Gamtininkai įspėja: klimato kaita kelia grėsmę biologinei įvairovei – ištisoms gyvūnų ir augalų rūšims. Dėl švelnių žiemų į Lietuvą plūsta įvairios vabzdžių rūšys, didžiulę grėsmę kenkėjai kelia eglynams, mūsų šalyje praktiškai išnyko stambūs uosynai, dėl krintančio gruntinio vandens lygio po truputį virstame stepių, o ne miškų kraštu.

Kad klimato kaita yra rimtas iššūkis, pripažįsta ir Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

„Mums čia sėdint, neatrodo taip baisu. Kalėdos be sniego – dar ne tokia didelė bėda. Bet yra šalių, kurios tiesiog skęsta ir nieko nedaryti tiesiog neišeina“, – kalbėjo ministras.

Klimato kaita nepaiso sienų. Mūsų šalis prie klimato kaitos prisideda minimaliai, bet pasekmes jaučiame.

„90-aisiais metais yra fiksuoti tam tikri pramonės teršalų išmetimo lygiai ir pagal juos esam neblogoje padėtyje. Stipriai pasikeitė mūsų pramonės struktūra, atsirado naujų technologijų. Kitom šalims iškelti tikslai atrodo labai grėsmingi, bet mums jie paprasti. Tačiau vis dar yra vietų, kur ir mums reikėtų pasispausti“, – sakė K. Trečiokas.

Čia kyla klausimas, kodėl mums, minimaliai prisidedant prie klimato kaitos, reikėtų investuoti į technologijas, kai didžiausi teršėjai prie to neprisideda nė kiek.

„Šalys čia turi galimybę uždirbti ar gauti naujų technologijų“, – aiškino ministras.

Neseniai ministras grįžo iš pasaulinės Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos Peru, kur buvo žengtas bene svarbiausias žingsnis nuo Kioto protokolo pasirašymo 1997 metais.

„Yra daug nesutarimų dėl šalių, bet yra vienas bendras tikslas, kad iki šimtmečio pabaigos temperatūra nepakiltų daugiau dviejų laipsnių. Dabar tarša yra milžiniška ir šalių įsipareigojimai turi būti atitinkami. Didelis Europos Sąjungos nuopelnas yra tas, kad didieji pasaulio teršėjai – Kinija ir JAV – įsitraukia į šį procesą ir jau kitais metais raštu bus įtvirtinti kiekvienos valstybės įsipareigojimai“, – pasakojo K. Trečiokas.

Įsipareigojimas aiškus – mažinti kenksmingų išmetimų kiekį. Lietuva startui turi užsiėmusi gerą poziciją dėl gerai tvarkomų miškų.

Kęstutis Trečiokas
„Yra siekis mažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti atsinaujinančių išteklių naudojimą. Biokuras yra tinkamas pavyzdys. Aišku, ir biokurą reikia deginti ne bet kaip, o naudoti atitinkamas technologijas. Mums apribojimai nėra sudėtingi šiuo metu, bet Šiaurės šalys nori tą kartelę pakelti dar aukščiau, kad katilinės išmestų dar mažiau teršalų. Derėsimės, dėl pereinamo laikotarpio, kad dabar turimi įrenginiai galėtų atitarnauti, o kai ateis laikas juos keisti, pakeistumėme dar naujesnėmis technologijomis“, – pasakojo ministras.

Išlaidos kuriant biokuro infrastruktūrą nėra labai didelė problema. Dėl pigesnės energijos, dėl Lietuvoje pasiliekančių pinigų, katilinės ir jėgainės atsiperka labai greitai.

„Tai kainuoja, tačiau atsiperka. Bet tikslas yra šventas ir aiškus – palikti planetą tinkamą gyventi ateities kartoms“, – sakė K. Trečiokas.

Anot jo, ateities kartoms turėtų užtekti ir miškų, o jų naudojimo biokurui nėra ko baimintis.

„Manau, kad mūsų miškai tvarkomi pažangiai. Pas mus net atvažiuoja mokytis iš užsienio, pavyzdžiui, Vokietijos. Aišku, tobulėti yra kur, o ypač technologiškai, yra ir neišnaudoto potencialo. Dabar panaudojame gal tik trečdalį biokurui tinkamų resursų“, – kalbėjo ministras K. Trečiokas.