Klestint ir plečiantis Klaipėdos uostui atgimė ir kalbos apie tiltą į Kuršių neriją. Vis didesni laivai užsuka į Klaipėdos uostą, tačiau vartus jiems pastoja kas vasarą kas pusvalandį kursuojantys keltai į Neringą. Vis dėlto tiltas ne tik pagerintų vietinių gyventojų susisiekimą, būtų ekonomiškai naudingas, bet gali nepataisomai pažeisti unikalios gamtos pusiausvyrą.
Kuršių nerija iš paukščio skrydžio (Klaipėdos parašiutininkų klubo nuotr.)
© DELFI

Tiltas būtų statomas piečiau uosto. Realiausia, kad jis išdygtų Kairių gatvėje, Smeltės pusiasalyje, šalia medžių įlankos. Jo ilgis toje vietoje siektų pusantro kilometro ir būtų ilgiausias tiltas Lietuvoje.

Klaipėdos uostas yra pagrindinis šio tilto lobistas ir labiausiai išloštų jį pastačius. Vasarą per dieną virš 110 reisų į ir iš Neringos padarantys keltai smarkiai koreguoja laivų judėjimo galimybes uosto ekvatorijoje, be to ateityje planuojami uosto gilinimo darbai, po kurių laivyba taps dar intensyvesnė.

Vietiniai nori tilto

Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, artimiausiu metu labiausiai gali nukentėti poilsiautojai. Be tilto strigtų jų susisiekimas su Neringa.

„Čia ne Neringos gyventojų gerovės klausimas, o dešimčių tūkstančių turistų. Jei uostas bus gilinamas, o jis greičiausiai bus, tai niekas nebegalės užtikrinti tokios susisiekimo keltais kokybės, kokią turime dabar. Persikėlimo gali tekti laukti ir 3-4 valandas“, – pasakojo D. Jasaitis.

Visoje Neringoje vos keturi tūkstančiai gyventojų, tad statyti vien dėl jų intereso atrodo netikslinga, o ir pats D. Jasaitis teigia, kad per daug Neringos gyventojai nesusireikšmina ir išgyventų ir be tilto.

Klaipėdos universiteto studentai vykdė Neringos gyventojų apklausą, pagal kurią 80 procentų jų pasisakė už tilto statybas, nors jau dabar vietiniai, o ypač Juodkrantėje, skundžiasi dideliu automobilių ir autobusų keliamu triukšmu.

„Mes suprantame, kad mūsų nėra daug, bet būtų malonu jei valsybė nuspręstų statyti tiltą. Iš kitos pusės, nebūtų labai blogai ir be jo. Esame pripratę prie keltų ir jais naudojamės visą gyvenimą“, – kalbėjo meras.

Didžiausi tilto į Neringą priešininkai neturėtų dar nusigąsti. Kaip D. Jasaitis sakė, tiltas matosi dar tik pro žiūronus. Nėra nei apčiuopiamo projekto, nei tvirto apsisprendimo statyboms.

„Aišku, uosto gilinimas neprasidės nei kitais, nei dar kitais metais, bet ir tiltas ne per vieną dieną pastatomas. Mes diskutuojame jau gal dešimt metų, bet niekur iš tos diskusijų vietos ir nesame pajudėję“, – sakė D. Jasaitis.

Gali būti išbraukta iš UNESCO sąrašo

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė taip už diskusijas ir gali paprieštarauti tiek uostininkams, tiek Neringos merui. Anot jos, jau dabar turistų srautai į Neringą yra per dideli, o uostui vietos galima paieškoti ir kitur, pavyzdžiui, Šventojoje.

R. Baškytė sakė, kad natūraliai Neringa neturi susisiekimo su sausuma ir jo neturėtų būti.

„Pastačius tiltą, pasikeistų ir gamtinė sistema. Kuršių nerija yra pusiasalis. Jis neturi susisiekimo sausuma ir tai užkoduoja daug ryšių. Nieko nebūna šiaip sau, nebeliktų išskirtinumo, padidėtų apkrovos ir daug lengviau žmonės galėtų patekti į Kuršių neriją“, – kalbėjo R. Baškytė.

