aA
Lietuvoje yra 22 tūkstančiai kilometrų upių. Nemažoje jų dalyje gali veistis vertingos praeivės žuvys — lašišos, unguriai, nėgės ir perpelės turtindamos ne tik žvejus, bet ir visą gamtą. Sovietmečiu, statant hidroelektrines, tiesinant upių vagas ir plėtojant žemdirbystę sunaikinta 70 procentų galimų šių vertingųjų žuvų nerštaviečių ir 1981 metais lašišos ir šlakiai įrašyti į Raudonąją knygą. Prireikė trisdešimties metų iš dalies atsikurti šiems ištekliams, tačiau šių žuvų vis tiek nepalyginamai mažiau. Vienas būdų atkurti šiems ištekliams — įrengti žuvų pralaidas.
Kauno hidroelektrinė
© GRYNAS

Lietuvoje yra 17 žuvų pralaidų, dar 29 reikėtų, kad būtų galima sušvelninti gamtai ir žuvų ištekliams padarytą žalą.

Išskiriami trys žuvų migracijos kliūčių tipai — įveikiamos kliūtys, kurias žuvys įveikia esant bet kokiam vandens lygiui, sunkiai įveikiamos kliūtis — kliūtys, kurias žuvys gali įveikti tik esant vidutiniam daugiamečiui arba aukštesniam nei vidutinis vandens lygis ir neįveikiamos kliūtys.

Pastarąsias dvi būtina šalinti ar padaryti galimybių žuvims jas įveikti. Jos gali būti ne tik veikiančios ar apgriuvusios hidroelektrinės, vandens malūnų liekanos, bet ir natūralios — bebrų užtvankos, slenksčiai ir kriokliai. Lietuvoje suskaičiuojamos 33 užtvankų liekanos, trukdančios žuvų migracijai, kurias būtina pašalinti.

Galimos 9 tipų žuvų pralaidos. Nuolat veikiančios — latakiniai, akmeniniai, kūdriniai, laiptiniai, slenkstinės žuvų greitvietės ir žuvų apvadai bei cikliškai naudojamos pralaidos — žuvų šliuzai, žuvų keltuvai, žuvų perkėlimo kompleksai.

Pastarieji trys yra naudojami žuvų migracijos metu. Gyvosios gamtos inspektoriams jie nelabai patinka. Jei žuvų migracija prasideda anksčiau nei įprastai, o šliužai dar nebūna atidaryti — prie užtvankų besiburiuojančios vertingosios žuvys tampa lengvu brakonierių grobiu.

Pačios žuvų pralaidos yra sudėtingi įrengimai. Iškasti paprastą griovį, aplenkiant užtvanką dideliu lankstu, neužteks. Reikalingos įvairios pertvaros, kanalo dugne susodinti akmenys kuria užuovėjas ir kūdras, kuriose žuvys gali pasiilsėti, o lašišinės žuvys tikrai nekeliaus siaurais ar tamsiais tuneliais, joms būtina matyti dangaus skliautą.

Žuvys joms skirtų pralaidų paprastai neranda. Jas būtina ten atvilioti užtikrinant optimalų upės tėkmės greitį. 10-50 m iki užtvankos turi būti sukuriamas trigubai mažesnis už kritinį upės tėkmės greitis. Žuvys į pralaidas taip pat vyliojamos sukuriant elektrinį lauką ar kvapais, tačiau tai taikoma didelėse užtvankose, siekiančiose ir 25 metrų aukštį.

Panaši koncepsija turėtų laukti ir Kauno hidroelektrinėje, jei kada nors būtų imtasi kurti žuvų pralaidas joje. Žuvų tada greičiausiai lauktų specialūs liftai, perkeliantys jas per 15 metrų aukščio statinį.

Iki pastatant Kauno hidroelektrinę, 50 procentų apie 50 procentų lašišų neršto būrio migruodavo į Nemuno vidupio bei aukštupio intakus, pasiekdavo Baltarusiją. Dabar pagrindinės lašišų nerštavietės yra Neryje, o ypač jos intake — Žeimenoje.

Lašišinės žuvys vertingos ne tik kaip delikatesas. Ji labai svarbus aplinkos švaros indikatorius, o taip pat turtina visą ekosistemą. Lašišoms išnykus iš dalies upelių jos paliko tuščią nišą, nes kitų tokių didelių žuvų ten nebėra. Nuo jų priklauso ir kitos žuvų ir gyvūnų rūšys, mikroorganizmų rūšys.

Išneršusi lašiša labai dažnai miršta dėl išsekimo, tik dešimtys kilogramų mėsos nenueina veltui. Lašiša pietauja vėžiai ir mikroorganizmai, o jais kitos žuvys. Įrengus bent dalį pralaidų ir iš naujo įveisus lašišas, išloštų ne tik žvejai, bet ir visa gamta.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Lietuva pasaulio čempionate: pirmas antausis JAV, „La Bomba“ Japonijoje, prisikėlimai, „Neverk, Argentina“ ir Kleizos arija medaliai, rekordai ir komentarai (1)

Paradoksas – Lietuvos krepšinio rinktinė nė karto nėra tapusi olimpinių žaidynių ar pasaulio...

Skvernelis po atliktos operacijos: tikiu, įveiksiu ir šitą iššūkį dėl sveikatos nedalyvaus dalyje renginių (54)

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienio rytą paskelbė, kad jam padaryta operacija praėjo...

Atlyginimų klausimas – visu aštrumu: tik mažiau nei ketvirtadalis mokytojų dirba pilnu etatu papildyta 10:30 val.  (30)

Artėjant mokslo metams vėl į viešumą kyla pedagogų atlyginimų klausimas. Analizuojant šios...

„The Guardian“: Trumpas susikivirčijo su G7 lyderiais (15)

Donaldas Trumpas susikivirčijo su kolegomis – G7 lyderiais – dėl savo reikalavimo į šią...

Mečislavas Atroškevičius. Mitai apie vairuotojo profesiją (1)

Viešoje erdvėje pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie tolimųjų reisų vairuotojų darbo...

Gyvai / Krepšinio zona. Liko paskutinis testas: ar Lietuvos rinktinė jau pasiruošusi šturmuoti Kiniją?

Pirmadienį 10 val. DELFI TV eteryje – laida „ Krepšinio zona “ apie jau po kelių dienų...

Linkevičius: URM aiškinasi aplinkybes dėl incidento per mitingą Honkongui palaikyti (21)

Lietuvos užsienio reikalų ministerija aiškinasi aplinkybes dėl penktadienį įvykusio incidento,...

Muitininkai sulaikė iš Rusijos gabentą sprogstamųjų šaudmenų krovinį šaudmenys skirti kariniams lėktuvams (31)

Muitininkai vėl užkirto kelią į Lietuvą bandytam įvežti karinės paskirties kroviniui....