Pastarosiomis nukloti takai gali atrodyti tarsi neperžengiama teritorija. Iš tiesų ši „netvarka“ yra labai reikšminga bei svarbi biologinės įvairovės išsaugojimui miškuose. Visos kertinės miško buveinės yra ypatingos ir pasižyminčios savitumu.
Vilniaus miškų urėdijos urėdas Artūras Nanartavičius pasakojo, kad kertinė miško buveinė, (sutrumpintai žymima KMB), neturi tam tikro apibrėžto dydžio.
„Tai gali būti tiek pavienis medis ar maža, tik kelių dešimčių kvadratinių metrų ploto, šaltiniuota vieta, tiek kelių šimtų hektarų seno miško plotas ar medžiais apaugusi pieva“.
Kertinė miško buveinė apibrėžiama kaip žmonių ūkinės veiklos nepažeistas miško plotas, kuriame dabar yra didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugotinų buveinių specializuotųjų rūšių.
„Gali būti išskiriamos ir potencialios kertinės miško buveinės (žymimos PKMB). Tai teritorija, kuri kelių dešimtmečių bėgyje turėtų tapti kertine miško buveine, jeigu ji bus tvarkoma siekiant palaikyti esančias biologinės įvairovės vertybes“, - teigė miško urėdas.
Anot A. Nanartavičiaus, kertinės miško buveinės išskiriamos iš kitų miško buveinių pagal tokius požymius kaip, pavyzdžiui, itin seni medžiai, gausios stambios medienos liekanos arba pagal tam tikras miško raidos pobūdžio nulemiamas ypatybes.
Labai svarbu aptikti bei išsaugoti šias išskirtines buveines.
„Sisteminga ir daugiausia ekonomiškai motyvuota žemėnauda ir išaugęs miškų naudojimas visoje Europoje lėmė tokią situaciją, kad miškai su KMB savybėmis yra smarkiai fragmentuoti ir užima tik mažą kraštovaizdžio dalį, kur daugelio miško rūšių organizmai ilgai neišgyvens, jei nebus saugomi“, - tikino specialistas.
„Dėl to yra svarbu nustatyti ir kartografuoti išlikusius miškus, kuriems dar būdingos kertinių miško buveinių savybės“, - pabrėžė pašnekovas.
Vilniaus miškų urėdijos teritorijoje kertinių miško buveinių plotai yra pažymėti. Žymos gelbsti ir palengvina pastarųjų atpažinimą.
„Tai dažniausiai žalios spalvos dažų juostos ant medžių kamienų. Kaip taisyklė, prie artimiausio keliuko yra pastatyta lentelė su kertinės miško buveinės identifikaciniu numeriu ir kertinės miško buveinės pavadinimu“, - patikslino Artūras Nanartavičius.
Pasak miško urėdo, būtent tokios buveinės egzistuoja, pavyzdžiui, Dūkštų girininkijos 53 kvartalo 6 sklype. Tai – gaisravietė. Taip pat kertinę miško buveinę (šlaitą) galime išvysti minėtos Dūkštų girininkijos 312 kvartalo 22 sklype. Nedidelės salos ir pusiasaliai vandens telkiniuose bei šlapžemėse aptinkami Paežerio girininkijoje 26 kvartalo 17 sklype.
Kertinės miško buveinės aptinkamos neatsitiktinai: visuomet yra pačių įvairiausių priežasčių, dėl ko kertinė miško buveinė yra konkrečioje vietovėje.
Daugeliu atvejų geriausias būdas kertinių miško buveinių vertybėms išsaugoti – nevykdyti jose jokios ūkinės veiklos. Ūkininkavimas ir stambių medienos liekanų šalinimas mažina visų KMB tipų vertę.
„Tačiau kai kuriose kertinėse miško buveinėse, ypač susijusiose su specifinėmis pažaidomis arba senu žemės ūkio kraštovaizdžiu, būtina imtis tam tikrų priemonių, siekiant palaikyti ilgalaikį specializuotų buveinės rūšių išgyvenimą“, - kalbėjo jis.
Kaip pavyzdį miško urėdas A. Nanartavičius pateikė atskirais atvejais šienaujamas pievas, jeigu dėl saugomų rūšių būtina išsaugoti pievų aplinką.