aA
Apleistame tunelyje žemyn galva kabantys šimtai šikšnosparnių, skardžiu klyksmu pasitinkantys kiekvieną netyčią į jų teritoriją užklydusį prašalaitį. Ne, čia ne vaizdas iš siaubo filmo apie Transilvanijos vampyrus. Tūkstančiai šikšnosparnių žiemas leidžia čia pat – apleistame geležinkelio tunelyje Paneriuose, Antakalnio bunkeriuose ir Kauno fortuose.
Naujieji forto šeimininkai - šikšnosparniai
© Stopkadras/DELFI.TV

Gamta nesnaudžia ir susigrąžina ar užima kiekvieną apleistą kampą. Ne išimtis ir Panerių geležinkelio tunelis, kuriame per dešimtmetį įsikūrę į raudonąją knygą įrašyti kūdriniai pelėausiai šiuo metu sudaro didžiausią populiaciją ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse.

Neries regioninio parko direkcijos ekologas Aivaras Jefanovas yra gerai susipažinęs su šiais šikšnosparniais. Jis papasakojo, kuo ypatingas carinis, 1863 metais atidarytas ir po šimtmečio naudojimo uždarytas, tunelis.

„Tunelyje susikūrė atskiras mikroklimatas. Žiemą ten temperatūra nenukrenta žemiau penkių laipsnių pagal Celsijaus skalę, o einant gilyn tuneliu, yra atskiros smėliu užvirtusios sekcijos, kuriose dar drėgniau ir dar šilčiau. Atskiros rūšys įsikuria ir žiemoja skirtingose tunelio vietose“, – kalbėjo ekologas.

Iš viso apleistame tunelyje gyvena šešios šikšnosparnių rūšys – kūdriniai, vandeniniai ir Branto pelėausiai, rudieji ausyliai, vėlyvieji šykšniai, europiniai plačiaausiai.

„Prieš kelerius metus įėjimai į tunelį buvo dalinai užmūryti, kad šikšnosparnius būtų galima apsaugoti nuo plėšrūnų, pagrinde usūrinių šunų, ir žmonių. Nuo pirmųjų pavyksta apsaugoti, o nuo žmonių - ne“, – pasakojo A. Jefanovas.

Per dešimtmetį žiemojančių žinduolių skaičius padidėjo vienuolika kartų ir 2010 metų gruodį siekė 1000 individų. Drastiškas populiacijos šuolis buvo 2004 metais, kai įėjimai į tunelį buvo daliniai užmūryti.

Skaičiai sako, kad geriau susilaikyti ir nosies į valstybės saugomą zoologinio paveldo objektą nekišti. Ypač dėl pavojaus. Tunelis gali užvirsti, ant galvos gali nukristi ir trupančios plytos.

Ekologas A. Jefanovas pasakojo, kad žiemojančių šikšnosparnių galima sutikti ir dar keliose vietose Lietuvoje. Apleistuose bunkeriuose Antakalnio rajone Vilniuje, Kauno fortuose, tačiau ne viena žiemavietė negali prilygti tuneliui Vilniaus pašonėje.

Šikšnosparnių tunelyje santykinai labai daug. Tunelio, kuriame prasilenkti galėdavo du garvežiai, bendras plotas – 2,5 hektaro, o Kauno fortuose esančių žiemaviečių – 28 hektarai. Vilniuje, nepaisant daug mažesnio tunelio ploto, šikšnosparnių žiemomis gyvena dvigubai daugiau.

Vasaras šikšnosparniai leidžia miškuose ir miestuose. Naktiniai gyvūnai dienas leidžia įvairiai. Vienos rūšys įsikuria miškuose – uoksuose, po atplyšusia medžių žieve, specialiuose daugiakameriniuose inkiluose, kurių šiemet Neries regioniniame parke pastatyta 100. O kitos rūšys gali įsikurti ir jūsų palėpėje ar sienos plyšyje.

Šikšnosparnių galima prisikviesti ir į savo sodybą. Tereikia iškelti specialų inkilą, kad ir dabar – vasarą. Bet kas to norėtų? Anot A. Jefanovo, mitai apie kraują siurbiančius šikšnosparnius yra neteisingi, o jo naudą gali pajausti ir žmogus.

„Šikšnosparniai yra plėšrūs žinduoliai ir jie reguliuoja vabzdžių populiaciją. Taip pat galima sakyti, sąlyginai žinoma, kad jie labai gerai tręšia žemę. Jų išmatose yra daug fosforo. Tačiau tai lokalus poveikis, kur šikšnosparnių daug“, – sakė ekologas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prieš atleisdamas Vaitkų, Masiulis jam skyrė įspūdingą premiją už gerus darbo rezultatus (312)

Prieš atleisdamas iš pareigų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių...

Orai: trumpam sugrįš žiemiški orai (5)

Antradienio naktį pirmoje pusėje daugelyje rajonų pasirodys trumpi, nedideli krituliai, vyraus...

Po tymų protrūkio Lietuvoje prabilo apie dar didesnį pavojų: tai ne vienintelė liga, kuri gali grįžti (146)

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis kilo sumaištis dėl tymų protrūkio. Šiemet Lietuvoje iš viso...

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (266)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Mirė knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius, Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (99)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo...

Ne bomba, o logiška „Spurs“ išvada: Motiejūnas – NBA krepšininkas, kurio talentas niekur nedingo (38)

Baltijos sesės Lietuva ir Latvija jau konkuruoja ne tik dėl investuotojų, bet ir dėl savo eksporto...

Mače su serbais traumą patyrė Ronaldo, Ukraina paskutinę minutę išsigelbėjo Liuksemburge (1)

Europos futbolo čempionate B grupėje, kurioje varžosi ir Lietuva, pirmadienį vakare buvo...

Diagnozė, kurios nenori išgirsti nė viena: ką būtina žinoti apie gimdos kaklelio vėžį (22)

Pradėjus gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje, nustatoma daug daugiau ankstyvosios...

Kosmetikos pristatyme dalyvavusios garsios moterys pasidalino plaukų priežiūros receptais (20)

Pirmadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo pristatyta lietuviška plaukų priežiūros kosmetika...