Šį rudenį ir pavasarį į Lietuvos vandens telkinius bus paleista beveik milijonas žuvelių. Jos po kurio laiko ne tik džiugins žvejus, bet ir padės atkurti ištisas ežerų ekosistemas. Tam skirti 2,5 mln. litų, kuriuos patys žvejai mėgėjai sumokėjo už žvejybos leidimus. Įžuvinimo skeptikai gal būti ramūs – rasta ir pinigų papildomai išteklių apsaugai.
© Shutterstock nuotr.

Įžuvinimui skiriamos lėšos nuo praėjusių metų išaugo beveik milijonu litų. Už juos bus perkama starkių, lydekų, šamų, lynų, karpių, vaivorykštinių upėtakių, margųjų plačiakakčių, ešerių, baltųjų amūrų, ungurių, vijūnų ir vėžių.

Atskiro, didžiulio masto įžuvinimo, laukia ir žvejybos rojus Moletų ir Zarasų rajonuose.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pasakojo, kad rudenį ir pavasarį vykdomuose įžuvinimo darbuose galės dalyvauti visi panorę žvejai – tam, kad būtų kuo daugiau skaidrumo, ir norintys matytų, kur panaudojami jų sumokėti pinigai.

„Informuojame žvejų mėgėjų asociacijas apie vykdomus įveisimo darbus. Pernai visuose karpių įveisimo darbuose dalyvavo Lietuvos karpininkų asociacijos atstovas – tiek sveriant žuvį žuvininkystės bendrovės, tiek ją paleidžiant į vandens telkinius. Žmonės tikrai galėjo įsitikinti skaidrumu“, – kalbėjo vedėjas.

Pernykštės žuvys dar per mažos, kad žvejai galėtų teisėtai parsinešti savo laimikį, bet V. Graičiūnas teigia, kad žuvų neabejotinai padaugėjo.

„Kol kas žvejai didelio skirtumo dar negali pajusti, nes žuvys yra per mažos, kad jas galima būtų neštis namo. Pernai suleidome nedideles, po 50-100 gramų žuvytes, bet žvejai jau pastebi, kad suintensyvėjo kibimas, ypač gerai kimba plėšrios žuvys“, – sakė vedėjas.

Dėl atsakingo ir protingai vykdomo įžuvinimo džiaugsis ne tik žvejai - geresnės sąlygos būtų sudaromos ir natūraliam žuvų dauginimuisi.

„Karpių mes neatkuriame. Jie nesiveisia natūraliai mūsų tvenkiniuose. Kiek suleidi, tiek ir turi. Tai tiesiog geresnių sąlygų žvejams kūrimas. Karpinių žuvų įveisimas nėra tiek orientuotas į gamtą, kiek į žvejus, bet plėšriosios žuvys turi teigiamą naudą visai ekosistemai. Jų trūksta praktiškai visose ekosistemose. Amūras, pavyzdžiui, yra augalėdis, jis leidžiamas į apžėlusius telkinius. Jie jau užaugę tiek, kad reikia naudoti specialias priemones. Amūrai šį darbą padaro gerai“, – pasakojo V. Graičiūnas.

Bus tęsiami ir kadaise išnykusių itin vertingų žuvų atkūrimo darbai (tiesa, iš kitų šaltinių, o ne žvejų sumokėtų mokesčių).

„Šiemet tęsime eršketų atkūrimą, o taip pat esame numatę paleisti ir sterlių. Jos nuo eršketų skiriasi tuo, kad ir veisiasi, ir gyvena gėluose vandenyse, kai eršketas išplaukia atsiganyti į jūrą. Jas numatyta paleisti į Nemuno aukštupį“, – atskleidė pašnekovas.

Visgi, pagausėjus žuvies kiekiui, pagausėjo ir pažeidėjų. Ne visi žvejai linkę paisyti žvejybos taisyklių, ypač masiškai įžuvinamuose žvejybos rojų telkiniuose, todėl jie namo tempiasi laimikį, kurį sąžiningas žvejas turėtų paleisti atgal į vandenį. Taip įgytas laimikis gali greitai apkarsti. Rasti 302 tūkst. litų kontrolės ir prevencijos organizavimui.

„Daug žmonių mažus karpius nešasi namo, todėl inspektoriai turėjo daugiau darbo. Yra numatytos apsaugos priemonės iš tos pačios aplinkos apsaugos rėmimo programos. Radome galimybę sumokėti inspektoriams už viršvalandžius, naktinį darbą, nupirkti įvairios įrangos. Kiek įmanoma, regionų departamentai stiprina apsaugą. Aišku, telkinių daug ir labai sunku užtikrinti apsaugą, tačiau naudojant technologijas, apsauga gali suveikti labai gerai“, – kalbėjo V. Graičiūnas.

Pinigai gyvosios gamtos inspektoriams bus skiriami ne tik pripildyti kuro bakus ir kavai ilgomis naktimis pasalose. Utenos regiono apsaugos departamentas įsigys dvejas sniego roges, bus rengiami mokymai visuomeniniams aplinkos apsaugos inspektoriams, prieš brakonierius medžiotojus veiksmingai pasiteisinusios užmaskuotos kameros bus plačiau naudojamos ir kovoje su nesąžiningais žvejais.

