1. Vandenlentės
Vandenlenčių populiarumas auga sulig kiekvienu šiltuoju sezonu – daug kas išbando, bet ne kiekvienas įsimyli šį gana ekstremalų užsiėmimą. Ne kiekvienam iš pirmo karto pavyksta sklandžiai praskrieti vandens paviršiumi, dažniau tenka arti vagą po vandeniu arba nuolat keltis ir bandyti išsilaikyti nepanirus... Šis sportas reikalauja tam tikrų įgūdžių, kurių galima įgyti intensyviai treniruojantis. Greičiausiai greičiausiai slydimo vandeniu subtilybes perpranta gerą balansą ir koordinaciją turintys asmenys bei riedlenčių ir snieglenčių gerbėjai. Snieglentininkams tai puiki jų mėgiamo užsiėmimo alternatyva šiltuoju metų laiku.
Kadangi tai eksremalus užsiėmimas, jam yra būtinas fizinis pasirengimas ir dėmesys saugumui. Kad madingas laisvalaikio leidimo būdas nevirstų traumų ieškojimu, prieš sezono pradžią sutvirtėkite fiziškai. Jūsų viršutinė kūno dalis turi būti itin stipri: liemuo, pilvo presas, nereikėtų pamiršti dilbių, pečių deltinių raumenų bei tvirtų kojų. Ten, kur didelis greitis ir daug judesių rotacijos, būtina gebėti tiksliai valdyti kūną, puikiai laikyti balansą, koordinaciją. Jei turite keblumų su pusiausvyra, pasitreniruokite namie stovėdami ant vienos kojos ar sporto salėje ant nestabilumo platformų. Iš anksto treniruokite ir ištvermę, jūsų raumenys turi būti pripratę prie ilgo statinio darbo.
2. Paplūdimio tinklinis
Paplūdimio tinklinis – tai puikus būdas smagiai praleisti laiką su draugais bei paįvairinti poilsį paplūdimiuose. Šios sporto šakos taisyklės nesudėtingos, greitai perprantamos.
Dėl traumų žaidžiant tinklinį dažniausiai kaltas azartas – žmogus bando pasiekti kiekvieną kamuolį ir dėl to griūna. Prieš žengiant į tinklinio aikštelę būtina mokėti minkštai nusileisti ant žemės, teisingai nugriūti. Griūti ant minkšto smėlio atrodo visai neskausminga, tačiau jei žaidžiate ant kieto grunto, galima gana skausmingai susižaloti. Niekada nekriskite tiesiomis kojomis, sulenkite jas per kelius, saugokite kelių sąnarius. Stenkitės amortizuoti nusileidimą, kad nenukentėtų ne tik keliai, bet ir nugara.
Tinklinis – tai judrus žaidimas, kai tenka nuolat keisti kūno padėtį, greitai ir staigiai pašokti, tad kūno koordinacija ir tvirti raiščiai bei sąnariai būtini, kaip ir tvirti raumenys. Daugumai po tinklinio nemaloniai maudžia riešus. Tai ženklas, kad jūsų riešai nėra tinkamai paruošti. Nepagailėkite laiko jiems patreniruoti ir galėsite techniškai atmušti kiekvieną kamuolį.
3. Lauko tenisas ir badmintonas
Lauko teniso ir badmintono mėgėjai, be abejo, netinginiauja ir šaltuoju metų laiku, bet juk didžiausia palaima tenisą žaisti lauke. Jei tenisą žaidžiate tik vasarą, bent mėnesį prieš sezoną pradėkite fizinį pasirengimą. Jei jau investuojate į korto nuomą, nepagailėkite laiko kūno treniruotėms, tai bus puiki traumų prevencija, o raumenys įgaus reikiamo tonuso. Rekomenduojama pasitarti su treneriu dėl visapusiškos kūno parengimo programos.
Tenisas bei badmintonas yra be galo judrūs, didelės ištvermės reikalaujantys žaidimai. Čia daug kūno rotacijos, tad reikia stabilaus liemens, tvirto torso, raiščių ir sąnarių, ypač riešo, kuris būna labiausiai apkrautas.
4. Riedučiai
Šis judėjimo būdas dar nepasiekė savo populiarumo piko. Vaikai riedučius mėgsta, o štai suaugusieji vengia stotis ant jų.
Kol kas riedučiai nėra labai populiarūs. Juos mėgsta vaikai, o suaugusieji privengia, tačiau tai yra puikus pasirinkimas norintiems aktyviai leisti laiką kartu su šeima. Taip pat gana romantiškai skamba pasimatymas dviese važinėjantis riedučiais.
Važinėjimosi riedučiais privalumai – buvimas gryname ore, perkaisti neleidžiantis vėjas ir puiki kardio treniruotė. Aukitės riedučius ir riedėkite treniruoti kojų – kalorijų sudeginsite išties daug! Tačiau labai svarbu nepamiršti apsaugų.
Važinėjimuisi riedučiais geriausia pasirinkti ilgą (pavyzdžiui, 1 h) trasą, geriausia einančią ratu, kad nereikėtų šlifuoti kelių šimtų metrų tiesiosios, bandant išvystyti kuo didesnį greitį.
Jūsų kojos dirbs labai stipriai, judėti reikėtų šiek tiek pritūpus, tada bus nuolat įsitempęs keturgalvis raumuo. Rankos ir pečiai taip pat turi būti įjungti į darbą, o po pasivažinėjimo būtina padaryti tempimo pratimus.
5. Bėgimas
Atšilus, bėgiojimas tampa kiekvieno nors kiek norinčio pajudėti garbės reikalu, kuris ilgainiui gali išaugti į norą sudalyvauti kokiame nors masiniame bėgime. Ketinantys įveikti, pavyzdžiui, 21 km distanciją, treniruotes turėjo pradėti jau prieš pusmetį. O tiems, kas ruošiasi 5-10 km distancijai, užteks ir trijų mėnesių treniruočių. Bet jos yra būtinos.
Didžiausia klaida – bandyti įrodyti sau, kad galite nubėgti ir daugiau, nei bėgate įprastai. Pavyzdžiui, jei bėgiojate po 3-5 km keletą kartų per savaitę, o maratono metu ruošiatės įveikti 21 km. Nors maratonų metu bėganti daugiatūkstantinė minia užveda, pasekmės gali būti gana skausmingos: vėliau skaudės sąnarius, kojas, širdis išeis iš įprasto ritmo. Geriau trumpesnė distancija, bet užtikrintai įveikta, nei iššūkis, kurį įveikus norėsis kristi prie finišo linijos į medikų neštuvus.
Bėgioti reikia protingai, o maratonui ruoštis atsakingai. Tik tada bėgimas suteiks malonumą.