aA
Nors vasaros sausros dar net neprasidėjo, bet Lietuvos miškus jau apėmė gaisrų epidemija. Praėjusį savaitgalį unikalią Kuršių neriją niokojo didžiulis gaisras. Išdegęs beveik šimtas hektarų miško – skaudus smūgis gamtai, ne ką skaudžiau dega ir kiti miškai Lietuvoje. Kas iš tikro vyksta po to kai išvažiuoja ugniagesiai ir kaip užkirsti kelią miškams, kurie šią vasarą gali būti sausi it degtukai.
Karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-8 su įgula padeda gesinti Kuršių Nerijoje kilusį gaisrą
© KAM

Jei praėjusiais metais 2013 metais atvirose teritorijose kilo 4350 gaisrų, išdeginusių per 4 tūkstančius hektarų, iš jų šalies ugniagesiai gesinti miškų gaisrų buvo išvykę 159 kartus, kurių metu išdegė per 60 ha miško bei miško paklotės, tai šiemetinis gaisrų skaičius gniaužia kvapą.

Per beveik penkis šių metų mėnesius gaisrai pridarė gerokai daugiau nuostolių.

Šiemet atvirose teritorijose jau kilo 3857 gaisrai, išdeginę per 9 tūkst. hektarų, iš jų šalies ugniagesiai gesinti miško, miško paklotės gaisrų buvo išvykę 117 kartų, kurių metu išdegė per 140 ha miško bei miško paklotės.

Tiesa, šie skaičiai dar gaisro Smiltynėje ploto. Nuostoliai dar tik tikslinami. Preliminariai – Smiltynėje išdegė apie 90 hektarų miško ir 20 hektarų miško paklotės.

Dar nei tikslus nusiaubto miško plotas, nei nuostoliai nėra žinomi, bet Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser pernelyg nesikremta.

Išdegusios kalnapušės jau seniai buvo pasiekusios savo brandą – perdžiuvusios ir gaisrų tikimybė buvo išaugusi. Savaitgalį jos suliepsnojo it degtukai.

„Man patiko Kretingos urėdo pasakymas, kad nuostoliai yra didesni morališkai nei materialiai. Apdegusias kalnapušes mes vis tiek parduosime, jos turėjo būti kertamos jau seniai“, – kalbėjo A. Feser.

Gaisro Smiltynėje atvejis išskirtinis. Paprastame miške gaisrai pražūtingi – ne tik niokojama bioįvairovė, lizdavietes, vabzdžius, bet palieka medžius ligotus, juos užpuola kenkėjai.

Senas, dar užpraeitame amžiuje vokiečių sodintas kalnapušes šiaip ar taip buvo planuojama iškirsti būtent dėl šio padidėjusio gaisrų pavojaus.

„Svarbiausia, kad nenukentėjo erelio lizdas, o mūsų gamtininkei dabar įdomu kas bus toliau. Šiuo atveju gamtai nuostoliai nėra neįkainojami. Kai kurios rūšys atsigauna ir suveši tik po tokių dalykų“, – guodėsi A. Feser.

Visgi, nuostoliai didžiuliai ir sunkiai pamatuojami, o galimos ateities prognozės – tik hipotezės, o tai, kad išdegė „tik“ beveik 100 hektarų miško ir gaisras suvaldytas per porą dienų – yra sėkmė.

Miškų gaisringumo prevencijai Kuršių nerijai bus skiriama didesnis dėmesys.

Daugumą gaisrų sukelia neatsargus žmonių elgesys miške – ypač rūkymas. Jau dabar keliaujant Kuršių nerija, abejose kelio pusėse matyti iškastos ir išravėtos smėlio juostos – tam, kad pro automobilio langą išmestos nuorūkos neuždegtų gaisro. Visgi, to maža ir priemonių bus daugiau.

„Nėra aišku kas sukėlė gaisrą. Jis prasidėjo tokioje vietoje, kad ten nėra ko vaikščioti. Imsimės prevencijos statysime stebėjimo kameras, kad matytume kokie žmonės praeina, taip kovosime ir su kitais pažeidėjais, pavyzdžiui, kovosime su keturračių vairuotojais“, – sakė direktorė.

