aA
Vieniems keliantys nuostabą, kitiems panišką baimę, šikšnosparniai apipinti pačiais netikėčiausiasias mitais. Šikšnosparniai kaip ir visi kiti gyvūnai yra reikšmingi gamtai bei atlieka savitą vaidmenį joje. Jie naudingi tiek mus supančiai aplinkai, tiek žmonėms.
Inkilai šikšnosparniams
© LGF nuotr.

Keičiantis klimatui, kinta ir įvairių gyvūnų įpročiai. Tai ypač atsispindi Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių elgsenoje.

Lietuvos zoologas, biomedicinos mokslų daktaras Kazimieras Baranauskas pasakojo, kad šikšnosparnių įtaka ekosistemoms yra itin didelė. Dalindamasis argumentais paminėjo, jog Europoje gyvena tik vabzdžiaėdžiai šikšnosparniai.

„Kai kurių rūšių šikšnosparniai minta uodais, kiti – naktiniais drugeliais, vabalais. Vien Lietuvos Edukologijos universiteto gamtininkų iškeltuose inkiluose apsistoja per 30 tūkstančių šikšnosparnių. Šiltuoju metų laiku jie suėda 10 tonų uodų“, – teigė specialistas.

Inkilai labai svarbūs prisidedant prie šių žinduolių apsaugos ir gerovės. Pastaruosius galima kelti bet kuriuo metų laiku, išskyrus žiemą.

K. Baranauskas taip pat pridūrė, jog kiti šikšnosparniai, kurie apsistoja pastatuose, uoksuose, paukščių inkiluose, po medžių žieve, o jų turėtų būti dar ne viena dešimtis tūkstančių, taip pat nepasnikauja.

„Tam, kad prasimaitintų, kiekvienas žvėrelis per naktį turi pasigauti apie 3-5 tūkstančius uodų“, – skaičiuoja gamtininkas.

Štai atogražų kraštų miškuose gyvenantys vaisiaėdžiai šikšnosparniai taip pat nenusileidžia savo svarba.

„Vaisiaėdžiai šikšnosparniai yra patys geriausi augalų įvairovės palaikytojai – sėklų, vaisių išplatintojai, po jų jau seka lokiai ir tik tuomet paukščiai. Yra ne viena dešimtis žmonėms labai svarbių augalų, kurių žiedus apdulkina tiktai šikšnosparniai“, – dėstė pašnekovas.

Mūsų krašte aptinkama 15 šių žinduolių rūšių. Rudieji nakvišos – šikšnosparniai, kurie dėl tam tikrų priežasčių randami žiemojantys jau ir Lietuvoje.

„Kadangi per visą šalies istoriją žiemojančių rudųjų nakvišų aptikta tik penketą kartų, apie priežastis, lėmusias tai, galime tik spėlioti: galbūt padarė įtaką paskutiniaisiais dešimtmečiais padidėjęs domėjimasis šikšnosparniais, o gal tiesiog gausėja rudųjų nakvišų. Taip pat tai galėjo paskatinti ir švelnesnės žiemos, klimato šiltėjimas ar kitos priežastys“, – mintimis dalijosi K. Baranauskas.

Anot gamtininko, šie – patys stambiausi mūsų šalyje šikšnosparniai – šiltuoju metų laiku aptinkami besimaitinantys virš didesnių vandens telkinių, parkuose, gyvenvietėse, miestuose. Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos duomenimis, manoma, kad netinkamose žiemavietėse žūva apie 30–50 proc. rudųjų nakvišų.

„Kalbant apie žiemojimą, Lietuvoje pasilikusių žiemai rudųjų nakvišų vieną kartą buvo aptikta tuopos uokse, keturis kartus – pastatuose“, – teigė specialistas.

Šikšnosparnių ekologija bei etologija dar labai mažai ištirta.

Pasak K. Baranausko, derėtų pažymėti, kad apskritai gyvūnijos įvairovė pasaulyje yra dar labai menkai ištirta. Paskutiniųjų dešimtmečių gyvūnijos įvairovės tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad neaprašytų rūšių galėtų būti apie šimtą kartų daugiau nei jau žinoma.

„Faunistiniai darbai, nepaisant jau kelių šimtmečių sistematikų triūso, galima teigti, dar tik prasideda, įsibėgėja“, – kalbėjo šikšnosparnių žinovas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Diena. Mikologas apie tai, ar visi grybai yra valgomi ir kaip yra rengiamasi Šventojo Tėvo vizitui

Į miškus toliau plūsta grybautojai, tačiau medikai šiemet jau neišgelbėjo kelių grybų...

Mėnesį dirbau kasininku, dabar tai sapnuoju tik košmaruose (173)

Išaušo rytas, ir pirmieji lankytojai užplūdo kuklią didelio prekybos tinklo parduotuvę netoli...

Žemaitaitis kirto Paksui atgal: išgirdę jo kalbas, įsižeidė visi partijos nariai (2)

Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui europarlamentaro Rolando Pakso...

Vytautas Landsbergis. Šis tas nauja dėl „Generolo Vėtros“ (85)

Vokiečių žurnale „Der Spiegel“ 1984 m. Nr. 17 paskelbto straipsnio apie Plungės ir apskritai...

Papiktino ir nustebino: užsukus į parduotuvę buvo parodytos durys (6)

Į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi kauniečiai, kurie mandagiai arba ne taip gražiai buvo...

Žiniasklaida: Theresai May – Merkel „pažeminimas“ atsukusi nugarą nuėjo pasisveikinti su Grybauskaite (88)

Dvi galingiausios Europos Sąjungos valstybės narės – Vokietija ir Prancūzija –...

JAV gyvenanti Seulo olimpiados herojė: ryškiausias prisiminimas – krepšininkų akibrokštas sovietams (14)

Seulo olimpinei vicečempionei ir Lietuvos rekordininkei 62 metų Laimutei Baikauskaitei trys...

DELFI skaitytojams – išskirtinė galimybė pasižvalgyti po maldos namus, kuriuose lankysis popiežius (4)

Lietuvai besiruošiant istoriniam įvykiui – popiežiaus Pranciškaus vizitui, DELFI savo...

Įvertinkite patys, kaip Labanoro giria keitėsi nuo 1984 m. iki šių dienų: viską parodo palydovinės nuotraukos (167)

Literatūroje Labanoro giria apibūdinama kaip antras pagal plotą miškų masyvas Lietuvoje. Girios...

6 minutės, po kurių medikai niekuo negali padėti: žingsniai, galintys išgelbėti gyvybę (1)

Medikai visada akcentuoja, kokia yra svarbi pirmoji pagalba, tačiau tikrai ne kiekvienas žino,...