Žeimenoje pasirodo ir neršia daug daugiau laukinių lašišų nei per praėjusius dvidešimt metų. Prasidėjus naujiems metams tokios rūšies gausėjimo tendencijos yra ne tik aptariamos, bet ir yra planuojama, kaip šių žuvų kiekį Lietuvoje agsaugoti ir, žinoma, didinti.
Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotojas Sigitas Žvinys teigia, kad lašišų pagausėjimo priežastys yra labai paprastos.
„Pastebėjus, kad vis daugiau laukinių lašišų atplaukia neršti į Žeimeną, pirmiausiai buvo sustiprinta šios rūšies ir jai svarbios aplinkos apsauga. Pastebimiausia iniciatyva – vykdomos akcijos „Lašiša“, kuriose dalyvauja ir Aplinkos apsaugos departamento, ir saugomų teritorijų pareigūnai. Jų metu prie Žeimenos visą parą budi ekipažai, kurie labai apsunkina brakonierių galimybes gaudyti lašišas jų neršto metu, kuomet jos yra pažeidžiamiausios“, – pasakojo ekspertas.
Toks lašišų daugėjimas ir gamtos turtingėjimas taip pat pasitarnavo ir kaip pavyzdys, kad brakonieriams nebepavyksta lengvai išsisukti. Tie, kurie pagaunami su neteisėtu laimikiu, gauna baudą ir dar turi atlyginti gamtai padarytą žalą. Ir kalbama jau ne apie dešimtis eurų.
„Administracinė atsakomybė, gresianti už neteisėtai sugautą lašišą pirmiausiai reiškia baudą nuo 232 iki 580 eurų. Be to, dar yra konfiskuojami rasti žvejybos įrankiai – tokie kaip tinklas ir net valtis. Antras bausmės aspektas – pažeidėjas taip pat turi sumokėti už gamtai padarytą žalą. Lašišų atveju suma vėl ne mažesnė nei 600 eurų. Išskirtiniais atvejais, kai pažeidėjas sugaunamas saugomoje teritorijoje, pavyzdžiui, ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, minėtoji žala gamtai netgi patrigubėja.
Taigi, vienos žuvies sugavimas netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje gali kainuoti daugiau nei 2 tūkstančius eurų. Mums, tiesa, tokių pažeidėjų sugauti neteko, bet Aplinkos apsaugos departamentai skelbė, jog vis atsiranda asmenų, tikinčių, jog jie neįklius. Nepaisant to, jokiu būdu negalima dabar įkliūnančių brakonierių skaičiaus lyginti su tuo, apie kurį būdavo kalbama prieš kokį dešimtmetį. Tais laikais, galima sakyti, per nerštą jų būdavo išnaikinama tiek, kad apie jokį lašišų gausėjimą Lietuvoje negalėjo būti nė kalbos“, – taikomas priemones ir situacijos pokyčius pristatė S. Žvinys.
Nacionalinio parko ir regioninio parko atstovo teigimu, svarbiausia yra suvokti, kad toks lašišų skaičiaus didėjimas yra labai svarbus žuvų išteklių gausėjimui Lietuvoje ir visos šalies gamtos situacijos vertinimui. Lašišų, kaip vertingiausios Lietuvos upių ir Baltijos jūros žuvies, daugėjimas rodo ne tik pastangų tinkamai saugoti gamtą veiksmingumą, bet ir pačių žvejų sąmoningumą ir norą atsakingai naudotis gamtos ištekliais.