aA
Vis populiarėjanti plaukimo baidarėmis pramoga rodo, kad mėgautis Lietuvos upėmis gali ne tik meškeriotojai. Vingiuoti Lietuvos upeliai tampa tobula vieta aktyviam poilsiui ir turizmui. Tačiau neatsakingas turistavimas gali pridaryti nemažos žalos gamtai.
© U. Karaliūnaitės nuotr.

Aukštaitijos nacionalinis parkas ir jo ežerai bei upės vienas patraukliausių maršrutų baidarininkams Lietuvoje. Nacionalinio parko informacijos ir kultūros skyriaus vedėjas Linas Stanaitis išskiria du dalykus, ko baidarininkams nereikėtų pamiršti namuose – tai šiukšlių maišų ir malkų.

L. Stanaitis pasakojo, kad baidarių sezono pačio įkarščio laukiama jau antroje birželio pusėje, o su pagausėjusiais turistais ir šiukšlių kalnų.

„Dabar dar nėra labai gausu baidarininkų. Mokslo metai nesibaigė, žmonės neatostogauja ir pats įsibėgėjimas prasidės birželio viduryje. Nors baidarių nuomotojai yra pasiskirstę, kas ir kur aprenka šiukšles, bet jų kiekiai nesikeičia – nei mažėja, nei didėja”, – pasakojo vedėjas.

Čia pat L. Stanaitis pridūrė, kad nereikia skubėti smerkti vandens turistų. Anot jo, tiek žvejai, tiek paprasti poilsiautojai nesibodi šiukšlinti. Tačiau šiukšlės nėra didžiausia gamtai ir kraštovaizdžiui žmonių keliama problema.

Pašnekovas išskyrė keturias pagrindines žmonių nacionaliniame parke keliamas problemas – pavojingai kūrenamus laužus, šiukšlinimą, medžių laužymą ir didelių kompanijų keliamą triukšmą.

„Dėl nuorūkų ir draudžiamose vietose kūrenamų laužų atsiranda gaisrų pavojus, iškyla šiukšlinimo problema, laužomi medžiai. Dažnai žmonės malkauja neteisėtai. Žmonės ne tik prisirenka nudžiuvusių šakų, bet ir vieną kitą medį nukerta – ir nebūtinai sausuolį. O daugiausiai žalos daro masiniai susibūrimai“, – sakė L. Stanaitis.

Anot jo, nuo žmonių keliamo triukšmo baidomi miško gyvūnai, o patys turistai trukdo vieni kitiems bei vietiniams gyventojams, trypia žolę. Norint kuo labiau sumažinti neigiamą įtaką gamtai, reikėtų be reikalo į krantą nelipti ir įsikurti tik specialiai tam pritaikytose vietose.

„Saugomose teritorijose – Labanoro regioniniame parke ir Aukštaitijos nacionaliniame parke galima statyti palapines tik specialiai pažymėtose stovyklavietėse, o kūrenti laužus tik pažymėtose stovyklavietėse ir poilsiavietėse. Niekur daugiau“, – sakė informacijos ir kultūros centro direktorius.

Abiejose parkuose yra ir nemokamų, ir privačių stovyklaviečių. Kai kur renkamas mokestis ir už miškų urėdijos prižiūrimas stovyklavietes, tačiau parko direkcijos prižiūrimos stovyklavietės yra nemokamos.

Tiesa, nuo birželio 10 d. teks mokėti vienkartinį lankytojo mokestį, kuris galios penkias dienas. Mokestis sieks 3,5 Lt ir įvedamas tam, kad būtų galima padengti pagrinde tų pačių poilsiaviečių ir stovyklaviečių priežiūros kaštus.

Pasak L. Stanaičio, išlipti ir apsistoti reikėtų tik ten kur leidžiama, o jei labai prireikia į krantą, tai poilsiautojų elgesys turėtų būti pagarbus ne tik gamtai, bet ir netoliese gyvenantiems vietiniams.

„Upių pakrantės miškiningos, natūraliai apaugusios žolėmis ir kemsynais. Prie upių gyvenantys žmonės nušienauja savo pakrantes, o ten ir stoja baidarininkai. Turėjome ne vieną skundą, ne vieną konfliktą. Žmonės kartais nesibodi ir gamtinių reikalų atlikinėti po langais. Reikėtų atsiklausti šeimininkų, ką galima ir ko negalima daryti išlipus. Tie penki pakrantės metrai yra skirti praėjimui, o ne stovyklavimui“, – pasakojo L. Stanaitis.

Kultūros ir informacijos centro vedėjas pastebėjo, kad žmonės klaidingai supranta, ką reiškia 5 m pakrantės apsaugos zona. Ji žemės savininkų turi būti palikta neužtverta – žvėrių ir žmonių laisvam praėjimui. Nauji Aplinkos ministerijos inicijuoti įstatymų pakeitimai įpareigojo visus neteisėtai pakrantės apsitvėrusius žemės savininkus nusigriauti tvoras, tačiau paplūdimį nusprendę įsirengti ar triukšmaujantys poilsiautojai patys gali būti nubausti pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Auštrevičius kritikuoja Grybauskaitės dešimtmetį: Lietuva tampa pigia Vakarų Europos kopija (49)

Gana anksti apie savo dalyvavimą 2019 m. rinkimuose į Lietuvos prezidentus pranešęs Liberalų...

Gyvai / Eurolygos testas Maskvoje: CSKA – „Žalgiris“ (95)

Kauno „Žalgirio“ ekipa trečiadienį pradeda rusiškų išbandymų etapą: trečiadienį Lietuvos...

Po nesėkmės suirzusi Rusija trimituoja: Lietuvą sukaustė baimė (470)

Kremlius trečiadienį pasmerkė „smarkų spaudimą“ dėl Rusijos kandidato į Interpolo...

„Plius dydis“: kaip išdrįsti būti ryškiai ir stilingai, jei figūra – didesnė nei standartas (5)

Plius dydžio figūra ir žodis stilius anksčiau galėjo skambėti kaip utopija. Tačiau tie laikai...

Lietuvių kavos gėrimo įpročiai šiurpina italą: mane purto tas užpylimas (165)

Kava – vienas populiariausių žmonijos gėrimų, be kurios neapsieina daugelio žmonių rytas. O...

Būsto paskola: kiek ji kainuoja ir kaip reikia derėtis su banku kokias palūkanas rinktis geriausia (9)

Ekspertai sako, kad šiuo metu pinigai yra pigūs. Tačiau, nors palūkanos nėra didelės, imant...

Užkalnis. Apie asocialus, čigonus, pašalpinius ir kitus blogus žodžius (295)

Sužinojau, kad žodžio „asocialas“ mūsų vis dar laisvoje, bet sparčiai nelaisvėjančioje...

Daiktai, kurie rankiniame bagaže be reikalo užima vietą

Išmoningai susikrauti daiktus kelionei – tikras menas, tenka padaryti nemažai klaidų, kol to...

Dar niekur nerodytame Eimunto Nekrošiaus žmonos interviu – itin atviri prisipažinimai (4)

INIT televizija paviešino dar niekur neskelbtą interviu su legendinio režisieriaus Eimunto...