Anot jos, jau dabar turistų srautai yra per dideli ir niokoja kraštovaizdį – tiek urbanistinė, tiek gamtinį.

„Mes turime riboti eismą Kuršių nerijoje. Dabar vasarą per automobilius negalima pamatyti vertybių gyvenamose vietovėse. Negalima praeiti, pravažiuoti ar net nufotografuoti išskirtinių vaizdų“, – kalbėjo ji.

Direktorė teigė, kad yra už dialogą ir džiaugiasi, kad dar pamatai tiltui nesupilti. Anot jos, visada galima rasti sprendimų, naudingų tiek uostui, tiek poilsiautojams, tiek gamtai.

„Susikoncentruodami tik į vieną būdą ir nematydami kitų galimybių tik susikuriame sau problemų. Atsiranda vis daugiau patekimo į Kuršių neriją galimybių, pavyzdžiui greitaeigiai kateriai. O dėl uosto, tai Šventoji gali būti alternatyva, o giluminiam uostui jau yra padaryti ir planai“, – sakė R. Baškytė.

Dėl panašios situacijos iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo buvo išbrauktas Drezdeno senamiesti. UNESCO buvo uždraudusi statyti tiltą į jį, bet kietakakliai vokiečiai draudimo nepaisė. Pakeitus kraštovaizdį, padidėjus žmonių ir automobilių srautams, organizacija senamiestį išbraukė iš sąrašo.

Pasak direktorės, dar sakyti ar tokia pati situacija lauktų ir Kuršių nerijos, bet tai būtų didelis smūgis Lietuvos prestižui.

Nukentėtų ne tik valstybės garbė, bet ir gamta, kuri jau dabar kenčia nuo išmetamųjų automobilių dujų, šiukšlinimo ir dėl atvykėlių padidėjusio gaisrų pavojaus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Amžius – svarbus rodiklis imant būsto paskolą (14)

Jei esate vyresnio amžiaus ir norite pasiimti paskolą, bankai jos gali ir nesuteikti.

Iš kuklios sumos išgyvenantis daugiavaikis tėtis prisipažino: ne finansiniai sunkumai yra didžiausias iššūkis (18)

800-1100 eurų – iš tokių mėnesinių pajamų Mažeikiuose gyvena Juozo daugiavaikė šeima ....

Ekspertai juokauja: jei toks bus Karbauskio pasirinkimas, tai Vilniau, laikykis (306)

Europarlamentaro Antano Guogos vis dažnesni pasirodymai valstiečių-žaliųjų draugijoje ėmė...

Įrengė 22 kv. metrų butą Vilniaus senamiestyje: čia tikrai galima gyventi ir dviese (100)

Mažas butas, jeigu yra tinkamai įrengtas, gali būti puiki erdvė gyventi jaunam žmogui arba net...

Trumpas priėmė Putino iššūkį: šių ginklavimosi varžybų Kremlius tęsti tiesiog nepajėgs (1461)

Tebūnie ginklavimosi varžybos. Mes juos pranoksime visur. Taip dar 2016-ųjų gruodį sakė tuomet...

Atostogos Lenkijos pajūryje: ar tikrai pasijausite kaip ponai? (115)

Lenkijos pajūris yra tiek daug aprašytas ir prigirtas, kad kartais darosi sunku atskirti realią...

Mamą nustebino sūnaus poelgis: matyt, kažką darau kitaip nei visos (45)

Visos mamos skirtingos, bet turi vieną bendrą tikslą – padaryti viską, kad jų vaikas būtų...

Horizonte – dar viena futbolo šventė: į Marijampolę kitame etape atkeliautų „Celtic“ (5)

Jei Marijampolės „Sūduvai“ pavyks išlaikyti svečiuose įgytą persvarą prieš Jūrmalos...

Audra niokojo Kauną: vanduo apsėmė gatves, vėjas vartė reklamų stendus ir medžius (196)

Antradienio popietę Kauną užklupo škvalas. Smarki liūtis užtvindė kai kurias svarbias Kauno...

Kinai sukūrė nedegančią ir labai stiprią medieną (25)

Daugybė pasaulio medžių kasdien yra nukertama dėl žaliavos poreikio. Mes turime ir kitų,...