Tokios priemonės taikomos pirmiausia dėl poveikio gamtai. Jei žmogus kantrus ir prie triukšmo pripranta, tai visai kita situacija su paukščiais ir žuvimis. Jei nebus tokių vandens priemonių kontrolės neršto ar perėjimo metu — kitais metais ežeras greičiausiai bus tuštesnis.
Plaukiojimo vidaus vandenyse taisyklės numato, kad motorinėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama naudotis mažesniuose kaip 10 ha stovinčio vandens telkiniuose ir upėse dėl galimo neigiamo poveikio šiems telkiniams, o ypač juose gyvenančių žuvų, paukščių populiacijoms ir krantų stabilumui.
Jeigu bendras savaeigių plaukiojimo priemonių variklių galingumas neviršija 10 AG, jomis leidžiama plaukioti visą navigacijos sezoną didesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose, o nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos – didesniuose kaip 10 ha vandens telkiniuose.
Jeigu variklių galingumas siekia nuo 11 AG iki 20 AG, galima plaukioti visą sezoną ne mažesniuose kaip 500 ha vandens telkiniuose, o nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos – ne mažesniuose kaip 100 ha vandens telkiniuose. Jeigu varikliai yra 21 AG–150 AG galingumo, galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki sezono pabaigos didesniuose kaip 200 ha vandens telkiniuose.
Visai kitas reikalas su vandens motociklais. Nors jų variklio galingumas gali ir neviršyti 150 AG, tai jų daromas poveikis daug didesnis. Vandens motociklai naudoja specialią turbiną, kuri siurbia vandenį ir net kelių metrų gylyje ardo dugną.
Dėl to Lietuvoje yra tik trys vietos, kuriose leidžiama plaukioti šiais motociklais.
Gražutės regioniniame parke du dideli ir poilsiautojus viliojantys vandens telkiniai — Luodis ir Antalieptės marios. Laivyba savaeigėmis vandens transporto priemonėmis juose leidžiama tik nuo birželio 21 dienos. Parko direktorius Gedas Kukanauskas atskleidė, kad nusižengiančių šiai tvarkai dar yra.
„Paprasti poilsiautojai dabar, padidėjus kontrolei ir baudoms, jau nebedaro pažeidimų, bet tai ne visada atgraso įvairias kaimo turizmo ir kitas paslaugas teikiančius žmones“, — pasakojo parko direktorius.
Variklių keliamas triukšmas trukdo ne tik prie vandens poilsiaujantiems žvejams. Pavasarį zujant kateriams, paukščiai taip gali ir neišperėti savo jauniklių.
„Pirmas aspektas, dėl ko yra ribojamas plaukiojimas vandens telkiniuose, yra paukščiai — jų migracija ir perėjimas. Galingų katerių keliamos bangos daro neigiamą poveikį jų lizdams. Taip pat žuvų nerštui tai kenkia. Būtent dėl to kai kuriuose vandens telkiniuose plaukiojimas iš viso yra draudžiamas, ką čia bekalbėti apie bangų keliamą kranto eroziją“, — pasakojo G. Kukanauskas.
Daugiau pasaulio matę motorinių transporto priemonių savininkai stebisi tokia tvarka Lietuvoje. Kodėl reikalingi tokie draudimai, anot G. Kukanausko, reikėtų klausti pačių katerių savininkų.
„Iš tiesų. Kalbėjomės su kolegomis iš Suomijos. Jie buvo nustebę, kai išgirdo apie tokius draudimus. Pas juos yra nustatytos rekomendacijos — greičio ir maršrutų. Ir ten visi žmonės jų laikosi. Pas mus rekomendacijų niekas nesilaiko, tik draudimų. Čia kultūros spraga tokia“, — kalbėjo parko direktorius.