aA
Bebrai – stambiausi graužikai Lietuvoje. Juos seniai prakeikė ūkininkai, išsijuosę medžioja medžiotojai ir, manoma, kad jų gamtoje šiuo metu yra per daug. Nepaisant to, šie aštriadančiai yra itin svarbūs ekosistemoms. Dažnas linkęs labiau kreipti dėmesį į bebrų statomų užtvankų žalą nei į gausybę teigiamų aspektų.
Bebras - gamtos inžinierius
© © Romualdo Barausko nuotr.

„Kertinių rūšių svarba pasireiškia tuo, kad sukuriamos palankios sąlygos kitoms egzistuoti. Bebrai – natūralūs ekosistemų kaitos trikdytojai. Galutinės ekosistemų kaitos stadijos (miškai) nėra palankūs didelei daliai rūšių, todėl kraštovaizdyje turi būti balansas tarp brandžių miškų ir ankstyvų kaitos stadijų (šlapžemių, pievų, krūmynų)“, — teigė Vilniaus universiteto Ekologijos ir aplinkotyros centro doc. dr. Alius Ulevičius.

Pasak ilgametę patirtį turinčio gamtininko, būtent ankstyvosiose kaitos stadijose panaudotos organinės medžiagos atsistato žymiai greičiau nei brandžiame miške, vadinasi, bebravietės yra svarbūs mitybos plotai daugeliui rūšių.

„Kitas trikdytojas – žmogus, tačiau jo transformuotos buveinės žymiai mažiau patrauklios organizmams“, — pridūrė pašnekovas.

Paklaustas, kokiu tikslu bebrai stato užtvankas, A. Ulevičius papasakojo, jog šie graužikai pastarąsias stato siekdami pakelti vandens lygį ir padidinti akvatorijos plotą. Aukštas vandens lygis svarbus, nes įėjimas į bebro urvą visada būna po vandeniu.

„Giliame vandenyje bebrai gali lengvai plaukioti ir nardyti, tai užtikrina jų saugumą. Tuo pačiu didesnis užlietas plotas garantuoja saugesnę prieigą prie maisto resursų, ypač sumedėjusių augalų“, — kalbėjo ekologas.

Bebrai pasitelkia pačias įvairiausias medžiagas statybai.

„Dažniausiai – tai medžių šakos, velėna, augalų šaknys ir dumblas iš telkinio dugno. Pasitaiko akmenų ir kitokių netikėtų dalykų, tarkim žmonių išmestų šiukšlių“.

Patvankos itin reikšmingos gamtoje, anot specialisto, jų dėka atsiranda ne toks jau mažas vandens telkinys, kuris naudojamas įvairių kitų rūšių organizmų, jame kaupiasi įvairios nuosėdos, kurios vėliau patenka į dirvodarą.

„Pratekėjęs vanduo būna švaresnis, nes bebrų patvankoje nusėda daug įvairių nešmenų“, — kalbėjo A. Ulevičius.

Gamtininkas pridūrė, kad bebrų užtvankos būna seklios, lengvai įšyla, jose intensyviai želia įvairūs augalai, geros sąlygos daugeliui stovinčiuose vandenyse gyvenančių gyvūnų. Tokie gausūs ištekliai pritraukia plėšrūnus ir augalėdžius.

„Savitų vandens telkinių atsiradimas didina buveinių įvairovę, turtina lokalią fauną ir florą“, — akcentavo jis.

Ekologas aiškino, jog šių stambių graužikų patvankos nepageidaujamos ten, kur teka sraunūs upeliai.

„Tokiose buveinėse gyvena itin švarų vandenį, srovę ir mineralinį substratą mėgstantys organizmai. Daugelis iš jų yra reti, todėl saugomi. Bebrams užtvenkus upelį, vanduo sustoja, uždumblėja dugnas ir minėti organizmai toje vietoje išnyksta“, — kalbėjo. A. Ulevičius.

Taip pat tankiai bebrų apgyvendintuose upeliuose sumažėja nerštaviečių lašišinėms žuvims. Pasak pašnekovo, galima kalbėti ir apie bebrų daromą žalą miško želdiniams, kuomet šie nudžiūva pakilus vandens lygiui. Kartais užtvindomos ūkiniu ir gamtosauginiu požiūriu vertingos pievos ar dirbami laukai.

„Aišku galima kaltinti dėl to bebrus, bet kur kas daugiau žalos atnešė melioracijos vajus sovietmečiu, kuomet apie 80 procentų natūralių upelių buvo paversta melioracijos grioviais. Tarp kitko, bebrai dabar juos intensyviai ardo“, — kalbėjo specialistas.

Nesiginčijama — bebrų populiaciją reikia reguliuoti, tačiau nereikia aklai jų šaudyti. Šie gamtos architektai daugybėje vietų gali gamtai tik pagelbėti ir ištaisyti žmogaus padarytą žalą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Seime renkami parašai: Saulius Skvernelis kaltinamas sulaužęs priesaiką papildyta G. Landsbergio komentaru (623)

Antradienį Seimo opozicijos atstovai surinko parašus dėl to, kad premjeras Saulius Skvernelis...

Butkevičiaus įspėjimas: Lietuva jau kelis mėnesius nesurenka pagrindinių mokesčių (85)

Buvęs premjeras iš socialdarbiečių frakcijos Seime Algirdas Butkevičius perspėja, kad reikėtų...

Mistika: lietuvis gavo baudą už greitį Prancūzijoje, nors joje niekada nėra buvęs (215)

Pastaruosius kelerius metus Europos Sąjungos (ES) šalys keičiasi informacija apie prasižengusius...

Metų seklys: narkotikai iš Ispanijos keliaudavo į Panevėžį, o iš čia – į kitus Lietuvos miestus (7)

DELFI, bendradarbiaudamas su Lietuvos policija, tęsia kasmetinį pasakojimų ciklą „ Metų seklys...

Vilniečių būstų interjerai praėjusiame amžiuje: kaip savo namus įsirengdavo pasiturintys miestiečiai

Per įvairiausias politines suirutes ir negandas individualių namų savininkai Vilniuje keitėsi ne...

Karaliaus Mindaugo taurės turnyro atrankos rungtynės: „Dzūkija“ - „Žalgiris-2“

Karaliaus Mindaugo taurės turnyro atrankos rungtynės: „Dzūkija“ - „Žalgiris-2“. Tiesiogiai...

Strasbūras nubaudė Lietuvą: užkliuvo teisėjo Greičiaus šeimos ryšiai (17)

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) antradienį paskelbė, kad Lietuva neužtikrino nešališko...

Turkijos pareigūnai, apžiūrėję Saudo Arabijos konsulatą, teigia radę nenuginčijamų nužudymo įrodymų žiniasklaida: konsulas palieka Turkiją (19)

Po atliktos apžiūros Saudo Arabijos konsulate Stambule Turkijos pareigūnai sako radę nužudymo...

Šaro filosofijos į priekį varomas Micičius – apie tikėjimą „Žalgiriu“ ir ypatingą ryšį su Motumu specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo

Vasarą iš Kauno „Žalgirio“ į Stambulo „Anadolu Efes“ persikėlęs Vasilije Micičius...

Vilniuje masiškai nuodijami šunys: šeimininkai bijo savo augintinius išvesti į gatvę (325)

Naujamiesčio gyventojai nebe pirmą kartą susiduria su pasikartojančiais šunų nunuodijimo...