aA
Kerpės – itin saviti organizmai, neretai painiojami su samanomis ar kempininiais grybais. Lietuvoje yra apie 600 kerpių rūšių. Kerpės yra ypatingai svarbūs biologiniai indikatoriai, atskleidžiantys tiek taršos lygį bei pobūdį, tiek kitus aplinkos pokyčius, tačiau norint vertinti aplinką naudojant kerpes, reikia turėti daug žinių apie jas.
Islandinė kerpena.
© Linos Gervinskaitės nuotr.

Kerpės apibūdinamos kaip simbiotinis darinys, susidedantis iš grybo hifų ir dumblių arba melsvabakterių ląstelių.

„Kerpės „kūnas“ vadinamas gniužulu. Kartais viename gniužule gali gyventi daugiau nei vienos rūšies dumbliai ir grybai“, - kalbėjo ilgametę patirtį turinti lichenologė Jurga Motiejūnaitė.

„Iš pažiūros kai kurias kerpes galima supainioti su samanomis ar kerpsamanėmis, ypač pastarosiomis, juo labiau, kad neretai jos auga panašiose vietose. Priešingai nuo kerpių, samanos ir kerpsamanės yra savarankiški organizmai – augalai, kurie neturi tikrųjų šaknų ir vidinių indų pernešančių vandenį“, - tęsė biomedicinos mokslų daktarė, Gamtos tyrimų centro, Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos vadovė.

Kerpės, kaip ir bet kuris gamtos objektas, yra svarbios ekosistemai.

Mokslininkė pasakojo, kad kerpės dalyvauja ekosistemų maisto medžiagų apykaitoje, dirvodaros procesuose, yra maistas ir prieglobstis didelei įvairovei organizmų – nuo bakterijų ir mikroskopinių grybų iki stambių žolėdžių žinduolių.

„Yra vabzdžių ir vorų, kurie naudoja kerpes kaip kamufliažą – tiek tiesiogiai, susilipdydami namelius iš kerpių dalelių, tiek netiesiogiai – prisitaikydami kūno spalva“, - kalbėdama apie naudą gamtai, pridūrė lichenologė.

Dauguma žmonių mano, jog kerpės daro žalą ir kenkia krūmams, padengdamos pastarųjų šakeles, todėl stengiasi kerpes pašalinti, tačiau anot pašnekovės, kerpės jokiu neigiamu poveikiu nepasižymi.

„Jos tik signalizuoja, kad augimas sulėtėjo ar sustojo, todėl kerpių dažniausiai gausiau ant senesnių kamienų nei jaunų medelių bei ant džiūstančių ar nudžiuvusių šakelių“.

Kalbantis apie dažniausiai aptinkamas ir lengviausiai pastebimas kerpių rūšis mūsų šalyje, J. Motiejūnaitė paminėjo antropogeniniam poveikiui, ypač azoto junginių taršai atsparias geltonkerpes, pilkas lapiškas žiauberių ir joms giminingų genčių kerpes, taip pat miškuose dažnai randamus kai kuriuos kežus bei ypač dažnus ant medžių - putliuosius plynkežius.

„Yra tik vienintelis kerpių apsaugos būdas – išsaugoti tinkamas buveines. Kai kur stambesnėms kerpėms buvo taikoma transplantacija – perkeliant gniužulus į buveines, kur jų nebėra, tačiau tai brangus ir mažai efektyvus metodas, nes per mažai žinoma apie retųjų kerpių ekologinius poreikius bei sąsajas su kitais miško organizmais“, - apie kerpių populiacijų apsaugą kalbėjo specialistė.

Ji taip pat pabrėžė, kad seni miškai yra itin svarbūs kerpėms, nes kai kurios jų niekada neauga jaunuose ar vidutinio amžiaus miškuose. Beveik visos jautriausios miško amžiaus ir struktūros pokyčiams rūšys yra retos ir nykstančios, įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą, pavyzdžiui, plačioji platužė, adatiškasis gleivytis, skylėtoji menegacija ir kitos. Kai kurios jau ir išnyko, pavyzdžiui neberandama stambi ir gana įspūdinga glotnioji kedenė, kuri paskutinį kartą buvo rasta 1959 m.

„Beje, daugelis seniems miškams prieraišių kerpių nyksta ir yra saugomos visoje Europoje bei įrašytos į įvairių šalių Raudonąsias knygas“.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Su alkoholiku tėvu užaugusi dukra: norėjau tik vieno – kad jis numirtų (3)

Vaikystę praleidusi su nuo alkoholio priklausomu ir smurtaujančiu tėvu 35-erių Lina (tikrasis...

Politikams griebiantis paskutinio šiaudo, siūlo alternatyvą: padidinkime Seimo narių skaičių (246)

Seimas imasi siūlymų, kuriais rinkimų kartelė partijoms, patenkančioms į Seimą, siektų 4, o...

Dirba Lietuvoje – gyvena užsienyje: apie kai kuriuos sunkumus nė nesusimąstė (9)

Atšalus orui Lietuvoje taip ir norisi keliauti ten, kur šilta. Kai kurie Lietuvos gyventojai tokio...

„Stiklių“ restoranas atsinaujino ir atvertė naują lietuviškos gastronomijos puslapį (11)

„Relais & Châteaux Stikliai Hotel“ restorane šefas Gerdvilas Žalys , kurdamas naują...

Estija: Rusija aneksavo penkis proc. mūsų teritorijos Kremlius: laikome tai nepriimtinu dalyku (141)

Estija nori, kad Rusija sugrąžintų jos teritoriją, kurią, šalies teigimu, buvo aneksavusi...

9 šaunūs kardiopratimai nekenčiantiems bėgiojimo

Bėgiojimas yra paprasta ir veiksminga širdies ir kraujagyslių sistemos pratimų forma,...

„Olialia pupytės“ Grafininos byloje dedamas taškas: priimtas netikėtas sprendimas (90)

Buvusios „Olialia pupytės“ Sandros Grafininos dingimo istorijoje įvyko reikšmingas pokytis....

Jungtinėje Karalystėje rastas mirtinai sušalęs lietuvis (82)

Jungtinėje Karalystėje naktį oro temperatūrai nukritus žemiau dešimties laipsnių šalčio,...

Putinas: Rytų Europos šalių Europos Sąjungoje gali nelikti pasisakė ir apie Zelenskį (648)

Valstybės narės iš rytinio ES flango po keleto metų gali panorėti išstoti iš Bendrijos,...

Kur ilsėsimės 2020-aisiais? (14)

Nors ateinanti vasara atrodo dar labai toli, tikrai įgudę poilsiautojai jau planuoja kitų metų...