aA
Zoologijos sodas skirtas ne tik teikti pramogą gyventojams ar kad vaikai pasidžiaugti liūtais, tigrais ir ropliais. Be mokslinių tyrimų, gyventojų edukacijos Lietuvos zoologijos sodas turi dar vieną gamtai labai svarbią funkciją – iš jo į gamtą patenka vis daugiau retų ir nykstančių rūšių atstovų.
© DELFI (E.Kniežausko nuotr.)

„Lūšys, didieji apuokai, baliniai vėžliai“, – vardija Kauno zoologijos sodo vyriausioji biologė Virginija Raudeliūnienė.

Šių trijų į Lietuvos Raudonąją knygą rūšių atstovai gimė Kauno zoologijos sode ir papildė natūralias gamtoje esančias populiacijas.

„Zoologijos sodo ekspozicija formuojama atsižvelgiant į daugelį aspektų. Svarbu, kad ji būtų ne tik įdomi lankytojams, nemažiau svarbu ir tai, kad joje būtų kuo daugiau retesnių gyvūnų“, – sakė V. Raudeliūnienė.

Lietuvos zoologijos sodo specialistų stiprioji pusė yra paukščių veisimas. Tik nedidelė dalis zoologijos sodų pasaulyje yra pajėgi veisti didžiuosius paukščius – didžiąsias papūgas, pelikanus, kilniuosius ir jūrinius erelius.

„Iš Lietuvos Raudonosios knygos mūsų kolekcijoje yra 9 rūšys. Iš jų veisiamos ar praeityje veisėsi 6 rūšys. Pavyzdžiui, kilnieji ereliai. Iš 94 juos laikančių zoologijos sodų praėjusiais metais tik penkiuose gimė jauniklių. Palyginus su užpernai ir dar metais prieš tai, toks skaičius pasaulyje yra didelis. O mums tai jau penktas iš eilės užaugintas jauniklis“, – pasakojo biologė.

Nelaisvėje auginami paukščiai sunkiai pasiduoda veisimui. Dažnai jau laisvėje jiems būna sunku susilaukti palikuonių, o zoologijos soduose jiems dar ir atbunka kai kurie instinktai. Dažnai jiems sunkiai randamas partneris.

„Nelengva veisti paukščius, pavyzdžiui, jūrinius erelius. Svarbu parinkti tinkamą porą. Buvo pas mus atvejis, kai jūrinio erelio patelė buvo susigyvenusi su brakonierių sužalotu patinu. Norėjome palikuonių, bet jis buvo be vienos kojos ir negalėjo apvaisinti patelės. Nusprendėme pakeisti patiną. Atsivežėme jauną iš Rygos zoologijos sodo, bet patelė jį užmušė. Gyvūnai irgi turi simpatijas ir antipatijas ir nėra taip paprasta. Dabar turime naują jauną jūrinių erelių porelę“, – nelaimingos paukščių meilės istoriją pasakojo biologė.

Iš kur tokia sėkmė Kaune, biologė aiškino paprastai.

„Svabus ne tik įdirbis ir žinios, bet ir tinkamų sąlygų buvimas. Mūsų plėšriųjų paukščių paviljonas yra neblogas, palyginus su kitų zoologijos sodų paviljonais“, – pasakojo V. Raudeliūnienė.

Kaune gyvena ne tik retos mūsų šalyje rūšys, bet ir egzotiškų kraštų atstovai, kuriuos taip pat bandoma išsaugoti veisiant nelaisvėje. Dėl sunaikintų buveinių, brakonierių veiklos šios rūšys gamtoje yra ant išnykimo ribos. Turint individų zoologijos soduose, galima planuoti tų populiacijų sustiprinimą ar atkūrimą.

„Šiuo metu turime 14 gyvūnų rūšių, kurie veisiami Europos zoologijos sode, taip siekiant juos išsaugoti. Ūdros, perukuotosios tamurinos, nykštukiniai begemotai, iš plėšrūnų tai karčiuotieji vilkai, snieginis leopardas, amūrinis tigras. Laisvėje pastarųjų dviejų rūšių gyvūnų išlikę tėra gal 300-400. Tikimės juos išveisti ir čia“, – kalbėjo biologė.

Šiuo metu Kaune gyvena po tris snieginius leopardus ir amūrinius tigrus. Visi, kad nesipyktų, gyvena atskirai, bet darbuotojai tikisi, kad tai neužsitęs.

„Kažkada mūsų zoologijos sodas pasižymėjo dėl snieginių leopardų veisimo. Kaune buvo viena pirmųjų vietų, kur nelaisvėje buvo veisiami šios rūšies atstovai. Tiesa, tai buvo prieš 40 metų. Labai trokštame veisti šios rūšies gyvūnus“, – kalbėjo V. Raudeliūnienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Prie Estijos pakilimo prisidėjęs estas: nustokite pagaliau su mumis lygintis (2)

Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia...

Mirusiųjų kūnus ruošiantis tanatopraktikas – apie išnarstytus organus ir paskutinius artimųjų prašymus (27)

„Po trijų mėnesių iškastas ketvirčiuotas kūnas, kurį reikėjo surinkti ir pašarvoti atvirame...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Šiauliai“ (1)

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Žalgiris“ - „Šiauliai“. Tiesiogiai iš Kauno.

Tapinas apie į Latviją neišskridusią Grybauskaitę: man nesueina galai niekaip (197)

Sekmadienį Lietuvą apskriejo žinia, kad dėl lėktuvo gedimo prezidentė Dalia Grybauskaitė...

Kaip sekasi verslininkams, dėl vaikų persikėlusiems į ekologišką gyvenvietę (46)

Noras sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams vilnietę Darija su šeima atvedė į ekologiškos...

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Neptūnas“ - „Rytas“

„Betsafe“-LKL čempionato rungtynės: „Neptūnas“ - „Rytas“. Tiesiogiai iš Klaipėdos.

Priminė vairavimą lengvinančią sistemą, kurią važiuojant per lietų geriau išjungti (2)

Važiuojant 90 km/val. greičiu keliu, ant kurio – vieno centimetro vandens sluoksnis, slystelėti...

Užkalnis norėjo atsikąsti šviestuvo ir pakramsnoti baldus (104)

Jeigu šviestuvai, baldai ir baro puošmenos būtų valgomi, „Pachamama Dinner Club“ būtų...

Putino dešinioji ranka nepraleido progos patylėti (3)

Rusijos derybos su Japonija dėl taikos sutarties vyks atsižvelgiant į Tokijo aljansus, pirmiausia...

Šiurpi avarija „Formulėje 3”: milžinišku greičiu į fotografų bokštelį skriejo 17-metė (8)

Sekmadienį „Formulės 3” čempionato lenktynėse įvyko šiurpi avarija, kurioje lenktynininkė...