Požymiai, kada namą belieka tik nugriauti

Apleisti nebenaudojami statiniai yra ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų šalių problema. Tai ypač aktualu gausiai apgyvendintose, turistų pamėgtose, taip pat saugomose teritorijose: nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose bei draustiniuose - gamtiniu ir kultūriniu požiūriu vertingiausiose Lietuvos vietose.
Sovietinė fermos - taršos skleidėjos
© MKT

Ilgą laiką niūriai stovintys pastatai-vaiduokliai tikrai neprideda žavesio kraštovaizdžiui. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Ramūnas Valiulis, paklaustas pagal ką vertinami apleisti statiniai, teigė, jog yra keletas svarbiausių kriterijų.

„Likviduotini objektai griaunami visų pirma atsižvelgiant į statiniui likviduoti būtinų procedūrinių dokumentų parengtumą“, – pabrėžė pašnekovas.

Taip pat didelis dėmesys kreipiamas į apleisto statinio būklę: pavojingumą žmonių gyvybei.

„Kiti bendrieji principai, į kuriuos atsižvelgiama, yra objekto vizualinės taršos aktualumas bei nebenaudojamų statinių likvidavimo kompleksiškumas“, – teigė vyriausiasis specialistas.

Begriūnantys statiniai jau nuo seno daro didelę įtaką mus supančiai aplinkai. Problemos aktualumas nemažėja. Tokio pobūdžio griuvenos ne tik bado akis, o ir kelia grėsmę, kuomet pastaruosiuose kyla gaisrai dėl aplaidaus benamių, ieškančių juose prieglobsčio, elgesio. Šie rizikuoja tiek savo, tiek kaimynų saugumu.

„Politinės ir po jų sekusios ekonominės reformos, pradėtos vykdyti prieš 20 metų, iš esmės pakeitė visuomenės sanklodą, nuosavybės formas, ekonominius santykius, ūkininkavimo sistemą. Dėl minėtų priežasčių šalies teritorijoje liko tūkstančiai nenaudojamų, tinkamai neprižiūrimų bei naujai paskirčiai nepritaikytų statinių, karjerų ir kitų pažeistų teritorijų, žalojančių kraštovaizdį“, – akcentavo pašnekovas.

Anot VSTT Projektų valdymo skyriaus vyr. specialisto R. Valiulio, nacionaliniai ir regioniniai parkai įsteigti siekiant ne vien tik išsaugoti gamtos ir kultūros paveldo vertybes, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, bet ir sudaryti sąlygas rekreacijai.

„Šie statiniai ir kiti objektai vizualiai teršia Lietuvos saugomų teritorijų kraštovaizdį, menkina jo patrauklumą, o tuo pačiu ir mažina potencialias galimybes pritaikyti įvairias saugomas teritorijas lankymui, pažintinio ir kitokių rūšių turizmo plėtrai“, – kalbėjo jis.

Įvairiuose nacionaliniuose, regioniniuose parkuose ir draustiniuose kasmet daugėja lankytojų, deja, agresyvios liekanos ir vizualinė kraštovaizdžio tarša menkina rekreacinius resursus.

„Taip pat kaip jau minėjau, daugeliu atveju apleisti statiniai kelia pavojų ir žmonių gyvybei“, – akcentavo pašnekovas.

Aplinkos darkymo problema ryški ne tik miesto, o ir kaimo kraštovaizdyje.

Anot specialisto, pagrindiniai reikalavimai siekiant nugriauti apleistus pastatus, sukiužusias fermas yra tokie, kad statinys būtų aptinkamas saugomoje teritorijoje ir būtų baigtos visos pastato-vaiduoklio pripažinimo bešeimininkiu teisinės procedūros, t.y. jis būtų perduotas į savivaldybės balansą.

Taigi, leidimas likviduoti bešeimininkius statinius yra nereikalingas.

„Leidimas yra reikalingas norint nugriauti ypatingą statinį. Siekiant likviduoti neypatingą arba nesudėtingą objektą, tereikia gauti pritarimą griovimo aprašui“, – patikslino R. Valiulis.

Projektas „Aplinkosauga“
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Į pagalbą gamtosaugininkams – fotografai (8)

Nemylėdamas gamtos gražių gamtos fotografijų nepadarysi. Lietuvoje tūkstančiai fotografų, bet tik nedidelė dalis iš jų savo nukreipia objektyvus į miškus, paukščius ir gyvūnus. Tokia fotografija nėra vien tik gražūs paveiksliukai. Gamtos fotografai labiausiai ir gali atkreipti visuomenės dėmesį į didžiausias problemas gamtoje. Šiemet jie pasiryžo veikti tvirtai.

Ar išliks Baltijos jūros delfinai? (3)

Tarpukariu Lietuvoje nuo Palangos tilto buvo galima stebėti nardančius delfinus – jūrų kiaules. Šiandien jie taip pat pasirodo Lietuvos pajūryje, tik gaila, kad dažniausiai jau žuvę žvejų tinkluose. Pavojus išnykti vieninteliams Baltijos jūros delfinams yra didžiulis.

Artėja uogavimo sezonas: ko tikėtis? (9)

Kai kurie laimingieji jau galėjo paskanauti pirmųjų žemuogių, o visai netrukus uogų rinkimo sezonas prasidės visu smarkumu. Kelių metų praktika rodo, kad ir koks būtų uogų derlius prastas, bet uogautojų vėl bus pilni miškai. Ką reikėtų atsiminti einant uogauti?

Ką daryti radus gyvūną ar paukštį? (5)

Šiuo metu paukščiai jau išperėjo jauniklius, žvėrių atžalos prakuto ir savarankiškai šmirinėja po pamiškes. Šalia medžio rastas paukštelis ar sutiktas stirniukas nebūtinai yra benamis, našlaitis ar atstumtasis. Jokiu būdu negalima liesti ar imti globoti pakelėse, miškuose ar bet kur aptiktų gyvūnų.

Gyvosios gamtos inspektoriai brakonierius medžioja su modernia įranga (9)

Brakonieriai prieš gyvosios aplinkos apsaugos inspektorius turi daug pranašumų. Jie savo darbams renkasi vietą, laiką, jų yra daugiau, o vietiniai brakonieriai mintinai pažįsta upių ar ežerų pakrantes ir miškus. Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams reikia ieškoti kitų būdų, kaip įgauti pranašumą prieš brakonierius.