aA
Viena skaudžiausiai gamtai daromų žalų yra besaikis išteklių naudojimas. Artėjant rudeniniam lašišų nerštui, brakonieriai trina rankas. Jei žemdirbius visus metus maitina per savaitę nuimamas javų derlius, tai brakonieriai prisižeberklauti, jei niekas jų netramdytų, vertingų žuvų turi porą mėnesių. Lašišos jau pradėjo judėti link savo nerštaviečių. Ten jų lauks ir Gyvosios gamtos inspektoriai, kuriems ruduo taps tikru darbymečiu.
Lašiša
© Wikimedia Commons nuotr.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos vadovas Lauris Martišius atskleidė kai kuriuos brakonierių darbo metodus ir įpročius.

„Lašišos dabar pradeda judėt didesnėmis grupėmis. Pavienių lašišų migracija prasidėjo dar liepos mėnesį. Dabar lašišos kaip tik pradeda judėti didesnėmis grupėmis, o masinė jų migracija prasidės rugsėjį ir spalį ir tik tada jos išnerš mažesniuose upeliuose. Mūsų regione kol kas tai nėra labai aktualu, tačiau Klaipėdoje, kur daug mažų upelių, kur aktyviai neršia šlakiai ir Vilniaus regione — Žeimenoje ir jos intakuose“, — pasakojo L. Martišius.

Nors Utenos regione daugiau ežerų nei upių kur nerš vertingos lašišinės žuvys, regiono gyvosios gamtos inspekcijos vadovas tikino, kad be darbo jis ir pavaldiniai nelieka.

„Mūsų regione yra sąlyginai nedaug upių kur neršia lašišos, bet mes visada dalyvaujame šioje akcijoje ir vykstame ten, kur mūsų tai yra labiausiai aktualu, o mūsų žmonės sėkmingai prisideda prie akcijos“, — kalbėjo vadovas.

Lietuvos lašišos iš Raudonosios knygos išbrauktos 2010 metais. Lašišų pagausėjo ir brakonieriai pajuto gerą nišą pasipelnyti. Už vieną lašišą, įvairiomis žiniomis, juodojoje rinkoje gali kainuoti ir 500 litų. L. Martišius negalėjo įvardinti tikslių kainų, bet pripažino, kad neretai nelegali žvejyba tampa atskiru verslu.

„Yra ir tokių atvejų, kai brakonieriavimas yra ne vieno žmogaus iniciatyva prisigaudyti kelis ar keliolika kilogramų žuvies. Būna tokių atvejų, kad tai būna gerai organizuotas nelegalus verslas. Tai dažniausiai apima vertingas žuvis — ungurius ir lašišas“, — pasakojo L. Martšius.

Brakonieriai taip pat tampa vis labiau profesionalesni. Ne viena jų jau teko pakloti šimtatūkstaninius ieškinius.

„Paskutiniu metu, ypač išaugus ieškinių ir baudų dydžiui, brakonierių technika ir taktika tobulėja. Vieni stato naktimis, kiti kaip tik renkasi netikėtumo faktorių ir stato vidurdienį, tikėdamiesi, kad niekas tuo metu nebudės. Reikia pasidžiaugti, kad sumažėjo tinklų. Seniau legaliai galėjo įsigyti tinklus kas tik nori, o dabar tik tie asmenys, kurie turi tam teisę. Žinoma, nelegalios prekybos atvejų, o dalis žmonių yra užkaupę arsenalą ir naudoja seniau įsigytus tinklus“, — sakė vadovas.

Tinklai dar nieko. Dalis brakonierių nesikuklina ir naudoja barbariškus, žuvis žalojančius ir didžiulius skausmus jas priversti patiriančius įrankius.

„Vienas iš tų būdų, gan drastiškas, yra kabliavimas specialiai paruoštais, švino svarmenimis pasunkintais, trišakiais kabliais. Jais kabinamos duobėje besiilsančios lašišos ir dažnas atvejis, kad jos tik sužeidžiamos ir pasprunka. Tai yra žiaurus būdas, kaip ir žeberklavimas“, — pasakojo L. Martišius.

