Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų susitikime su medžiotojais ir miškininkais Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Lionius Stanevičius kreipėsi į inspektorius su klausimu, kaip medžiotojai gali padėti pažaboti šiuos brakonierius.
„Jei visoje Lietuvoje pagrindinis brakonierių ginklas yra šautuvai, tai Kėdainių rajone – šunys. Su jais brakonieriauja ne pavieniai asmenys, bet grupės. Praėjusiais metais, su jūsų pagalba, mums pavyko vieną jų sulaikyti, sekame ir kitas. Norime ta informacija pasidalinti, bet nežinome nuo ko pradėti – automobilių numerių, lankymosi miške laiko, namų adresais, galime net telefono numerius duoti“, – pasakojo L. Stanevičius.
Medžiotojas papasakojo, kad vienas brakonierius netgi prisidengia vaikais – kad įtarimo mažiau būtų.
„Jų brakonieriavimas labai lengvas. Prieina prie šėryklos, pamato, kad yra šernų, paleidžia šunis ir turi rezultatą, o juos sekti labai sunku. Tokių dalykų šiek tiek sumažėjo, kai brakonieriai pamatė kameras prie šėryklų. Stebėjimui turime nusamdę žmogų, bet jis vienas nieko negali padaryti, o dar brakonierius leidžia suprasti, kad turi ginklą“, – kalbėjo medžiotojas.
Vienas iš asmenų – gerai žinomas. Savo sodyboje jis užveisęs visą šunų ūkį. Jame gal 20 didžiulių šunų ir daug kam kyla klausimas, kuo juos maitina.
Šeimininkas jau buvo įkliuvęs inspektoriams. Patikrinę jo sodybą, inspektoriai nerado konkrečių brakonieriavimo įrodymų, sukabintų šernų kailių neužteko. Asmuo teisinosi, kad juos atvežė brolis, kuris yra medžiotojas. Visgi, jam buvo išrašyta bauda už turėtą tinklą.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Tomas Barkauskas teigė, kad dabar asmuo bus po padidinamuoju stiklu. Inspektoriai žvalgysis net šunims numestų šernų kanopų, o susirūpinusiam medžiotojui priminė, kad šiame darbe svarbiausia yra operatyvumas.
„Mums netinka pranešimai, kad taip brakonieriavo praėjusią savaitę, užvakar ar vakar, kai pėdsakai ataušę. Informacijos mums reikia tą pačią akimirką. Seniau būdavo sunku, kai visiems inspektoriams iš eilės turi skambinti ir ieškoti, kuris dirba tą dieną, bet dabar galima kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 ir dispečeriai sujungs su budinčiu pareigūnu, o nedarbo metu su būdraujančiu. Sureaguoti ir išvykti į iškvietimą turime per 30 minučių. Paskutinio iškvietimo metu mes jau po valandos buvome įvykio vietoje“, – sakė T. Barkauskas.
T. Barkauskas taip pat patikino, kad kreipsis į Valstybinę veterinarijos ir maisto tarnybą, kad išsiaiškintų, ar viskas gerai dėl tiek vienoje vietoje laikomų šunų ir teigė, kad mes pajėgas tirti šį galimą brakonieriavimo būdą.
Tuo tarpu L. Stanevičius daugiau papasakojo apie tai, kas dedasi miške, kai niekas nemato.
„Dviejų veislių šunys dalyvauja tokioje medžioklėje. Laikos suseka žvėris, o po to juos pričiumpa stiprūs koviniai šunys. Sučiumpa už ausies ir laiko, kol šeimininkas nudurs žvėrį. Trejus metus sekėme šiuos asmenis. Dabar jie persikėlė į kitus plotus, bet to mums neužtenka“, – sakė medžiotojas.
Jei L. Stanevičius, padėdamas kamerų ir sekimo, ir išvijo šį brakonierių iš dalies savo valdų, tai jį gąsdina, kad šis būdas gali plisti toliau į Lietuvą. Anot jo, gali būti, kad išdresuoti ir išmokyti šunys yra pardavinėjami kitiems brakonieriams.