Jei gerai įsižiūrėtume, tai pamatytume, kad skruzdėlės nešioja ne tik šapus. Besimaitindamos jos gali apsaugoti ištisus hektarus miško nuo kenkėjų, kurie apninka silpnus ar sužeistus medžius. Jos - svarbi miško ekosistemos dalis. Mažas vabzdys turi didelę reikšmę ne tik miškui, bet ir visam gyvybės ratui, tad reikia žinoti, kaip su juo sugyventi.
Juodoji miško skruzdėlė
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Netoli sodybų įsikūrusių skruzdėlynų negalima naikinti, jie sukraunami į maišus ir nunešami atokiau į mišką. Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius pasakoja, kad skruzdės miško gyvūnams yra tikras skanėstas, ne tik medžių gydytojai.

„Jos yra labai maistingos ir daugybei miško gyvūnų yra skanėstas. Ne tik šernai, bet ir geniai maitinasi po žeme esančiais skruzdžių perais, lervomis ir kiaušiniais. Aišku, tai nėra pagrindinis jų maistas, jiems skruzdės kaip mums kokios saulėgrąžos, desertas”, – kalbėjo gamtininkas.

Gamtininkas taip pat pridūrė, kad šernai, išknisę lervas, dar mėgsta pasivartyti skruzdėlyno griuvėsiuose ir prilygino tai gulėjimui sanatorijoje. Skruzdžių rūgštis naikina parazitus šernų kailyje.

Miškininkai saugo skruzdėlynus nuo knyslių ir juos aptveria tvoromis. Visgi, kai kurioms skruzdėlėms tos tvoros nepatinka taip pat, kaip ir tvoros poilsiautojams, neteisėtai užtvertose pakrantėse. Gamtininkas įsitikinęs, kad tvėrimų visai nereikia. Šernai ir skruzdės gyveno dar gerokai prieš žmonėms sugalvojus tverti skruzdėlynus.

„Skruzdėlynai yra prisitaikę prie tų išknisimų. Esu pats matęs – išknisa skruzdėlyną, o jau po metų tas skruzdėlynas pasidaro dar didesnis, nes ant plokščio pagrindo galima lengviau jį statyti”, – pasakojo gamtininkas.

Anot gamtininko, tvėrimai gali ir pakenkti, ne tik padėti.

„Nemanau, kad reikia tverti. Pastebėjau net atvirkščią dalyką, kad tas tvėrimas skruzdėms nepatinka dar labiau nei šernai. Jos - šaltakraujai gyvūnai ir skruzdėlynus stato saulėtose, atvirose vietose, kad pavasarį greičiau įšiltų, o tos tvoros meta šešėlį ant jų. Dar dažnai būna, kad skruzdėlynas persimeta per tą tvorą – šapelis po šapelį”, – pridūrė jis.

Miškininkai, visgi, linkę tverti tvoras aplink skruzdėlynus, tačiau sutinka, kad jos gali pakenkti skruzdėms. Šalčininkų miškų urėdijos Girios girininkijos girininkas Darius Šapokas teigė ir pats matęs ne vieną už tvoros perkraustytą skruzdėlyną.

„Iš savo patirties žinau, kad negalima tverti skruzdėlyno prie pat krašto. Prie pat skruzdėlyno įkalti kuolai kenkia mikroklimatui, pakeičia vandens judėjimą. Nevykę aptvėrimai gali labiau pakenkti nei padėti. Reikia išlaikyti atstumą. Dabar, pagal gamtotvarkos planą padaryti aptvėrimai, manau, labai vykę“ – pasakojo girininkas.

Jis teigė, kad nėra vieningos nuomonės aptverti ar neaptverti skruzdėlynus. Jis sutinka, kad skruzdės yra labai svarbūs gyvūnai, tačiau įsitikinęs, kad nereikia jos dievinti. Iš tikro skruzdėlė yra labai pragmatiška.