Plėsis žvejybos rojus

Ne pirmus metus vykdomas žvejybos rojaus projektas yra orientuotas ne tik į masišką įžuvinimą. Imamasi specialių priemonių – mokslinių tyrimų, didesnės kontrolės, kad greičiau ir geriau įsiveistų žuvys, o meškeriotojams kuriama infrastruktūra, kad žvejoti būtų ir patogiau, ir maloniau.

Tai iki šiol buvo sėkmingai daroma Molėtų ir Zarasų rajonuose. Panašu, kad įgyta patirtis bus perkelta ir į kitus Lietuvos vandens telkinius. Pirmiausia – Kauno marias.

„Artimiausia plėtra bus į Kauno marias. Labai aktyviai prie to prisideda Kauno miestas, Kaišiadorių savivaldybė ir Kauno marių regioninis parkas. Jau dabar Kauno marios yra natūralus žvejybos rojus. Visos Nemuno aukštupio žuvys migruoja į ir iš Kauno marių. Tai labai dėkingas telkinys“ – kalbėjo V. Graičiūnas.

Įžuvinimo planai visoje Lietuvoje

Šiemetiniai ir metinukai sterkai – 144 100

Šiemetinės, metinukės ir įvairaus amžiaus lydekos – 279 750

Šiemetiniai ir įvairaus amžiaus šamai – 203 550

Įvairaus amžiaus lynai – 81 000

Trijų metų ar vyresni karpiai – 85 570

Dvivasariai ir dvimečiai baltieji amūrai – 14 230

Metų ir dviejų margieji plačiakakčiai – 3 660

Metų ir dviejų vaivorykštiniai upėtakiai – 4 000

Paauginti ungurių jaunikliai – 7 150

Dvimečiai vijūnai – 1 700

Įvairaus amžiaus ešeriai – 58 000

Žymėtieji vėžiai – 7 000

Žuvų įveisimas žvejybos rojuje

Luodžio ežere – už 156 000 litų bus paleista 450 000 šiemetinių sterkų, 32 000 šiemetinių ungurių, 25 000 metinukių lydekų, tiek pat metinukų šamų.

Luodykščio ežere – 17 000 šiemetinių lydekų.

Asavo ežere už 24 000 litų – 5 000 šiemetinių ungurių, 4 000 metinukių lydekų, 4 000 šamų.

Uparto ežere 3 000 lynų arba karosų.

Antalieptės mariose už 172 000 litus – 270 000 į Raudonąją knygą įrašytų Platelių sykų šiemetinių jauniklių, 30 000 metinukių lydekų, tiek pat šamų.

Šventosios upėje – 5000 šiemetinių margųjų upėtakių.

Šventosios tvenkinyje už 10 000 litų - 428 įvairaus amžiaus lynai, 1204 paauginti karosų jaunikliai, 860 lydekų.

Sartų ežere už 224 000 litų – 450 000 paaugintų sterkų jauniklių, 25 000 metinukių lydekų,tiek pat šamų ir dar 36 000 metinukų sterkų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuvos lenkai atskleidė kortas: jie save sieja ne su Varšuva ir ne su Maskva (27)

„Jei su mumis būtų geras žinovas, jis sakytų, kad čia sėdi litvinai . Lenkas niekada negertų...

Kinija demonstruoja karinę galią: signalai – grėsmingi (47)

Kinijos laivynas didėja ir įgauna vis naujos galios ir daro tai beprecedenčiu greičiu. Liepą...

Tėčio, auginančio „kitokį“ vaiką, istorija: ar neverta pamąstyti, kas iš mūsų išties neįgalūs? (70)

Rūdninkų knygyno įkūrėjas Deimantas Vainilka – trijų vaikų tėvas: iš pirmosios santuokos...

Naujausi reitingai: konservatoriai ir „valstiečiai“ lieka populiariausi (343)

Populiariausiomis partijomis šalyje toliau lieka opozicinė Tėvynės sąjunga – Lietuvos...

Grynųjų pinigų atsisakiusio kavinių tinklo direktorius žengti atgal nežada (28)

Jau daugiau nei mėnesį dešimtyje „ Huracan Coffee “ kavinių tinklo prekybos vietų klientai...

Nepaisant „Naisių vasaros“ tyrimo, Karbauskio reitingai gerėja (151)

Serialo „Naisių vasara“ tyrimas neigiamos įtakos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos...

Kelionė po Rusiją pilna stebuklų: kainos baisios, o svajonių alga – 400 eurų (926)

Ne tik Lietuvoje gyventojai skundžiasi aukštomis kainomis. Rusijoje, Sankt Peterburge, sutikti...

„Iš viršaus“: po NBA lygą sudrebinusių mainų – naujas iššūkis Valančiūnui ir visai „Raptors“ organizacijai (2)

Prieš kelias dienas įvykę mainai, kurių epicentre atsidūrė Kawhi Leonardas ir DeMaras DeRozanas,...

Vilniečiai nepatenkinti: pasitikėjimas Šimašiumi – žemiausias per visą kadenciją (151)

Pasitikėjimas Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi pasiekė žemiausią vietą per visą jo...

Baltieji rūmai atmetė Putino idėją surengti referendumą Rytų Ukrainoje

Baltieji rūmai penktadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino iniciatyvą...