aA
Prasidėjo atkūrimo darbai po pavasarį Kuršių nerijoje praūžusio gaisro. Pirmiausia apdegusi mediena daugiau nei 100 ha plote bus iškirsta ir tik po trijų metų miškas bus atsodinimas, nors Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser norėtų dalį degvietės palikti susitvarkyti pačiai gamtai.
Pasenę kalnapušės
© VSTT nuotr.

Įstatymai įpareigoja, kad išdegęs miškas turi būti atsodintas per trejus metus. Pirmiausia ketinama iškirsti apdegusius medžius. 108,7 ha plote planuojama iškirsti ir parduoti beveik 9 tūkst. kub. metrų medienos. Po to bus vykdomi atsodinimo darbai. A. Feser įsitikinusi — skubėti čia nėra kur.

„Pirmiausia reikia iškirsti viską, o atkūrimas vyksta tik trečiaisiais metais. Laiko turime. Yra visokiausių pasvarstymų ir nuomonių. Dabar užsakome miškotvarkos projektą ir lauksime kol ekspertai patars“, — kalbėjo parko vadovė.

A. Feser tikisi, kad ekspertai atsižvelgs į prieš tai vykusių miško Kuršių nerijoje atkūrimo darbų patirtį, ir nori, kad bent jau visas vakarinis išdegusios teritorijos šlaitas butų paliktas savaiminiam atžėlimui. Anot jos, papildomai sodinti būtų galima tik nedidelius paprastosios pušies kiekius. Toks būdas pasiteisino po 2006 metais kilusio dar didesnio gaisro.

„Tada vakarinis šlaitas buvo paliktas atželti savaime ir jis dabar yra geresnis. Sodinukai yra nevienodos kokybės. Vieni atželia geriau, kiti prasčiau. Natūraliai pasisėja tik tvirčiausi ir jie geriausiai auga. Norisi kuo daugiau natūralumo, o kai miškas atsikuria savaime, jis atrodo natūraliau nei medžiai susodinti eilėmis. Vieną kartą jau buvome ją užsisodinę, dabar jau reikėtų kraštovaizdį palikti tvarkyti gamtai“, — tikino A. Feser.

Kalninės pušelės, Kuršių Nerijoje pasodintos dar XIX amžiuje, yra svetimžemis augalas Lietuvoje. Medžiai buvo pasodinti, kad surištų smėlio pustomą paviršių, kuris atsirado iškirtus prieš tai buvusius vietinius miškus. Natūraliai kalninės pušies miškas Kuršių nerijoje neatsikuria, tik jo fragmentai.

Parko vadovė kalninės pušies visai nenorėtų matyti atkuriant mišką.

„Dar senesnė gaisravietė, prie kelto, buvo atsodinta kalnine pušimi. Reikėtų dabar pasižiūrėti kaip atrodo miškas. Tai jau antroji kalninės pušies karta pas mus ir ji atrodo kitaip. Pirmoji karta buvo sodinta tiesiog į smėlį, o dabar jau susiformavęs dirvožemis. Viena auga prie žemės, kita į viršų, todėl pušys išsiklaipiusios. Nėra to „kilimo“, kurį norėtume matyti kurdami kraštovaizdį“, — pasakojo A. Feser.

Gaisrai Kuršių nerijoje kas kartą būna didžiulio masto. Kalninės pušelės jau nugyveno savo biologinį amžių ir yra sausos it degtukai, ugnis ten lengvai įsiplieskia ir ją užgesinti būna labai sunku. Jokie kiti medžiai Lietuvoje tokio efekto nesukelia, nes auga ir sensta visai kitaip.

„Jos kada nors kels grėsmę ateities kartoms. Dabar nėra būtinybės jų sodinti, nes dirvožemis susiformavęs, o tuo metu ta būtinybė buvo. Dirbtinai atkurti tokį patį kraštovaizdį mums nepavyks, reikia siekti, kad jis būtų kuo retesnis, kuo natūralesnis“, — kalbėjo parko vadovė.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sezamai, atsiverk: Sutkus aukštų krašto apsaugos sistemos pareigūnų kabinetuose – kaip namie (148)

Aukštų Lietuvos krašto apsaugos sistemos (KAS) pareigūnų kabinetuose Lietuvos verslo...

Dabartinė situacija NT rinkoje – nerami: būstų centre mažės, o kainos gali drastiškai pakilti (57)

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos aktyvumas pirmąjį šių metų ketvirtį nustebino tiek pardavėjus,...

Atsakomybę prisiėmęs Obradovičius: aš juk sakiau, kad „Žalgiris“ sureaguos (5)

Kauno „Žalgiris“ ketvirtadienio vakarą Stambule vėjais paleido turėtą dviženklę persvarą,...

Ulanovui asmeniškai dėkojęs Jasikevičius: čia vyksta aukščiausio lygio atkrintamųjų krepšinis specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (106)

Iš skurdžių – į turtuolius. Prieš dvi dienas rezultatyvumo antirekordus fiksavęs Kauno...

Rungtynių didvyris apie pergalingą savo metimą: visiška nesąmonė specialiai Krepšinis.lt iš Stambulo (17)

Daug vandens nutekėjo nuo to laiko, kai Edgaras Ulanovas vedė į pergalę Kauno „Žalgirį“....

„Spinter" apklausa parodė: lietuviai netiki, kad Jurijus Veklenko gali laimėti „Euroviziją“, tačiau paskutinis tikrai neliks (58)

Kol visa šalis laukia didžiosios „Eurovizijos“, o mūsų šalies atstovas šiame konkurse...

Sunku atsikelti, dieną migdo ir nėra jėgų: gydytoja nurodė žingsnius, kaip tai spręsti (3)

Saulė užsibūna vis ilgiau, šildo vis daugiau, tačiau daug kam iš lovos pakilti ryte darosi kai...

„Žalgiris“ įspūdingai smogė atgal – šį sezoną pirmasis triumfavo „Fenerbahče“ tvirtovėje (840)

Eurolygos atkrintamosiose varžybose Kauno „Žalgiris“ iškovojo pirmą pergalę ir pirmą kartą...

Orai: po apsiblaususių Velykų – tikra vasara (11)

Šiandien, penktadienį, Lietuvos orus dar lems giedro ir labai sauso anticiklono rytinė dalis.

90-ųjų „euroremontai" šiandien: interjero atgyvenos, kurių seniai reikėjo atsikratyti (4)

XX amžiaus paskutiniame dešimtmetyje itin išpopuliarėjo vadinamieji „euroremontai“. Tačiau...