Vis dėlto Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Darius Liepis nerekomenduoja atrastų kilpų šalinti. Vienintelis būdas sustabdyti brakonieriavimą – sučiupti brakonierius ir išrašyti baudas, nuo kurių į miško pusę net nesinorėtų žiūrėti.
„Jei iš gerų paskatų ir nuimsi tą kilpą, tai brakonierius beveik toje pačioje vietoje, už 50-100 metrų, pastatys naują, ir viskas. O jei mums bus pranešta apie ją, tai bus organizuojami reidai ir lauksime brakonieriaus“, – pasakojo inspektorius.
Pranešti apie kilpas galima bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiai į Aplinkos ministerijos dispečerinę telefonu (8-5) 273 2995.
Inspektorius pasakojo, kad savo juodoms pinklėms brakonieriai renkasi atokias vietas.
„Jei kur nors atokiau į mišką veda sniege išmintas takelis, tai viskas aišku, tai – kilpininko kelias. Tik jis ant savo tako kilpų nestato, jų reikia žvalgytis šonuose. Savo taku jis tik apžiūri teritoriją. Žino, kur sustatytos kilpos ir jei joks žvėris neįkliuvęs, tai gilyn į mišką nelenda. Kilpos visada statomos ant žvėrių praėjimo takų. Žvėrys, kaip ir žmonės, žiemą ir vasarą turi savo kelius ir jais stengiasi migruoti ir vaikščioti“, – pasakojo D. Liepis.
Apie pastatytas kilpas inspektoriams dažniausiai praneša medžiotojai, bet čia jų darbas ir baigiasi. Dideliame plote išstatytos kilpos paliekamos dienoms, kartais savaitėms. Vis dėlto, gamtosaugininkai tvirtina, kad dažnas brakonierius taip ir negrįžta pasiimti savo laimikio, palieka pūti miške, o tai dar ilgesniam laikui prikausto gyvosios gamtos inspektorius.
„Kolega Egidijus Kirkliauskas keturias paras prasedėjo prie kilpos, mes patys tris paras praleidome kvėpuodami grynu oru. Sėdime nuo šviesos iki tamsos, nes tai yra laikas, kai brakonieriai vaikšto ir tikrina savo kilpas. Grafiko jis neturi, bet ateina, kai turi laisvo laiko, tad mums ir tenka šalti nuo ryto iki vakaro“, – pasakojo inspektorius.
Kilpų statymas yra vienas žiauriausių brakonieriavimo būdų. Jei brakonierių kulkos akimirksniu pakerta žvėrį, tai kilpoje savo paskutines minutes žvėris patiria siaubingas kančias.
„Žvėris kilpoje nusibaigia per pusę valandos, bet neįsivaizduojate, kas darosi toje vietoje. Atrodo, kad vasara ten atėjo. Žvėris tiek stengiasi ištrūkti iš kilpos, kad ne tik susilaužo šonkaulius ir kojas bandymas išsilaisvinti, bet ištrypia ir ištirpdo visą sniegą aplinkui. Net jei brakonierius žvėrį ištraukė iš kilpos ir parsinešė, vis tiek gali pasakyti, kad toje vietoje buvo brakonieriaujama. Kraupus vaizdas, kraupus vaizdas“, – sakė D. Liepis.