Aukštaitijos nacionaliniame parke – puikiausios sąlygos žvejybai ar vandens turizmui. Ir akivaizdu kodėl – net 15 procentų iš 40 tūkst. ha parko ploto užima vandenys. Norintiems keliauti valtimis ar baidarėmis tam išskirtinės sąlygos. Ežerais ir protakomis galima pasidaryti 70 km ilgio maršrutą. Yra takų ir pėstiesiems.
Dzūkijos nacionalinis parkas – didžiausias Lietuvoje. Jame užuovėją randa vilkai ir lūšys, tad vietos pabėgti nuo kasdienybės ras kiekvienas. Kaip ir Aukštaitijos nacionaliniame parke, Dzūkijoje taip pat yra vaizdingų maršrutų išsiruošusiems plaukti su baidarėmis, bet tikras rojus čia yra dviratininkams. Parke daug įrengtų takų pėstiesiems ir dviratininkams. Sekdami jais, galima pažinti išskirtines žemynines kopas, didžiausios Lietuvoje – Čepkelių aukštapelkės gamtą.
Iš vienos pusės skalaujamas Kuršių marių, o iš kitos Baltijos jūros – Kuršių nerijos nacionalinio parko daug girti nereikia. Nors Kuršių nerija ir ypatingai saugojama – joje nei laužų sukursi, nei palapinių pastatysi, bet mainais už tai yra ką gauti. Visą nacionalinį parką galima pervažiuoti dviračių taku, o pakeliui sustoti prie įspūdingiausių gamtos ir kraštovaizdžio paminklų Lietuvoje: Negyvųjų kopų, Kuršių marių įlankų ir ragų, daugybės iš smėlio supustytų ir medžiais apsodintų kalnų, smėlio dykynės Nidoje. Parke yra gausu apžvalgos aikštelių ir regyklų.
Pramogų taip pat ten netrūksta: burlenčių sportui apribojimai netaikomi, dviračius nuomotis galima vietoje.
Lankantis parke reikia skirti didžiulį dėmesį priešgaisrinei saugai. Didelė dalis miško yra persenę ir perdžiūvę kalnapušynai. Juose gaisrai kilti gali ir nuo numesto degtuko, o pasekmės kaskart būna labai skaudžios.
Trakų istorinis nacionalinis parkas garsus vidury ežero stūksančia Trakų pilimi, turtinga istorija ir vietinių bendruomenių kultūra. Vis dėlto, gamtiniu požiūriu jis taip pat labai turtingas.
Parke yra 32 protakomis susijungę ežerai. Aplinkinėse pelkėse ir giriose daug paukščių rūšių. Vos ne iš bet kurios pakrantės atsiveria įspūdingas kraštovaizdis, bet pačiose gražiausiose vietose įrengtos atskiros regyklos ir apžvalgos aikštelės.
Nors draustiniuose žmonės nepageidaujami, bet su Varnikų draustiniu įmanoma susipažinti pažintiniame take.
Šiltuose ir švariuose ežeruose smagu maudytis, žvejoti. Galima plaukioti valtelėmis, baidarėmis.
Žemaitija ežerų gausa negali lygiuotis nei su Aukštaitija, nei su Dzūkija, bet ką turi, tai turi. Žemaitijos nacionalinio parko perlas – Platelių ežeras.
Jo plotas 1200,28 ha, ilgis – 8,4 km, vidutinis plotis – 3,3 km, giliausia vieta apie 50 m.
Plateliai yra neatsiejami nuo buriavimo, valčių. Nardytojams Lietuvoje sunkiai galima rasti patrauklesnę vietą. Panėrus ne tik galima sutikt lydekų, būrius ežerų, tik Plateliuose gyvenančių ir į Raudonąją knygą įrašytų sykų, bet ir senovę menantį, XV amžiuje statyto tilto liekanas.
Parkus galima ir paremti
Apsilankius nacionaliniame parke įsigyti savanorišką lankytojo bilietą. Penkių dienų vienkartinis lankytojo bilietas viename parke kainuoja 1 eurą, o viso mėnesio – 5 eurus. Visų nacionalinių parkų mėnesinis bilietas ir dar 28 regioninių parkų bilietas – 10 eurų. Metinis vienam asmeniui – 20 eurų, o visos šeimos – 25 eurai.
Juos galima įsigyti parkų lankytojų centruose, poilsiavietėse, stovyklavietėse, prie pažintinių takų ir trasų, „Tiketos“ bilietų pardavimo platformoje internete.
Gautos lėšos už bilietus bus skirtos gamtos objektų, rekreacinių teritorijų priežiūrai, tvarkymui, informacinių stendų atnaujinimui, šiukšlių išvežimui, gamtosauginei veiklai skatinti.
„Savanoriškas lankytojo bilietas į saugomas teritorijas – tai galimybė prisidėti prie mūsų unikalios gamtos puosėlimo ir išsaugojimu. Nusipirkdami jį žmonės tarsi parodys, kad yra pasiruošę ne tik imti iš gamtos, bet ir šį tą jai duoti“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.