aA
Po žiemos darganų atėjęs pavasaris žmonėms atneša gražius orus, daug gražių akimirkų gamtoje, bet pačiai gamtai dažnai būna skausmingas. Žolės deginimas – beprasmis, tamsiais mitais apipintas procesas, dėl kurio daroma nepamatuojamai didelė žala. Nors didelė dalis Lietuvos paviršiaus dar po sniegu, bet šiemet jau buvo kilusių gaisrų.
© Reuters/Scanpix

Neabejojama, kad šiemet Pagėgių rajone kilusiuose gaisruose pražuvo ką tik atvesti kiškučiai, vėliau ateis laikas, kai pavojus grės ir paukščių lizdams bei kiaušiniams, žūva nesuskaičiuojama galybė vabzdžių, teršiamas oras.

Kodėl žolė deginama? Gamtoje savaiminiai gaisrai nekyla. Teoriškai įmanoma, kad nuo žaibo išlydžio ar stiklo šukės gali kilti ugnis, bet praktiškai tokių gaisrų nebūna. Apsileidę ūkininkai taip šalina pernai metais nenušienautų pievų žolę. Taip pat yra gajus mitas, kad sudeginus žolę patręšiama žemė, bet iš tiesų gaisrai tik skatina jos eroziją.

„Artėja žolės deginimo sezonas ir aš tikiuosi, kad mes čia sulauksime visuomenės pagalbos. Pirmiausia bendruoju pagalbos telefonu 112“, – kalbėjo Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Nenušienautos pievos deginamos beveik visus metus, o intensyviausiai tai daroma pavasarį. Vasarį kilę pirmieji gaisrai Pagėgiuose buvo rekordiškai ankstyvi. Atsiminti verta, kad žala daroma ne tik gamtai, bet ir valstybei tiesiogiai.

Į kiekvieną pranešimą privalo reaguoti ugniagesiai, o jų darbo įrankiai ir priemonės kainuoja nemažai. Skaičiuojama, kad ekipažo darbo valanda mokesčių mokėtojams atsieina 70 eurų – tai už kurą ir gaisrų gesinimo priemonės, tad nėra ko tikėtis, kad baudos bus nedidelės.

Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, daržo atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus numatyta administracinė atsakomybė ir gresia baudos nuo 28 iki 231 eurų. Kiek didesnės, nuo 57 iki 289 eurų baudos, gali būti skiriamos už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą. Pareigūnams šios baudos dar didesnės.

Atsakomybė numatyta ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems galima skirti baudą nuo 28 iki 173 eurų, o taip pat sumažinti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose vyko gaisras, bet tai dar ne viskas. Aplinkos ministras tokiems degintojams yra paruošęs staigmeną, bet kokią – dar per daug nepasakojo.

„Bandysime pakeisti šiek tiek tvarką. Būna, kad pats žmogus padega, pats stovi ir prižiūri tą gaisrą, o pareigūnų paklaustas, įrodinėja, kad ėjo pro šalį ir tik sustojo pažiūrėti. Bandysime padaryti taip, kad būtų privaloma informuoti ugniagesius apie tokius gaisrus. Šioje vietoje reikia aiškiai pasakyti, kas galima ir kas negalima“, – sakė ministras.

Žolės gaisrai pievose yra baisi rykštė vietinei augmenijai ir gyvūnijai, bet ugnis ne visada būna kontroliuojama. Porą žolės degintojų yra netgi žuvę per savo užsiėmimą, žolės gaisrai yra persimetę ir į mišką. O tokiu atveju, žala auga labai greitai, o kažkam ją reikės atlyginti.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Doveika skurdo statistikoje norėtų išskirti dar vieną skaičių: kiek yra tinginių? (173)

Vasarį Lietuvoje atlikta apklausa parodė, kad Lietuvoje 75 proc. žmonių teigia esą laimingi,...

Rinkimų kampanija Ukrainoje pranoko visus Kremliaus lūkesčius (250)

Artėjant prezidento rinkimams , kampanijos pačios tapo informacinio karo dalyvėmis, ir tai labai...

80-metis radiologas seniai svajoja apie pensiją, bet išeiti dar negali: turi patarimą, kaip ilgiau gyventi (54)

„Mes, radiologai, juokaujame, kad mūsų tokia profesija, jog reikia turėti geras akis ir vieną...

Siaubingo Paryžiaus katedros gaisro tyrime – pirmosios išvados (212)

Prancūzijos tyrėjai nustatė tikslią vietą, kur kilo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą praėjusį...

Pasiskolintas senovinis receptas Velykoms atgimė naujai (4)

„Tradicinis Velykų stalas pas mus neatsiejamas nuo mėsos. Turi būti daug, gausiai ir, be...

Maža kaimo krautuvėlė prie didelio kelio: su pirkinių sąrašais čia sugrįžta net iš kitų miestų

Talačkonių parduotuvė , priklausanti tiems patiems šeimininkams, kaip ir Ustukių malūnas ,...

Politikai rado naują kovos įrankį – šermuonėlį

Šis mažylis tampa vienu svarbiausių įrankių kovotojų prieš planuojamą per Rožyną tiesti...

Auklėtiniais patenkintas Urbonas: tikiuosi, kad kiaušiniai prie Velykų stalo nesuminkštės (4)

Pagreitį įgavusi Utenos „Juventus“ ekipa tęsia kovą dėl penktosios vietos „Betsafe- LKL...

Nausėda viešai sureagavo į naujausius reitingus (797)

Šeštadienį paaiškėjo, kad Konservatorių kandidatė prezidento rinkimuose Ingrida Šimonytė...

Kad kelionės į Paryžių netemdytų nesklandumai: ko šiukštu nedaryti šiame mieste (19)

Paryžius – nuostabioji Prancūzijos sostinė, į kurią nuolat plūsta būriai turistų. Kad...