„Buvo mada skirstyti gyvūnus į naudingus ir žalingus, tačiau Gamta nėra tokia. Ta pati rūšis vienu atveju gali būti naudinga, kitu – kenksminga. Skruzdėlės vertinamos kaip kenkėjų naikintojos. Taip, iš tikro, skruzdės sunaikina dalį kenkėjų, ypač visokius vikšrelius, pelėdgalvius. Jų sumažina, bet yra kitų kenkėjų rūšių, kurias gina, pavyzdžiui, pjūklelius. Yra vabzdžių sąjungos ir jie atsidėkoja vieni kitiems – saldžiu skysčių ar panašiai. Labai sudėtingi procesai vyksta“, – pasakojo gamtininkas.

Tiek D. Šapokas, tiek A. Gaidamavičius negalėjo pasakyti, kiek miške reikėtų turėti skruzdėlynų, o ypač kai jie skiriasi ir ne visi lengvai randami.

„Miškininkai turėjo tokį siekį, kad kiekviename miško kvartale būtų bent po vieną skruzdėlyną, o miško kvartalas yra apie 30 hektarų. Bet čia priklauso nuo paties miško biotopo. Vieni skurdesni mitybos baze ir statybine medžiaga, kiti turtingesni. Lapuočių miškuose jau kitokios skruzdėlės gyvena – jos gyvena sutrūnijusioje medienoje ar po žeme. Skruzdėlynų yra visur, tik jie yra kitokie“ – kalbėjo A. Gaidamavičius.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visą šalį sukrėtė valdininkų abejingumas sergančiai mergaitei: Pijos atvejis atvėrė valstybės žaizdą atnaujinta 16.47 (54)

Po prieš beveik tris mėnesius įvykusios avarijos Pija ilgą laiką buvo komoje. 13 metų mergaitė...

Aušra Kilkuvienė atsikratė jau 35 kilogramų: su jais kartu nukrito įtampa, nervai ir nuoskaudos (39)

Iš TV ekranų dingusi Aušra Kilkuvienė šiuo metu džiaugiasi atrasta fizine ir dvasine ramybe....

Priėmė sprendimus dėl „Naisių vasaros“, bet karas dar nesibaigė (418)

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) antradienį posėdyje pritarė „Naisių vasaros“ serialą...

Liūčių nuplautai Lietuvai vasara rengia staigmenų – ir baigsis ji netradiciškai (36)

Anksti prasidėjusi vasara dar nesitrauks, tačiau ji bus permaininga: teks ne tik braukti prakaitą,...

Pragaro naktis Vilniuje: moteris patyrė siaubingas kančias ir pažeminimą (29)

Antradienio naktis moteriai tapo tikru košmaru. Ji pareigūnams pasakojo, kad buvęs sugyventinis ją...

Lietuvoje sučiupti nelegaliai dirbę Filipinų, Izraelio ir Gruzijos piliečiai

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pranešime spaudai informuoja, kad per šių metų pirmą pusmetį...

„Postimees“: Putiną skraidinęs lėktuvas pažeidė Estijos oro erdvę Estija įteikė notą (183)

Du Rusijos lėktuvai pirmadienį apie vidurdienį pažeidė Estijos oro erdvę, o viename iš jų...

Prie kolegės LAT seksualiai priekabiavusiam profesoriui pavyko išvengti bausmės teismas bandė nuslėpti tarnautojo tapatybę (59)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ( LAT ) darbuotojas Skirmantas Jankauskas seksualiai priekabiavo...

Užkalnis: kepdami mėsą lauke mes švenčiame laisvę (159)

Kai prieš tris dešimtmečius atkūrinėjome laisvę, turėjome gerą supratimą, kaip mes gyvensime,...

Didėjančios algos verslo nepakirto: gerėja visi rodikliai (63)

Mažiau turto areštų , mažiau bankrotų. Nors dėl valdžios sprendimų ir įtampos darbo rinkoje...