Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, kad iki 2020 metų naudodama atsinaujinančius energijos išteklius pagamins net 60 procentų centralizuotai tiekiamos šilumos.
Šiuo metu Lietuvos katilinėse tokiu būdu pagaminama 32 procentai šilumos. Pagal šalyje prieinamą biokuro kiekio ir energijos poreikio santykį Lietuva yra viena pirmaujančių Europos sąjungos valstybių ir mokslininkų skaičiavimais biokuro dalį, nepakenkdama miškų ekosistemai ir gamtai, šilumos gamyboje galėtų padidinti iki 82 procentų.
DELFI pateikia perspektyviausių ir realiausių biokuro rūšių sąrašą.
Medienos biokuras
Absoliuti dauguma Lietuvoje sunaudojamo biokuro atkeliauja iš miškų. 80 procentų privačių namų ūkių taip pasigamina šilumą. Tyrimais Iš miško kirtimo atliekų kasmet pagaminti apie milijoną kubinių metrų kuro ir pagaminti 2152 GWh energijos.
Šiai, kaip lengviausiai prieinamai ir įsisavinamai biokuro rūšiai skiriamas didžiausias valstybės ir šilumininkų dėmesys. Nuo šių metų pradžios Aplinkos ministerija Generalinei miškų urėdijai duotas įsakymas gaminti medžio skiedras, taip gerinant konkurencines sąlygas rinkoje.
Per pirmąjį 2014 m. pusmetį numatyta pagaminti 55 000 kubinių metrų skiedrų ir 7 000 kubinių metrų malkinės medienos rezervui.
Šiaudų biokuras
Rudeniop keliaujant per Lietuvą galima pamatyti šimtus palaukėse sustatytų šiaudų ritinių. Skaičiavimais, visoje Lietuvoje kiekvieną rudenį lieka apie 4 milijonai tonų šiaudų. Didžioji dauguma yra susmulkinami ir jų ten ir supūva, nors įstatymai draudžia, deginami. Tik nedidelė dalis panaudojama - kraikui ar energijos gamybai.
Pagal Lietuvos biomasės energetikos asociacijos duomenimis, žemės ūkio atliekos svariai galėtų prisidėti prie bioenergijos gamybos. Ekonomiškai pagrįstas šiaudų potencialas sudaro ne mažiau 0,5 mln. tonų, iš kurių įmanoma pagaminti apie 1500 GWh šiluminės energijos - tai yra tris ketvirčius to, ką gali generuoti miško kirtimo atliekos.
Lietuvoje šiaudai energijai naudojami nuo 1996 metų, tačiau į priekį pasistūmėta labai mažai. Devyniose šalies katilinėse pagaminama apie 13 megavatų energijos.
Energetinių gluosnių auginimas
Lietuvoje dirvonuoja apie 400 000 hektarų nederlingos žemės. Europos Sąjunga skiria paramą šios žemės savininkams, pasiryžusiems joje auginti dirvožemiui nereiklius gluosnius, kurios po to būtų galima panaudoti biokurui.
Kai kuriais skaičiavimais toks gaminimo būdas vienas efektyviausių reikalingo ploto ir generuojamos energijos prasme. Viename hektare užaugintais gluosniais galima pagaminti apie 45 MWh energijos. Tuo tarpu iš viename hektare surenkamų miško atliekų tik 1 MWh.
Užaugti gluosniams reikia apie penkerių metų, bet, žvelgiant iš ekologinės pusės, jau po trejų jei būna pagaminę tiek deguonies, kiek sunaudoja degdami.
Dega žaliai
Per daug nesigilinant į technines katilinių specifikacijas - jų pritaikymą atskiroms biokuro rūšims, biokuras laimi prieš visas iškastinio kuro rūšis - mazutą, anglį. Ekologine prasme šiek tiek konkuruoti dar gali gamtinės dujos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos specialistė Vilma Gaubytė teigia, kad svarbiausias biokuro privalumas - jo ekologiškumas.
„Pats didžiausias biokuro pliusas yra anglies dvideginio išmetimas. Tai pagrindinės pasaulinį atšilimą skatinančios dujos. Nors degdamas biokuras ir išskiria anglies divdeginį, bet jis taip yra sunaudojamas augant medžiams", - kalbėjo specialistė.
Biokuro rūšių yra daug ir skirtingų, tad nėra universalių katilinių joms visoms. Naudoti vienai ar keliom biokuro rūšims reikalingos atskirų specifikacijų katilai, tai reikalauja papildomų investicijų ir nuoseklaus planavimo. Specialistės teigimu, šiandien patraukliausiai atrodo skiedrų ir pjuvenų granulių kuras.
„Siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos nurodymus dėl biokuro kiekio naudojimo yra du problematiški miestai - Vilnius ir Kaunas. Jie sunaudoja apie 40 procentų visos Lietuvoje pagaminamos šilumos. Deginti paprastas skiedras ten labai neefektyvu, o pasiekus kažkokį lygį ir neįmanoma. Sunkvežimiai su kuru turėtų važiuoti ir važiuoti. Granulės, pagal degimo savybes yra daug efektyvesnės ir lengviau transportuojamos", - kalbėjo specialistė.