aA
Invazinės rūšys daro didelę žalą gamtai ir yra viena iš pavojingiausių biologinės įvairovės nykimo priežasčių. Rašėme apie pavojingiausias invazines gyvūnų rūšis, bet ne tik besotis meškėnas ar grundalas yra pavojingas. Augalai taip pat kovoja dėl teritorijos ir savo kelyje nesibaimina naikinti kitų rūšių.
Lubinai kenkia vietinėms rūšims
© Shutterstock nuotr.

Lietuvoje invazinėmis pripažintos 39 rūšys, 19 iš jų yra augalai.

Jos yra šios: uosialapis klevas, Sosnovskio barštis, gausialapis lubinas, baltažiedė robinija, smulkiažiedė sprigė, bitinė sprigė, vėlyvoji ieva, raukšlėtasis erškėtis, dygliavaisis virkštenis, šiaurinis šemenis, varpinė medlieva, vėlyvoji rykštenė, aukštoji rykštenė, kanadinė rykštenė, kanadinė elodėja, tankiažiedė rūgštynė, šluotinis sausakrūmis, ilgakotis lakišius ir muilinė guboja.

Praktiškai visi šie augalai Lietuvoje atsirado dėl dekoratyvinių sumetimų, bet parkų ir sodų papuošimas yra tik viena medalio pusė. Nekontroliuojami jie gali padaryti didelę žalą įprastoms Lietuvos rūšims.

Uosialapis klevas į Lietuvą atkeliavo kaip dekoratyvinis augalas, bet labai greitai išplito ir mūsų kraštuose atsiskleidė ne pačia geriausia puse. Medžiai labai greitai dauginasi ir nustelbia kitą augmeniją, keičia įprastą Lietuvos kraštovaizdį. Jo mediena menkavertė, o žalos daug. Uosialapiai klevai sparčiai įsitvirtina ir nustelbia vandens telkinių pakrančių buveines bei kelia grėsmę jose gyvenančioms vietinėms rūšims. Uosialapio klevo žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją.

Aplinkos ministerija inicijavo šių augalų naikinimo programą. iki 2015 m. vidurio planuojama išvalyti beveik 500 ha šio augalo užkariautų vandens telkinių pakrančių.

Medžiai apdorojami chemiškai: į augalo kamieną sušvirkščiama speciali herbicidų injekcija. Po kelių savaičių augalas praranda gyvybingumą, pradeda džiūti. Nudžiūvę medžiai pjaunami rudenį ir žiemą, o vėliau bus iškastos ir jų šaknys.

Sosnovskio barštis: Lietuvoje atsirado dėl nepavykusio agrokultūrinio eksperimento. Sovietų mokslininkai tikėjosi, kad tai bus puiki žaliava galvijams, bet tai ne tik, kad nepasiteisino, bet ir gamta pajuto neigiamų pasekmių.

Augalas pasiekia net 5 metrų aukštį, o jo šaknys į žemę įsirėžia daugiau nei pusmetrį. Jis ypatingai daigus, o jo sėklos gyvybingos išlieka net kelerius metus.

Vieną barštį reikia naikinti net kelerius metus – jis vis atauga, o jo plitimas pavojingiausias paupiuose. Vanduo lengvai išnešioja sėklas.

Augdamas barštis užgožia kitas rūšis ir stumia jas iš teritorijų, iš Kaukazo kilusiam augalui nėra netinkamos dirvos, tad jo paplitimo potencialas praktiškai neribotas.

2014 m. Lietuvos Aplinkos ministerija pradėjo organizuoti Sosnovskio barščių naikinimą – renka informaciją apie jų augimvietes, finansuoja naikinimo darbus.

Gausialapis lubinas: yra gražus, todėl žmonių mylimas. Visgi, tai taip pat yra invazinė rūšis, kurią reikia naikinti. Bet tai galima daryti ir gražiai – tiesiog dovanoti puokštes mylimiesiems.

Gausialapis lubinas nėra toks pavojingas, koks yra Sosnovskio barštis. Jis nesukelia stiprios alergijos, o sunkių sėklų vėjas neišnešioja, bet jis turi kitų savybių, kurios jam suteikia pranašumą prieš vietines rūšis.

Gausialapis lubinas pats save patrešia ir ilgai kaupia azotą. Jis tiesiog išstumia tam tikroje vietoje esančią natūralią augmeniją ir pradeda vyrauti. Dėl to gamtininkai labai nemėgsta lubino ir stengiasi jį iš natūralių teritorijų išvaryti.

Šie lubinai įsitvirtina apleistose teritorijose, bet šienaujamose pievose greitai išnyksta. Visgi, tai brangus fizinis darbas. 2013–2015 m. skirtingose Lietuvos vietose gamtosaugininkai išnaikino gausialapį lubiną 160 ha plote.

Gamtininkai labai prašo nesodinti šių augalų dėl grožio.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Teisėjavimu nusistebėjęs Adomaitis po pergalės laukia žinių iš ligoninės specialiai Krepšinis.lt iš Seulo (15)

Lietuvos rinktinės treneris Dainius Adomaitis su visu komandos trenerių štabu po pergalės prieš...

„Brexit“ gali privesti prie Jungtinės Karalystės subyrėjimo (47)

Vienas iš pirmųjų darbų, kuriuos tapęs ministru pirmininku nuveikė Borisas Johnsonas , buvo...

Pirmas Azijos skonis: miego stygius, publikos aikčiojimai ir užtarnautos Seibučio minutės specialiai Krepšinis.lt iš Seulo (1)

Lietuvos rinktinė snūduriavo ne vien perkeltine prasme. Pustrečio kėlinio turėję vargo su kuklia...

Priminė vairuotojams, kada ir kur reikia „žaliosios kortelės“

Sėdant prie automobilio vairo užsienio šalyje ar savarankiškai keliaujant po Europą būtina...

Kaliningrade apsilankęs lietuvis norėjo sprukti: daugiau niekada ten nevažiuosiu (1165)

„Daugiau tikrai niekada ten nevažiuosiu“, – tikino savaitgalį Kaliningrade praleidęs...

Prieš 30 metų Baltijos šalys ryžosi prabilti: tai buvo viena didžiųjų SSRS paslapčių (115)

Lietuva ir kitos Baltijos šalys iškilmingai mini Baltijos kelio 30-metį, tačiau dažnai į...

Po pertraukos įsibėgėjusi rinktinė sutriuškino nervus patampiusią Pietų Korėją (247)

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė šeštadienį pergale pradėjo pasirodymą draugiškame keturių...

Į G7 susitikimą vykstantis Trumpas pažėrė grasinimų Prancūzijai (71)

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pagrasino apmuitinti prancūziškus vynus, vykdamas...

Užkalnis. Norite kvepėti pašalpomis, sovietų nostalgija ir požemine perėja? (70)

Kodėl aš rašau apie kvepalus, kurių net nesiruošiu jums rekomenduoti? Kurie kvepia senatve,...

Gyvai / „Laisvės piknikas 2019“. Tiesioginė transliacija iš Kauno Nemuno salos (15)

„Mūsų valstybė DELFI | Laisvės Piknikas 2019 | Diskusijos 10:30 Valstybė 2020: naujos...