„Dauguma rūšių įprastos ir paplitę visoje Lietuvoje. Migrantai gali pasirodyti vienais metais gausiai, kitais - pavieniui arba nepasirodyti visai“, - dėstė Lietuvos entomologų draugijos narys Giedrius Švitra.
Pasak biologo, rečiausia vietinė, galimai plintanti rūšis - nakvišinis sfinksas, saugomas visoje Europos Sąjungoje.
Štai Lietuvoje yra keletą kartų rasti nakvišinio sfinkso vikšrai, taip pat kelis kartus stebėti ar sugauti suaugę drugiai.
G. Švitra sfinksus apibūdino kaip gerus skrajūnus bei pakankamai stambius drugius ir teigė, kad tai žmonėms padaro didžiausią įspūdį.
„Šių drugių vikšrų mitybos objektai įvairūs - nuo žolinių augalų iki pušų. Suaugėliai renkasi kvapnius žiedus turinčius augalus, todėl rudenį sfinksai migrantai dažniausiai sutinkami besimaitinantys ant dekoratyvinių augalų: kvapiojo tabako, flioksų, petunijų ir panašiai“, – kalbėjo biologas.
Sfinksai vasarą renkasi sausmedžius, alyvas, laukinius gvazdikus. Pašnekovo teigimu, jie labai mielai lanko specialiai iškabintus masalus, pagamintus iš cukrumi prisotinto raudono vyno ar rūgstančio alaus, tad ir patys galite prisidėti prieš šios įspūdingos rūšies išsaugojimo.
„Įdomu tai, jog sfinksai besimaitindami nenutupia ant žiedų - kaip kolibriai kabo ore“, - apie šių drugių išskirtinumą pasakojo G. Švitra.
Specialistas pabrėžė, kad pavyzdžiui, kaukolėtasis sfinksas minta medžių sula ar bičių medumi, todėl elgiasi kitaip - nutupia, ropoja, ramiai siurbia.
Yra ir dienos metu aktyvių sfinksų. „Dauguma aktyvūs naktį, tačiau kelios rūšys skraido ir maitinasi dieną: kamaniniai sfinksai – juosvasis ir rausvasis, ilgaliežuvis sfinksas, nakvišinis sfinksas“, – sakė G. Švitra.
Kaip ir visi kiti organizmai, taip ir drugeliai yra ypač reikšminga ekosistemų sudedamoji dalis.
„Jie - maistas kitiems - varliagyviams, paukščiams, ropliams, vorams, laumžirgiams, plėšriems vabalams, parazitiniams plėviasparniams ir dvisparniams“, - teigė specialistas.
Taip pat šie drugiai yra augalų apdulkintojai, o didžiulei augalų daliai, be apdulkinimo neįmanoma daugintis.
„Kai kurių rūšių vikšrai, pušinis sfinksas, gali nugraužti žmogaus auginamus augalus ir daryti žalą. Kaukolėtąjį kaltina bitininkai, kad kenkia bitėms, siurbdami medų, nors dėl tos rūšies retumo pas mus kaltinimai yra iš piršto laužti“, - apie sfinksų reikšmę pasakojo biologas.
Sfinksai žiemoja žemėje lėliukės stadijoje.
Anot G. Švitros, kol kas daugumai rūšių pas mus niekas negresia. Taip bus tol, kol bus išsaugota buveinių įvairovė.
„Buveinių įvairovę mažina monokultūrų auginimas, melioracija, urbanizacija, atvirų buveinių, šlaitų apleidimas – nešienavimas, neganymas ir apaugimas krūmais ir medžiais. Kai kurias specifines atviras buveines, tinkamas kai kurioms sfinksų rūšims, sukuria žmogus – kapinės, gėlių darželiai, dykvietės, geležinkelio pylimai“, – pasakojo gamtininkas.