Lietuvoje yra 22 tūkstančiai kilometrų upių. Nemažoje jų dalyje gali veistis vertingos praeivės žuvys — lašišos, unguriai, nėgės ir perpelės turtindamos ne tik žvejus, bet ir visą gamtą. Sovietmečiu, statant hidroelektrines, tiesinant upių vagas ir plėtojant žemdirbystę sunaikinta 70 procentų galimų šių vertingųjų žuvų nerštaviečių ir 1981 metais lašišos ir šlakiai įrašyti į Raudonąją knygą. Prireikė trisdešimties metų iš dalies atsikurti šiems ištekliams, tačiau šių žuvų vis tiek nepalyginamai mažiau. Vienas būdų atkurti šiems ištekliams — įrengti žuvų pralaidas.
Kauno hidroelektrinė
© GRYNAS

Lietuvoje yra 17 žuvų pralaidų, dar 29 reikėtų, kad būtų galima sušvelninti gamtai ir žuvų ištekliams padarytą žalą.

Išskiriami trys žuvų migracijos kliūčių tipai — įveikiamos kliūtys, kurias žuvys įveikia esant bet kokiam vandens lygiui, sunkiai įveikiamos kliūtis — kliūtys, kurias žuvys gali įveikti tik esant vidutiniam daugiamečiui arba aukštesniam nei vidutinis vandens lygis ir neįveikiamos kliūtys.

Pastarąsias dvi būtina šalinti ar padaryti galimybių žuvims jas įveikti. Jos gali būti ne tik veikiančios ar apgriuvusios hidroelektrinės, vandens malūnų liekanos, bet ir natūralios — bebrų užtvankos, slenksčiai ir kriokliai. Lietuvoje suskaičiuojamos 33 užtvankų liekanos, trukdančios žuvų migracijai, kurias būtina pašalinti.

Galimos 9 tipų žuvų pralaidos. Nuolat veikiančios — latakiniai, akmeniniai, kūdriniai, laiptiniai, slenkstinės žuvų greitvietės ir žuvų apvadai bei cikliškai naudojamos pralaidos — žuvų šliuzai, žuvų keltuvai, žuvų perkėlimo kompleksai.

Pastarieji trys yra naudojami žuvų migracijos metu. Gyvosios gamtos inspektoriams jie nelabai patinka. Jei žuvų migracija prasideda anksčiau nei įprastai, o šliužai dar nebūna atidaryti — prie užtvankų besiburiuojančios vertingosios žuvys tampa lengvu brakonierių grobiu.

Pačios žuvų pralaidos yra sudėtingi įrengimai. Iškasti paprastą griovį, aplenkiant užtvanką dideliu lankstu, neužteks. Reikalingos įvairios pertvaros, kanalo dugne susodinti akmenys kuria užuovėjas ir kūdras, kuriose žuvys gali pasiilsėti, o lašišinės žuvys tikrai nekeliaus siaurais ar tamsiais tuneliais, joms būtina matyti dangaus skliautą.

Žuvys joms skirtų pralaidų paprastai neranda. Jas būtina ten atvilioti užtikrinant optimalų upės tėkmės greitį. 10-50 m iki užtvankos turi būti sukuriamas trigubai mažesnis už kritinį upės tėkmės greitis. Žuvys į pralaidas taip pat vyliojamos sukuriant elektrinį lauką ar kvapais, tačiau tai taikoma didelėse užtvankose, siekiančiose ir 25 metrų aukštį.

Panaši koncepsija turėtų laukti ir Kauno hidroelektrinėje, jei kada nors būtų imtasi kurti žuvų pralaidas joje. Žuvų tada greičiausiai lauktų specialūs liftai, perkeliantys jas per 15 metrų aukščio statinį.

Iki pastatant Kauno hidroelektrinę, 50 procentų apie 50 procentų lašišų neršto būrio migruodavo į Nemuno vidupio bei aukštupio intakus, pasiekdavo Baltarusiją. Dabar pagrindinės lašišų nerštavietės yra Neryje, o ypač jos intake — Žeimenoje.

Lašišinės žuvys vertingos ne tik kaip delikatesas. Ji labai svarbus aplinkos švaros indikatorius, o taip pat turtina visą ekosistemą. Lašišoms išnykus iš dalies upelių jos paliko tuščią nišą, nes kitų tokių didelių žuvų ten nebėra. Nuo jų priklauso ir kitos žuvų ir gyvūnų rūšys, mikroorganizmų rūšys.

Išneršusi lašiša labai dažnai miršta dėl išsekimo, tik dešimtys kilogramų mėsos nenueina veltui. Lašiša pietauja vėžiai ir mikroorganizmai, o jais kitos žuvys. Įrengus bent dalį pralaidų ir iš naujo įveisus lašišas, išloštų ne tik žvejai, bet ir visa gamta.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Čekijoje išskirtinį gyvenimą susikūrusi lietuvė: darbe matau ir patį didžiausią Lietuvos brudą

Čekijoje įsikūrusi lietuvė neslepia, kad įsitvirtinti čia nebuvo paprasta, tačiau sunkiu darbu...

Buvęs „Nuo... iki...“ veidas Andrius Kunčina iš Lietuvos bėgo pavargęs nuo dėmesio ir požiūrio į homoseksualumą (65)

Žinių turinys vis labiau šokiruoja, o pasaulis eina velniop, tad vargina ne darbas žiniasklaidoje,...

Aplankiusi populiarų kurortą, nuomonę apie poilsį Turkijoje pakeitė jau po pirmos dienos (106)

Apie Turkiją teko skaityti galybę atsiliepimų, tačiau niekada ten nesilankiau. Stebėjau vis...

Kontracepcija jau ne tik moterų reikalas: gydytojas papasakojo apie priemonę, kurią mažai kas žino (58)

Norint išvengti neplanuoto nėštumo , nemaža dalis moterų pasiryžta visą likusį gyvenimą...

Prabangus Panevėžyje statomo namo interjeras pranoksta net Vilnių ir Kauną (130)

Lietuviai vis labiau trokšta savo namuose modernios klasikos, kuri pabrėžtų ne tik...

Septyni dalykai, kurių dermatologai niekada nesitepa ant veido (1)

Jeigu susiduriate su odos problemomis, pravartu pasikalbėti su dermatologu – specialistas suteiks...

Planuoja paskatinti lietuvius gimdyti daugiau vaikų: ant stalo gula ir mokestinės lengvatos (388)

Vyriausybė trečiadienį pritarė planui, kuriame numatytomis priemonėmis be kitko planuojama...

Vilniuje pavalgyti už 23 eurus nusidriekė eilės: žmonės nebetilpo (282)

Sostinėje trečius metus iš eilės įvykęs „Vilnius Gastro Masters“ gastronomijos renginys...

Edita Mildažytė: nemoku gyventi viena (142)

Niekada ir nemokėjo – atvirai prisipažįsta charizmatiškoji televizijos laidų vedėja Edita...

LMKL čempionato mažojo finalo serijos rungtynės: „Sūduva“ - „Fortūna“ (1)

LMKL čempionato mažojo finalo serijos rungtynės: „Sūduva“ - „Fortūna“. Tiesiogiai iš...