Gyvosios gamtos inspekcijos visoje Lietuvoje deda didžiulius resursus į lašišinių žuvų apsaugą, bet su žmonių, žvejų supratimu ir pagalba, galima pasiekti ir geresnių rezultatų. Prie to pilietiškai gali prisidėti kiekvienas.

„Visada, kai yra galimybė, prašome pranešti nedelsiant. Čia reikalingas operatyvus reagavimas. Būna, kad paskambina žmonės ir sako, kad prieš porą valandų matė žmonės traukiančius tiltus. Tokia informacija tampa beverte. Reikia kuo operatyviau pranešti apie. Skambinti, jei turi konkrečius numerius, inspektoriams arba bendruoju pagalbos telefono numeriu 112“, — sakė L. Martišius.

Gausi ir turtinga Lietuvos lašišų populiaciją per pastarąjį šimtmetį susitraukė. Didžiulis smūgis gamtai buvo Kauno hidroelektrinės pastatymas. Jos metu prarasta apie 80 procentų žiobrių populiacijos ir 50 procentų lašišinių žuvų.

Likusioje Lietuvoje, ne tik Nemuno baseine, šios žuvys pradėjo nykti dėl pramoninio ir žemės ūkio užterštumo. Susitraukus žemės ūkiui ir pramonei, pagerėjus jų kultūrai ir kreipiant dėmesį į ekologiją, ko beveik nebuvo anksčiau, didžiausia ir bene vienintelė grėsmė lašišoms išlieka brakonieriavimas.

Viena lašiša, mokslininkų skaičiavimais, palieka bent 4 palikuonis, kurie grįžta ir turtina upes. Kiekviena išgelbėta žuvis turtina Lietuvos upių biologinę įvairovę, džiugina žvejus mėgėjus, o besaikis brakonieriavimas gali lašišas vėl pastatyti ant išnykimo ribos.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sąvartyno gyventojų kasdienybė už 120 eurų: mes nieko nebijome ir jaučiamės kaip viršininkai (41)

Daugiau kaip 20 metų sąvartyne gyvenantys Laima ir Pavelas nesiskundžia: per mėnesį kiekvienas...

Vieta Lietuvoje, kur grįžę emigrantai atsiveža savo draugus (33)

Tauragėje, Pietvakarių Lietuvoje, turistus ir smalsuolius vilioja unikali atrakcija po atviru...

Istorinio popiežiaus vizito kulminacija: Lietuvai ši vizito vieta – pažymėta skausmu  nuolat pildoma (1065)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Gyvai / LKL rungtynių transliacija: „Rytas“ – „Juventus“ (5)

LKL vicečempionas Vilniaus „Rytas“ sekmadienį pradeda naująjį sezoną – namuose 17...

Dukra iš partizanų šeimos atvyko pamatyti popiežiaus: aš labai tikiu Lietuva (20)

Iš partizanų šeimos kilusi Martina Bikuličienė Aštrauskaitė , kurios tėvą ir dėdę nužudė...

Kaune popietę mirtinai sužalotas vyras (45)

Kauno policija informuoja apie kraupų įvykį. Pranešama, kad buvo nužudytas vyras.

Įspūdžiai iš Kauno: Jono Pauliaus II apsaugoje dirbęs vyriškis palygino popiežių vizitus (30)

Popiežius Pranciškus sekmadienį paragino Lietuvos tikinčiuosius rūpintis socialiai...

Gyvai / Tiesioginė LKL transliacija: Prienų „Skycop“ – Panevėžio „Lietkabelis“

Sekmadienio vakarą Prienuose žaidžiamas ketvirtasis LKL naujo sezono pirmojo turo mačas. Jame...

Tragiškai Baltijos jūroje pasibaigusią regatą buvo svarstoma atidėti (52)

Klaipėdoje šeštadienį vykusią ir, kaip manoma, trijų žmonių mirtimis pasibaigusią Stepono...

Skandalingas skyrybas išgyvenantis Sigitas Martinavičius bijo blogiausio: žmonos intrigos gyvenimą pavertė tragedija (80)

Nuo birželio pradžios dramatiškas skyrybas su žmona, papuošalų kūrėja Natalija Martinavičiene...