni drevėti ar džiūstantys medžiai, sukultūrinamos natūralios pievos, arba jos užsodinamos mišku.

„Be abejo didelę įtaką turi ir aplinkos tarša, urbanizacija. Tam, kad išsaugotume retas, nykstančias vabzdžių rūšis, svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą tarp žmonių poreikių ir natūralios gamtos. Būtina, kad žmogus išmoktų sugyventi su gamta, o ne vien tik ja naudotis: žiūrėti į pastarąją savanaudiškai kaip į potencialų gerbūvio šaltinį, iš kurio galima pasipelnyti“, – pabrėžė pašnekovas.

Specialisto manymu, svarbiausia yra žmonių ekologinės kultūros ir pagarbos aplinkai bei gamtai ugdymas.

„Tai yra pagrindinė sąlyga, kad išsaugotume ne tik vabzdžius bet ir visą biologinę įvairovę. Visa kita: saugomų rūšių sąrašai, Raudonoji knyga, gamtosauginiai įstatymai, saugomų teritorijų kūrimas yra tik pagalbinės priemonės“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sovietų Sąjungos grimasos: išsigando Jono Paulius II – kliuvo dvasininkams (4)

Socialistinio bloko gyventojai gana džiugiai pasitiko žinią apie lenko Karolio Wojtylos tapimą...

Dėl telefono pateko į pinkles: paprašius grąžinti pinigus, pardavėjas pasiūlė kelionę į mišką (52)

Naują „ iPhone 7“ įsigijęs kaunietis pateko į nepavydėtiną padėtį – išvykus į...

DELFI eksperimentas Vilniaus gatvėse: kokia transporto priemonė čia greičiausia? (12)

Europos judumo savaitė visus ragina „atkimšti“ gatves nuo automobilių ir prisiminti, kiek daug...

Ministrui stojus ginti Kazėnienę, ji išreiškė nuomonę apie pasitraukimą (4)

Nemalonumai naujoje darbo vietoje Rasai Kazėnienei nesibaigia, jos ginti stojo pats teisingumo...

Vilnius prieš popiežiaus vizitą pasikeitė neatpažįstamai: verslininkai įspėja – nemokamų paslaugų nebus (161)

Popiežiaus vizitui besiruošiantis Vilnius keičiasi tiesiog akyse – senamiestyje jau kelias...

Programuotoja Morta savo trenerį rado prieglaudoje: su baimėmis kovojo nuo pirmų dienų

Kas jus labiausiai motyvuoja sportuoti? Programuotoja Morta Plyčiuraitytė-Plyčiūtė džiaugiasi...

Žemaitijoje pradėjo derėti gigantiškos saulėgrąžos (3)

Kelmės rajone, Vidsodžio kaime esančioje sodyboje išdygo 4,6 metrų aukščio dekoratyvinė...

Turkiją pamėgusiems turistams – daugiau kuklesnių viešbučių

Gausėjant užsienio turistų srautams, Turkijos viešbučių savininkai ir investuotojai planuoja...

Gydytoja pasakė, kada geriausiai skiepyti vaikus nuo meningokokinės infekcijos: svarbu nepražiopsoti (7)

Prasidėjus rudeniui, atgijo mokyklos ir vaikų darželiai, kur mažieji sugužėjo semtis žinių bei...

Įdomūs faktai apie atmintį: nuo kada vaikai pradeda atsiminti ir ar iš tiesų smegenys ištrina skaudžius patyrimus (1)

Vaikystės amnezija vadinamas toks žmogaus amžiaus tarpsnis, kuomet nesugebame atsiminti...