Prieš kelerius metus didžiulis gaisras taip pat suniokojo dalį Šalčininkų urėdijos Girios girininkijos miško. Ten, iš pirmo žvilgsnio, gamta taip pat atsigavo – sužėlė viržiai, žydi šilagėlės. Visgi, miško šeimininkas girininkas Darius Šapokas, negali sakyti, kad tai geras ženklas.

„Taip, gamtoje laisvos vietos nėra, bet miškų gaisrai yra baisūs. Gamta suniokojame įvairiais skirtingais lygiais. Sunaikinami medžiai, arba jie tampa neatsparūs kenkėjams ir galiausiai miršta. Miško paklotė taip pat sunaikinama su joje gyvenančiais smulkiais gyvūnais ir organizmais. Galų gale teršiama atmosfera“, – sakė jis.

Anot jo, yra metodika įvertinti materialinius miško gaisrų nuostolius, tačiau gamtai neįmanoma jų suskaičiuoti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad miške reikia būti daug atsargesniu nei paprastai. Dėl sausos paklotės, dervingų šakelių, sausų spyglųir didėlio deguonies kiekio ore – miške kiekviena kibirkštis gali būti pragaištinga.

„Pastebėję miške beįsiplieskiantį gaisrą, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys jį užgesinti, nelaukdami kol ugnis išplis į didesnius plotus. Užsidegusią miško paklotę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis, drabužiais arba užtrypiant kojomis. Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba užberti žemėmis. Nepavykus ugnies užgesinti, nedelsiant iškvieskite ugniagesius arba miškininkus ir mėginkite jos plitimui užkirsti kelią – kastuvu ar lazdomis išrauskite ne siauresnę kaip 0,5 metro mineralizuotą juostą. Jeigu liepsna įsisiautėjo ir matote, kad jos neįveiksite, geriausia pasišalinti į tą pusę iš kur pučia vėjas. Blogiausiu atveju kreipkitės pagalbos į vietinius gyventojus. Jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis“, – pataria departamentas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Mažas ir visų pamirštas regionas, kurio vertė Kremliui – neįkainojama: mes bijome kalbėti (246)

Kad išvengtų sankcijų, Kremlius suka aplinkkeliais: naudojantis šalia Juodosios jūros esančiu...

Mažo Šveicarijos miestelio triumfas ir tragedija: geriausiais laikais „Ferrari“ ir „Porshe“ net nebuvo prabanga (15)

Sparčiai tiksint laikrodžiui ir artėjant „Brexit“ valandai, Europos miestai varžosi...

Šaltis jau greit sukaustys Lietuvą: ruoškitės – bus ir sniego pusnų (75)

Sekmadienio naktį maloniai paspaus šaltukas ir kai kur truputį pasnigs. Rimtesnio sniego sulauksime...

Žemė atakuoja Marsą: mokslininkai papasakojo, kokie pavojai tyko žmonių Raudonojoje planetoje (58)

Turbūt daugelis matėte filmų apie taikius Žemės gyventojus atakuojančius agresyvius marsiečius....

Nepilnametės išžaginimas mokyklos personalo nesukrėtė: visos jos čia tokios (227)

Stūmė, spyrė kojomis, kando. Prievartautojas atsitraukė, tačiau grįžo ir su visa jėga...

Kalėdų stalas. Šventinė atgaiva, kurią verta išbandyti: pieno kisielius su aguonomis

Nuo seno laikomasi papročio, kad ant Kūčių stalo turi nugulti 12 patiekalų. Artėjant šventėms,...

Šalies rekordą pagerinusi Lietuvos rinktinė plauks pasaulio čempionato finale

Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame (25 m) baseine vyrų kombinuotos...

Praėjus 32 metams po mažamečių nužudymo trūko žudiko kantrybė teisme paskelbta siaubą keliančių nuotraukų (39)

Didžiojoje Britanijoje paskelbtas nuosprendis didžiulio atgarsio visuomenėje sulaukusioje byloje:...

7 raudonosios arbatos privalumai (10)

Raudonoji ( rooibo s) arbata – tai raudonoji žolelių arbata, gaminama iš fermentuotų...

Nusibodo kasmet tos pačios tradicijos: idėjos, kurios paįvairins šventinį laikotarpį

Jei esate dar jauna šeima ir galvojate, kokiomis tradicijomis paįvairinti šventinį laikotarpį,...